Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kėdainių rajono apylinkės tei­smo 2008-03-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. l d. areštu 30 parų; 2) Kėdainių rajono apylinkės tei­smo 2008-06-06 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams 30 parų, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams 8 mėnesiams; 3) Kėdainių rajono apylinkės tei­smo 2008-09-30 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d.;

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, teistas: 1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendžiu pagal BK 138 str. l d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendžiu pagal BK 140 str. l d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams 5 dienoms; 3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-20 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. D. 2011 m. kovo 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, atsirakinęs duris neteisėtai įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė 2500 litų vertės nukentėjusiojo L. M. kompiuterį „Samsung NP-R510“.

Motyvuojamoji dalis

L. M. turto vagystė

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę. BK 178 str. 2 d. numatyta kvalifikuota vagystės sudėtis – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą (namą, butą, sandėlį ar kt.). Taigi, pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojamas bet kokio svetimo turto, neviršijančio BK 190 str. numatytos didelės vertės (250 MGL), pagrobimas įsibrovus į patalpą. Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Įsibrovimas yra bet koks neteisėtas patekimas (išlaužiant duris, išdaužiant langą, atrakinant duris turimu raktu ir pan.) į patalpas be patalpų savininko žinios. Daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu.

BK 181 str. 2 d. numatytas turto prievartavimas padaromas tada, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir panaudodamas fizinį smurtą, savo ar kitų asmenų naudai verčia nukentėjusįjį atlikti tam tikrus turtinius veiksmus. Turto prievartavimo atveju vertimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti visada yra neteisėtas – nesusijęs su jokiais turtiniais santykiais. Paprastai nukentėjusysis elgtis kaip nurodyta aukščiau verčiamas nurodant konkrečią to priežastį, pavyzdžiui mokėti pinigus už ramų gyvenimą, už pagrobtą turtą, už tai, kad „naglai“ reikalavo grąžinti anksčiau iš jo pasiskolintą pinigų sumą ir kt. Turto prievartavimas laikomas baigtu tada, kai panaudojant fizinį smurtą pateikiamas reikalavimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti.

Aptariamoje byloje kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams. Kaltinamasis Ž. D. kaltu dėl L. M. kompiuterio vagystės prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, be L. M. žinios, atrakindamas duris pateko į pastarojo butą ir pasiėmė jo (L. M.) kompiuterį. Jis suprato, kad eiti į minėtą butą ir pasiimti kompiuterį be L. M. sutikimo neturėjo teisės. Tokius jo parodymus patvirtino nukentėjusysis L. M., liudytojas D. S., įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti bylos duomenys. Apibendrinant L. M. kompiuterio pagrobimo epizode surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus matyti, kad Ž. D. L. M. kompiuterį pagrobė į nukentėjusiojo butą patekęs be pastarojo žinios, t. y. įsibraudamas. Ž. D. veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Kituose epizoduose, kuriuose Ž. D. ir M. V. kaltinami prievartavę turtą iš G. B., nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad Ž. D. ir M. V., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą prieš jį: 2011-03-31 reikalavo pinigų – 10000 litų, o kitą dieną, t. y. 2011-04-01 jam paėmus 2000 litų kreditą, iš jo paėmė 1700 litų; 2011-04-16 reikalavo pinigų – 5000 litų, ir tą pačią dieną kiek vėliau paėmė iš jo magnetolą su garso kolonėle, kurių bendra vertė 600 litų. Abu kaltinamieji savo kaltės dėl šiuose epizoduose jam inkriminuojamų nusikaltimų iš esmės neneigė ir patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie naudojo tiek psichinį, tiek ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir 2011-03-31 reikalavo iš nukentėjusiojo tariamos 10000 litų skolos, o kitą dieną užvaldė dalį jo paimtos paskolos, bei 2011-04-16 reikalavo iš nukentėjusiojo 5000 litų bei paėmė nukentėjusiojo turtą – 600 Lt vertės automobilinę garso aparatūrą. Taip pat abu kaltinamieji nurodė tokio savo elgesio motyvus – abiems jiems reikėjo pinigų. Apie tai, kad panaudojant fizinį ir psichinį smurtą iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama perduoti turtą ir dalis reikalaujamo turto buvo užvaldyta, patvirtina liudytojų G. V. bei V. B. parodymai, nukentėjusiojo ir pačių kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje, asmens ir daiktų bei kitų objektų parodymo atpažinti, asmens ir daiktų apžiūrų protokolai, specialisto išvada, AB (duomenys neskelbtini) pateikti ir kiti byloje esantys duomenys. Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus byloje surinktus duomenis ir pripažinęs juos įrodymais, teismas konstatuoja, jog suprasdami, kad neturi jokių teisių į reikalaujamą nukentėjusiojo turtą, Ž. D. ir M. V. atvirai, panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, savo naudai iš nukentėjusiojo G. B. 2011-03-31 reikalavo pinigų – 10000 litų, o kitą dieną, t. y. 2011-04-01 užvaldė nukentėjusiojo 1700 litų ir 2011-04-16 savo naudai reikalavo pinigų – 5000 litų, tačiau vėliau tą pačią dieną užvaldė bendros 600 litų vertės turtą.

Ž. D. ir M. V. kaltinami laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-04-01 padarę du atskirus, atitinkamai BK 181 str. 2 d. ir BK 181 str. 1 d. numatytus, nusikaltimus. Tačiau tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji patvirtino, kad 2011-04-01 prieš nukentėjusįjį nei fizinis, nei psichinis smurtas panaudotas nebuvo. Nauji turtinio pobūdžio reikalavimai G. B. išsakyti taip pat nebuvo. 2011-04-01 nukentėjusysis iš esmės įvykdė ne naujus reikalavimus, o dalį anksčiau, t. y. 2011-03-31 abiejų kaltinamųjų išsakytų turtinio pobūdžio reikalavimų. Paimdamas paskolą nukentėjusysis buvo įbaugintas ne tą pačią dieną, o 2011-03-31 kaltinamųjų prieš jį atliktų veiksmų – fizinio smurto ir psichinės prievartos. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad tiek 2011-03-31, tiek ir 2011-04-01 kaltinamieji savo veikas nukreipė į tą patį tikslą ir juos siejo vieninga tyčia – kad G. B. paimtų kiek įmanoma didesnę paskolą, siekdami gautus pinigus užvaldyti. Tai patvirtina, kad 2011-03-31 ir 2011-04-01 abu kaltinamieji veikė turėdami vieną sumanymą ir visus nurodytu laikotarpiu atliktus veiksmus jie suvokė ne kaip atskiras, o kaip vieną veiką, nukreiptą šiam nusikalstamam sumanymui pasiekti. Taigi, tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji suprato, kad 2011-04-01 įvykiai buvo 2011-03-31 įvykių tęsinys. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2011-03-31 kaltinamųjų išsakyto reikalavimo perduoti 10000 litų iki 1700 litų užvaldymo 2011-04-01 abiejų kaltinamųjų atlikti veiksmai kvalifikuojami ne kaip du atskiri nusikaltimai, o kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 181 str. 2 d. Šiame epizode Ž. D. su M. V. kaltinami 2011-04-01 iš G. B. užvaldę 2000 litų, tačiau iš abiejų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų seka, kad tąkart jie užvaldė ne visą G. B. paimtą paskolą, o tik dalį jos, todėl kaltinime nurodyta kaltinamųjų 2011-04-01 užvaldyta suma mažinama nurodant, kad kaltinamieji tąkart užvaldė G. B. turtą – 1700 litų.

Kitame epizode, kuomet abu kaltinamieji 2011-04-16 panaudodami fizinį ir psichinį smurtą savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų – 5000 litų, tačiau vėliau tą pačią dieną užvaldė bendros 600 litų vertės nukentėjusiojo turtą, Ž. D. ir M. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d.

Kaltinamieji abi, BK 181 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t. y. veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamųjų bendrą tyčinį susitarimą daryti nusikalstamas veikas rodo jų bendri suderinti veiksmai. Ž. D. ir M. V. buvo nusikalstamų veikų vykdytojai, nes kiekvienas iš jų įvykdė bent dalį nusikalstamoms veikoms būtinų objektyviosios pusės veiksmų ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi bendroms nusikalstamoms veikoms, nes sudarė sąlygas kito vykdytojo veiksmams ir juos papildė.

Ž. D. teisme neigė 2011-04-16 reikalavęs iš nukentėjusiojo 5000 litų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. pats nurodė, kad reikalavimas perduoti 5000 litų G. B. išsakytas buvo (2 t., 6–11 b.l.). Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad tądien kaltinamieji reikalavo perduoti jiems 5000 litų, o teisiamajame posėdyje papildė, kad būtent Ž. D. išsakė šį reikalavimą. Kaltinamasis M. V. teisme patvirtino, kad reikalavimas perduoti 5000 litų G. B. buvo išsakytas, tačiau kuris iš jų dviejų – jis pats ar Ž. D. – išsakė šį reikalavimą, nepamena. Tokiu būdu laikytina įrodytu, jog 2011-04-16 iš G. B. buvo reikalaujama perduoti kaltinamiesiems 5000 litų.

Abu kaltinamieji kaltinami 2011-04-01 naudoję psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį, t. y. grasinę panaudoti fizinį smurtą – sumušti, padegti ir fiziškai susidoroti, taip pat kontroliavę G. B. veiksmus ir nepalikę jo be priežiūros. Teisme abu kaltinamieji neigė šią kaltinimo dalį. Ž. D. parodė, kad tądien grasinimų nebuvo, o nukentėjusysis turėjo jaustis nejaukiai dėl ankstesnių grasinimų. M. V. taip pat neigė 2011-04-01 grasinęs G. B.. Pats nukentėjusysis taip pat neužsiminė apie 2011-04-01 prieš jį panaudotą bet kokį smurtą ir nurodė, kad jis bijojo kaltinamųjų dėl 2011-03-31 prieš jį panaudoto fizinio smurto ir psichinės prievartos. Todėl iš kaltinimų kaip neįrodytos šalinamos aplinkybės, jog abu kaltinamieji 2011-04-01 naudojo psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį (grasino, kad panaudos fizinį smurtą prieš jį – sumuš, padegs ir fiziškai susidoros) ir kontroliavo G. B. veiksmus nepalikdami jo be priežiūros.

Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės tiksliai nustatyti kiekvieno kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir jų pasakytų žodžių turinį. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamų veikų aplinkybių aprašyme turi būti išdėstyti baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tai reiškia, kad nuosprendžio aprašomoji dalis neturėtų būti „apkrauta“ neįrodinėtinomis ir esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturinčiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju turto prievartavimo kvalifikavimui yra būtini ne konkretūs nukentėjusiajam suduoti smūgiai ir jų skaičius, ne suduotų smūgių lokalizacija ir ne konkretūs grasinimai (padegti, sukapoti ar pan.), o pats fizinio smurto ir psichinės prievartos panaudojimo faktas. Byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad abu kaltinamieji tiek 2011-03-31, tiek ir 2011-04-16 prieš nukentėjusįjį naudojo tiek fizinį smurtą (sudavė nukentėjusiajam į sprandą, veidą, petį, krūtinę, nugarą, surišo jam kojas, gumine lazda sudavė nukentėjusiajam per šoną, kojas, nugarą, rankas, kumščiu sudavė į krūtinę, nugarą, spyrė jam į sėdmenis), tiek psichinę prievartą (grasino nukentėjusiajam G. B. fiziniu susidorojimu, liepė jam bučiuoti batą). Todėl kaltinimuose pagal BK 181 str. 2 d. abiems kaltinamiesiems apibendrintai nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į atitinkamas kūno vietas ir jam grasinama, t. y. prieš jį buvo panaudotas tiek fizinis smurtas, tiek ir psichinė prievarta.

Abu kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, nurodė esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, pripažino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, dėl savo elgesio gailėjosi. Tai pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Abu kaltinamieji G. B. turtą prievartavo veikdami bendrininkų grupe – tai jų atsakomybę už nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 2 d., sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmes bei parinkdamas jų rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54, 61 str.

Ž. D. padarė tris – vieną apysunkį ir du sunkius – tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurie yra savanaudiški, nes jie nukreipti į lėšų (turto) gavimą nusikalstamu būdu. Nusikaltimų padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, dirbo. Jam inkriminuotus nusikaltimus Ž. D. padarė būdamas teistu už anksčiau padarytus tyčinius, taip pat savanaudiškus nusikaltimus, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos praėjus vos 3 mėnesiams. Teigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taip pat ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bausmės individualizavimui, teismas laiko tai, kad Ž. D. vaidmuo abiejuose G. B. turto prievartavimo epizoduose buvo pagrindinis – jis buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius, nes M. V. prie jo prisijungdavo tik po Ž. D. susitikimo su nukentėjusiuoju, Ž. D. pakvietus M. V., pirmajame turto prievartavimo epizode Ž. D. parūpino nusikaltimo įrankius – kirvį ir kastuvą. Tai rodo, kad Ž. D. yra pavojingesnis visuomenei, todėl jam skirtinos griežtesnės bausmės. M. V. padarė du tyčinius, sunkius, baigtus, savanaudiškus nusikaltimus. Jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbo ir nesimokė. Jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas teistu už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nepraėjus nė mėnesiui laiko. Teigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad abu kaltinamieji yra recidyvistai (BK 27 str.), o BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Ž. D. už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skirtina mažesnė bausmė nei šios teisės normos sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamiesiems už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. numatytu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nusikaltimus jie padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai.

Nukentėjusysis L. M. pareiškė 2500 litų dydžio civilinį ieškinį (2 t., 170 b.l.). Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškinio dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais, jis yra realus. Kaltinamasis Ž. D. šį ieškinį pripažino, jo neginčijo. Jis yra kaltas dėl L. M. turto pagrobimo, taigi ir dėl šios nukentėjusiojo patirtos žalos, todėl ją privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d.).

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį 35000 litų neturtinei ir 3663 litų (2913 Lt solidariai iš abiejų kaltinamųjų ir 750 Lt iš Ž. D.) turtinei žalai atlyginti (1 t., 58–60 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu jis civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 30000 litų.

Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Visų pirma, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems buvo inkriminuoti nusikaltimai, iš kurių vieną jie padarė laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-04-01, o kitą – 2011-04-16. Todėl, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, teismas gali spręsti tik dėl šiais kaltinamajame akte Ž. D. ir M. V. inkriminuotais nusikaltimais nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi Ž. D. šioje byloje nėra kaltinamas užvaldęs G. B. dar 2011 m. kovo mėnesį paimtą 750 litų paskolą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

2011-04-16 padaryto nusikaltimo metu abu kaltinamieji pagrobė 600 litų vertės nukentėjusiojo turtą. Dalis šio turto – automagnetola, jam buvo sugrąžinta (1 t., 117 b.l.), todėl, pasak nukentėjusiojo, šiame epizode pagrobto ir nesugrąžinto turto vertė yra 405 litai (350 litų vertės garso kolonėlė ir 55 litų vertės laidai, 1 t., 58–60 b.l.). Antruoju nusikaltimu, padarytu laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2011-04-01, Ž. D. ir M. V. realiai užvaldė 1700 litų. Nukentėjusysis teigia, kad grąžindamas paimtą 2000 litų paskolą jis turėjo sumokėti palūkanas, o taip pat ir sutarties sudarymo mokestį. Ir iš tiesų, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad iki 2011-06-16 grąžindamas paskolą Nr. 433666, G. B. privalėjo sumokėti 2000 litų paskolą, 344,2 lito palūkanų ir 100 litų sutarties sudarymo mokestį, iš viso 2444,2 lito (1 t., 24, 27, 42 b.l.). Apie didesnių palūkanų sumokėjimą ar kitokias su šios paskolos grąžinimu susijusias išlaidas bylą nagrinėjančiam teismui nėra žinoma, tokių duomenų pats nukentėjusysis teismui taip pat nepateikė. Įvertinus visas šias aplinkybes matyti, kad abu kaltinamieji minėtais nusikaltimais G. B. realiai padarė 2549,2 lito turtinę žalą (405 + (2444,2 – 300) = 2549,2).

G. B. pareikštas 30000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkinamas iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad jis neabejotinai patyrė pažeminimą, baimę, stresą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Apie nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtino ir jo mama bei draugė, nurodydamos, kad po įvykių jis tapo jautrus, įsitempęs (nervuotas), vengė bendrauti su žmonėmis ir ėmė jais mažiau pasitikėti. Atitinkamu laikotarpiu G. B. bijojo būti namuose. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl abiejų kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusysis negalėjo susikaupti ir pasiruošti valstybiniams egzaminams, todėl jų nelaikė, kas neabejotinai sutrikdė nukentėjusiojo ateities planus ir jo gyvenimo ritmą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, todėl jie privalo šią žalą atlyginti. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes – rimtesnių pasekmių jo sveikatai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai nebuvo padaryta, įvertinus prastą kaltinamųjų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad protinga, sąžininga ir teisinga suma nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti būtų 20000 litų. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninė laikmena su įrašu iš M. V. mobiliojo ryšio telefono paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ grąžintinas Ž. D. sugyventinei G. Š.; telefonas „Sony Ericsson“ grąžintinas M. V. mamai L. V.; kastuvas, kirvis, guminė lazda, virvė, vokai su nuorūkomis sunaikintini.

Kiti teismui su baudžiamąja byla perduoti daiktai – golfo lazda ir virvė (diržas) su biliardo kamuoliuku, paimti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu (1 t., 94–106 b.l.), kaip neatitinkantys BPK 91 str. nurodytos daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sampratos, dėl jų tolesnio likimo spręsti perduotini prokurorei.

Už nukentėjusiajam G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė išlaidas – 137,02 Lt, kurios, kaip proceso išlaidos, turi būti išieškotos iš kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

Ž. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 2 d. bei 181 str. 2 d. ir nubausti :

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (2011-03-31–2011-04-01 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (2011-04-16 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo 2011-04-18. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 181 str. 2 d. ir nubausti :

- pagal BK 181 str. 2 d. (2011-03-31–2011-04-01 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 181 str. 2 d. (2011-04-16 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo 2011-04-18. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. D. ir M. V. solidariai G. B. 2549,2 (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis litus 20 ct) turtinei žalai ir 20000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Ž. D. L. M. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

G. B. pareikštą 750 litų civilinį ieškinį dėl 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje paimtos paskolos palikti nenagrinėtą.

skaitmeninę laikmeną su įrašu iš M. V. mobiliojo ryšio telefono palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ grąžinti Ž. D. sugyventinei G. Š.; telefoną „Sony Ericsson“ grąžinti M. V. mamai L. V.;kastuvą, kirvį, guminę lazdą, virvę ir vokus su nuorūkomis – sunaikinti.

Kitus daiktus, atsiųstus su byla – golfo lazdą ir virvę (diržą) su biliardo kamuoliuku, kurie nėra šiai bylai reikšmingi daiktai ar daiktiniai įrodymai, grąžinti prokurorei.

Išieškoti iš Ž. D. ir M. V. po 68,51 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.