Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei V. L. ir jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą asmeniškai įteiktu šaukimu , ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys ten­kintinas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas negyvena kartu su savo vaikais N. M. ir G. M. bei jų motina, neišlaikė ir neišlaiko savo vaikų ir su jais nebendrauja, todėl nepilnamečiams N. M. ir G. M. išlaikyti iš atsakovo priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 550 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo vaikų gimimo dienos, o vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) reikalavimas priteisti atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo (motinos) yra pagrįstas.

Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad N. M. ir G. M. yra ieškovės ir at­sa­kovo vaikai, todėl atsakovas turi pareigą juos išlaikyti. Pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 380 eurų. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 190 eurų.

Ieškovė nurodo, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 285 eurų vienam vaikui, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma net nesiekia minėto, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio (380 Eur), teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodoma vaikų poreikiams patenkinti būtina suma (285 Eur) yra visiškai adekvati, protinga ir būtina.

Atsakovas vaikų poreikių dydžio neginčija ir neįrodė, kad tokia suma yra per didelė ir vaikams išlaikyti nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnio nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą vaikams, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikams. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų tam tikru laikotarpiu savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tuo tarpu ieškovė, augindama vienerių ir dvejų metų vaikus neturi galimybės dirbti, todėl jos galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo yra žymiai mažesnės nei ieškovo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas, kad atsakovas šiek tiek didesne dalimi (150 Eur, o ieškovė 135 Eur) prisidėtų prie vaikų išlaikymo yra visiškai pagrįstas.

Pagal VSDFV Sodros atsakovas nedirba, o pagal VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenis jokio turto neturi. Tačiau ieškovė pagal analogiškus duomenis taip pat jokio turto neturi ir jos teigimu bei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenis gauna tik socialinę pašalpą, kuri šiuo metu dar ir sumažėjo nuo 206,40 Eur iki 196 Eur. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, tačiau ieškovei gyvenant su dviem vaikais jos galimybės gauti didesnes pajamas ir labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo yra žymiai mažesnės nei atsakovo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų vaikams, nes jis visiškai atitinka vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą ir teismų praktikoje priteisiamą išlaikymo vaikams dydį panašiose bylose. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas atsakovo nebuvo teikiamas iš esmės nuo vaikų gimimo ir atsakovas to nepaneigė jokiais įrodymai, tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo išieškotinas ir jos prašomas negauto išlaikymo įsiskolinimas po 150 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo vaikų gimimo iki kreipimosi į teismą (CK 3.200 str.). Nuo N. M. gimimo iki kreipimosi į teismą praėjo 24 mėn., todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 600 Eur (24 mėn. x 150 Eur). Nuo G. M. gimimo iki kreipimosi į teismą praėjo 13 mėn., todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 950 Eur (14 mėn. x 150 Eur). Viso iš atsakovo priteistinas 5 550 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Byloje nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai šalių vaikai visą laiką gyveno tik su motina, jie yra labai maži, atsakovas su vaikais nebendrauja ir neturi įgūdžių juos prižiūrėti, jis nereiškia jokių reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos ir gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaiko interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 str. 1 d., 5 d.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, ir sudaro 108 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 % ). Žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą sudaro 41 Eur. Viso iš atsakovo valstybei išieškotina 149 Eur (108 Eur + 41 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 355,87 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d., 5 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaikų motinai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2016 m. balandžio 25 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išieškoti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 550 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pavesti vaikų motinai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspek­ci­jai prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5660.

Išieškoti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 355,87 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 87 centus) antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pa­ja­mų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.