Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. R., BUAB „Netlita“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. S., trečiajam asmeniui S. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl kreditoriaus K. R. finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Netlita“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi UAB „Netlita“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-26 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Bankroto administratorei nesutikus su K. R. pareikštu reikalavimu, dėl šio reikalavimo pagrįstumo nutarta spręsti žodinio proceso tvarka.

Administratorės įgaliotas asmuo kreditinio reikalavimo nepripažįsta. Nurodo, kad šis reikalavimas prieštarauja BUAB „Netlita“ ir jos kreditorių interesams. K. R. buvo žinoma, kad UAB „Kauno popierius“ finansinė padėtis tuo metu buvo bloga ir jai buvo keliama bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, prašo ex officio pripažinti negaliojančiais 2012-07-27 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2013-01-08 vekselį, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.

Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Nustatyta, kad K. R. 2012-07-27 su UAB „Netlita“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią K. R. perleido 414 034 Lt (119 912,53 Eur) reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Kauno popierius“, UAB „Netlita“ įsipareigojo sumokėti 325 000 Lt (94 126,51 Eur), tačiau šios sumos nesumokėjo. UAB „Netlita“ 2013-01-08 išrašė vekselį pareiškėjui 207 017 Lt (59 956,27 Eur) sumai ir ši suma yra puse 2012-07-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos 414 034 Lt (119 912,53 Eur) sumos. Taip pat nustatyta, kad tiek 2012-07-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, tiek 2013-01-08 vekselį pasirašė buvęs UAB „Netlita“ direktorius S. F.. Nors S. F. ir nurodo, kad K. R. pažadėjo investuoti į UAB „Netlita“, tačiau rašytinių ar kitų įrodymų apie tokį susitarimą S. F. nepateikė, K. R. tokį susitarimą neigia (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nei Reikalavimo perleidimo sutartis, nei 2013-01-08 vekselis nepripažinti negaliojančiais, jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijami teisme.

Nors bankroto administratorės įgaliotas asmuo ir prašo ex officio pripažinti negaliojančiais 2012-07-27 reikalavimo perleidimo sutartį ir vekselį, tačiau taikyti CK 1.81 straipsnio nuostatų šiuo atveju nėra pagrindo. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003).

Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir vekselio pasirašymo metu skolininkės UAB „Kauno popierius“ finansinė padėtis buvo sunki, išieškoti iš jos skolą buvo mažai galimybių, tai buvo žinoma pareiškėjui, todėl sutartis ir vekselis prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad skolos išieškojimas buvo negalimas, apie skolininkės turtinę padėtį turėjo ir galėjo būti žinoma buvusiam BUAB „Netlita“ direktoriui S. F. ir tai, kad jis nesiėmė priemonių išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Kauno popierius“, nėra niekaip susiję su pareiškėjo K. R. veiksmais (CK 6.105 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, taigi perleisti reikalavimo teisę galima net ir tuo atveju, kai skolininkui iškelta bankroto byla, ir toks sandoris neprieštarauja įstatymams (CK 6.101 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2012-07-27 reikalavimo perleidimo sutartis ir vekselis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais ex officio nėra pagrindo. Taigi, galiojant 2012-07-27 reikalavimo perleidimo sutarčiai ir 2013-01-08 vekseliui, kurie patvirtina BUAB „Netlita“ įsiskolinimą pareiškėjui, darytina išvada, kad K. R. prašymas įtraukti jį į BUAB „Netlita“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 59 965,27 eurų reikalavimą pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 1.105 str. 1 d., 6.38 str.1 d., ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti. Įtraukti K. R. į BUAB „Netlita“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 59 965,27 eurų kreditinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.