- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-194/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2109-34/2006 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vektona“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, dėl nuosavybės teisių pripažinimo į automobilių stovėjimo aikštelę bei tvorą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LUAB ,,Vektona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į 8650 kv.m. dydžio skalda grįstą automobilių stovėjimo aikštelę ir 376,06 m. ilgio ir 2 metrų aukščio gelžbetoninę tvorą, esančius žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad UAB „Vektona“ buvo įkurta reorganizavus AB „Vektona“. AB „Vektona“ buvo įkurta privatizavus Vievio valstybinę autotransporto įmonę. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Vektona“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu UAB „Vektona“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama. LUAB „Vektona“ yra 8650/48249 dalių 4,8249 ha dydžio valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. 1996 m. spalio 29 d. UAB „Vektona“ sudarė 4,8249 ha dydžio valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.267, kuri 2002 m. birželio 28 d. susitarimu buvo pakeista, nustatant, jog išnuomojama tik šio sklypo 8650/48249 dalis, kuri sudaro 8650 kv. m. Vievio valstybinė autotransporto įmonė jos naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pati savo ūkio būdu įrengė 8650 kv. m dydžio skalda grįstą automobilių stovėjimo aikštelę, kuri aptverta 376,06 m ilgio ir 2 metrų aukščio gelžbetonine tvora. Tai įrodo Vievio valstybinės autotransporto įmonės 1992 m. gegužės 8 d. pažyma Nr.360, AB „Vektona“ 1992 gruodžio mėnesio pažyma. Nustatyti ar buvo išduotas leidimas automobilių stovėjimo aikštelei ir gelžbetoninei tvorai statyti nepavyko (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gegužės 24 d. pažyma Nr.(100)-l 1.60-74. UAB „Vektona“ yra AB „Vektona“ teisių perėmėja. Tvora, kurios vertė yra 2 000 Lt bei automobilių stovėjimo aikštelė, kurios vertė yra 500 Lt, yra įtrauktos į LUAB „Vektona“ turto sąrašą ir balansą. UAB „Vektona“ tvorą 2003 m. kovo 27 d. pridavė naudotis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai. Tai įrodo 2003 m. kovo 27 d. pažyma Nr.(100)-l 1.26-25. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu atsisakė įregistruoti aukščiau nurodytą tvorą bei automobilių stovėjimo aikštelę LUAB „Vektona“ nuosavybe, nes pateikti dokumentai neatitinka įstatymo nustatytos formos. Kitokių dokumentų LUAB „Vektona“ patvirtinančių jos nuosavybės teises į tvorą bei automobilių stovėjimo aikštelę neturi bei negali pateikti. Neturėdama įregistruotų nuosavybės teisių į šį turtą, LUAB „Vektona“ negali disponuoti šiuo turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime ieškinį pripažino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovui LUAB „Vektona“ nuosavybės teisę į 8650 kv.m. dydžio skalda grįstą automobilių stovėjimo aikštelę ir 376,06 m. ilgio ir 2 metrų aukščio gelžbetoninę tvorą, esančius žemės sklype, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuosavybės teisės gali būti įgyjamos statybos būdu. Statybos teisėtumą netiesiogiai įrodo 1996 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 267, pagal kurią AB „Vektona“ išnuomotas 4,8249 ha dydžio valstybinės žemės sklypas. Ši sutartis 2002 m. birželio 28 d. susitarimu buvo pakeista, nustatant, jog UAB „Vektona“ išnuomojama tik šio sklypo 8650/48249 dalis, kuri sudaro 8650 kv.m. 2003 m. kovo 27 d. pažyma Nr.(100)-l 1.26-25 įrodo, kad UAB „Vektona“ tvorą 2003 m. kovo 27 d. pridavė naudotis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai. Todėl teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisės į 8650 kv.m. dydžio skalda grįstą automobilių stovėjimo aikštelę ir 376,06 m. ilgio ir 2 metrų aukščio gelžbetoninę tvorą, esančius žemės sklype, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir kuris yra (duomenys neskelbtini) yra įgytos statybos būdu Vievio valstybinės transporto įmonės, po privatizavimo perduotos AB „Vektona“, kuri perregistruota į UAB „Vektona“, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 1.138, 4.47 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo ieškininės teisenos tvarka. Ieškovas prašė pripažinti jo nuosavybės teises į 8650 kv. m ploto skalda grįstą automobilių stovėjimo aikštelę ir 376,06 m ilgio gelžbetoninę tvorą, kurias pasistatė ūkio būdu. Atsakovas nesiekia įgyti nuosavybės teisės į šiuos daiktus, dėl to ginčo nėra, todėl byla turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CPK 442 straipsnio 9 punktu bei CPK XXXIV skyriaus nuostatomis.
2. Teismas nepagrįstai ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 376,06 m. ilgio ir 2 metrų aukščio gelžbetoninę tvorą, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes ieškovo pastatyta gelžbetoninė tvora neatitinka nesudėtingų statinių apibrėžimo nustatyto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 ,,Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 ,,Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau Reglamentas) 6.1 p., yra pastatyta be nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Minėta nuostata atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Reglamento 7 punkte nesudėtingi statiniai skirstomi į grupes, o konkretūs statiniai atitinkamai grupei priskiriami pagal Reglamento 1 priedą. Pagal Reglamento priedo 2 punkto 2.2.4 papunktį II grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m.
Atsiliepimas
LUAB ,,Vektona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas – Vilniaus apskrities viršininko administracija pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dviem pagrindais:
1) kad byla išnagrinėta ne ta teisena, kuria turėjo būti nagrinėjama ( procesinių teisės normų pažeidimas);
2) kad ieškiniu nurodomi statiniai apskritai negali būti registruojami nekilnojamojo turto registre dėl neatitikimo norminių aktų reikalavimams (materialinės teisės normų pažeidimas).
Ieškovo nuosavybės teisės į nurodytus statinius – tvorą ir automobilių stovėjimo aikštelę atsakovas neginčija, todėl apie nuosavybės teisės atsiradimo būdą plačiau nepasisakytina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovas nedalyvavo, tačiau savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį b. l. 60, 80) ieškinį pripažino visiškai ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jo neginčijo. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors ši teisės norma reglamentuoja ieškovo reikalavimus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat neturėtų remtis tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, nes, priešingu atveju, būtų nesilaikyta šalių procesinio lygiateisiškumo principo, ginantis tiek nuo pareikšto reikalavimo, tiek ir nuo atsakovo atsikirtimų.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškiniu nurodomi statiniai (tvora ir automobilių stovėjimo aikštelė) apskritai negali būti registruojami nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę, visų pirma, paneigia faktas, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pavėlavus atsakovui įstatymo nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą, šie statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įmonėje (pažymėjimas 2006-12-11, b. l. 111). Be to, pagal apelianto nurodyto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 6.1 punktą nurodyta, jog laikinas statinys – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Apeliantas rėmėsi šia nuostata ir nurodė, jog ieškovo ieškinyje nurodomas statinys – automobilių stovėjimo aikštelė yra laikino pobūdžio ir negali būti registruojama, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog šis statinys atitiktų minėtą apibūdinimą. Taip pat nepagrįstomis laikytinos ir apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl tvoros, kaip nesudėtingo statinio teisinės registracijos, nes jos techninės charakteristikos (2 metrų aukštis) taipogi neatitinka apelianto nurodyto STR priedo 2 punkto 2.2.4 papunkčio II grupės reikalavimų, keliamų nesudėtingiems statiniams. Be to, kaip jau minėta, atsakovas neginčija, taip pat neginčijo ir pirmosios instancijos teisme, esminės aplinkybės, o būtent, ieškovo nuosavybės teisių į ginčo statinius, todėl atsakovo atsikirtimų pagrindu ieškinys negali būti atmestas.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl net ir nustačius, jog šiuo atveju byla turėtų būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tai nebūtų pagrindu sprendimui panaikinti, nes iš esmės byla išspręsta teisingai. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje ieškiniu buvo prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo pastatus, o ne nustatyti nuosavybės valdymo juridinį faktą, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byla išnagrinėta ne ta teisena.
Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.