- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-726-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01883-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. Š., A. Č., V. B., M. L., L. B., V. P., Lietuvos valstybinis studijų fondas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. Š., A. Č., V. B., M. L., L. B. (P.), V. P., Lietuvos valstybinis studijų fondas, antstolis A. S., antstolė D. P., antstolis S. M., antstolė L. N., antstolis R. K., antstolė A. R. -Žičkuvienė, antstolis G. J., bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų negali vykdyti dėl prastos turtinės padėties, neturi jokio nekilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių ar kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Jo gaunamas atlyginimas šiuo metu yra 845 Lt per mėnesį, skolos susidarė dėl lėšų skolinimosi verslo pradėjimui ir vystymui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-18 nutartimi iškėlė A. B. bankroto bylą. Paskyrė A. B. bankroto administratore UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Nustatė 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 868,86 Eur (3000 Lt) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo A. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 137,77 Eur (600 Lt) lėšų sumą, reikalingą A. B. kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį ir skolinių įsipareigojimų dydį, konstatavo, kad jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinio įsipareigojimo suma, kurios ieškovas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA (šiuo metu 7 500 Eur). Taip pat teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas labiau atitiks ir kreditorių interesus.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. B.. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Pasak apelianto, jo nesąžiningumą įrodo tai, kad jis, prieš pateikdamas pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, su juo bei su savo tėvu V. B. sudarė taikos sutartis dėl skolų išmokėjimo, nors žinojo, kad skolų negalės atiduoti. Taip pat nesąžiningumą įrodo tai, kad visos sutartys yra sudarytos su fiziniais asmenimis, kurie negalėjo patikrinti pareiškėjo finansinės būklės ir tik jis pats žinojo savo galimybes atsiskaityti. Mano, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bus nurašyti. Kreditoriai neturi atsakyti už pareiškėjo neapgalvotus veiksmus, todėl būtina atkreipti dėmesį į jo sąžiningumą ir skolų atsiradimo pagrindus. Kreditorius mano, kad pareiškėjas nenurodė tikslių pajamų. Be to, apeliantui kelia abejonių patvirtinta būtiniems poreikiams reikalinga suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo M. L. prašo tenkinti atskirąjį skundą ir nurodo tuos pačius motyvus. Teigia, jog pareiškėjas nesąžiningas.
Pareiškėjas atsiliepimu į skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Teigia, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis jas nurašyti. Be to, sudarytos taikos sutartys niekaip nepablogino finansinės padėties. Priešingai, šios sutartys įrodo, kad pareiškėjas neturėjo lėšų sumokėti skolas, todėl jų sumokėjimą išdėstė. Pasak pareiškėjo, apelianto argumentas, kad nesąžiningumą įrodo tai, kad sutartys sudarytos vien su fiziniais asmenimis, yra nepagrįstas, be to, neatitinka tikrovės. Vadovaudamasis teismų praktika teigia, jog sąžiningu gali būti laikomas ir tas asmuo, kuris netinkami įvertino savo galimybes. Vertinant sąžiningumą, būtina atsižvelgti į fizinio asmens subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iškėlė ieškovui fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nesąžiningas.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Pirmosios instancijos teismas išvardijo pareiškėjo kreditorius, įsipareigojimų jiems dydžius, nurodė, kad pareiškėjas jokio turto neturi ir, kad pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų, o skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo sąžiningumą, apsiribojo FABĮ 5 str. 8 d. išvardintų konkrečių pagrindų nebuvimu ir nevertino pareiškėjo elgesio FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu, kuris numato, jog asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Šio straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.
Pareiškėjas teismui nurodė, kad finansinius sunkumus partyrė dėl nesusiklosčiusio verslo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie buvusį verslą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių kokiems tikslams buvo naudojamos pasiskolintos lėšos. Iš pateiktų duomenų matyti, kokiais pagrindai kreditoriai įgijo reikalavimo teisę į pareiškėją, tačiau nesant pirminių skolos dokumentų, negalima tiksliai nustatyti, nuo kada pareiškėjas pradėjo prisiimti skolinius įsipareigojimus ir kokius skolinius įsipareigojimus turėjo prisiimdamas vis naujus. Iš byloje esančių duomenų preliminariai galima spręsti, kad pareiškėjas, 2008 m. turėdamas skolą kreditorei I. Š. (1450 Lt), 2009 m. pasirašė vekselį kreditoriui M. L. 44 547 Lt sumai, tačiau ir jos negrąžinęs, prisiėmė eilę kitų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ar skolinių įsipareigojimų prisiėmimas, jau turint kitų skolų bei neturint turto, įtakojo jo nemokumą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino skolų atsiradimo pagrindų, netyrė, kokiu tikslu pareiškėjas, nors ir turėjo nemažą įsiskolinimą M. L., toliau prisiėmė kreditinius įsipareigojimus kitiems fiziniams asmenims. Teismas nevertino, ar pareiškėjas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, tinkamai įvertino riziką, savo finansines galimybes, ar būdamas protingas ir pakankamai apdairus žmogus, galėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams negalės įvykdyti. Neatlikus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų ar dėl ekonominės krizės.
Panaikinus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perdavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, nes jie teisiškai nereikšmingi ir bus įvertinti pareiškimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos A. B. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.