- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2287-598/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17234-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" mechanizatoriumi-betonuotoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2014 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmes subendrinus su 2014 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
3. 2021 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant R. K. neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 15 valandų visuomenės labui (viso 90 valandų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2021 m. kovo 29 d.) įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2021 m. gegužės 29 d., apie 12.00 val. viešoje vietoje – AB Lietuvos pašto Jonavos pašto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Jonava, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia kakta sudavė vieną smūgį P. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. B. nosies sumušimą su nosies kaulų lūžimu, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatą.
Kaltinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2021 m. gegužės29 d. Jonavos centriniam pašte. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 11.50 val. jis atėjo į Jonavos paštą atsiimti siuntą. Kadangi tuo metu pašte buvo susidariusi laukiančiųjų eilė, jis irgi atsistojo į eilę. Paskui jį į eilę atsistojo nepažįstamas vyras, kuris buvo be veidą dengiančios apsauginės kaukės. Minėtas vyras šukavo, reiškė savo nepasitenkinimą, kad jam reikia laukti eilėje. Minėtas vyras kažkurio momentu buvo prisėdęs pašto patalpose prie staliuko, bendravo su kitu vyru (mano, kad minėti vyrai atėjo į paštą kartu ir jie yra pažįstami). Kadangi vyras nuolat šukavo, jis vyrui pasakė, kad visi laukia savo eilės ir siuntos išduodamos eilės tvarka. Matomai šie žodžiai nepatiko šūkaujančiam vyrui, nes jis staiga atsikėlė nuo kėdės, priėjo prie jo (P. B.) ir staiga sudavė galva vieną smūgį jam (P. B.) į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nosies sumušimą. Kitas vyras, kuris buvo kartu su šūkaujančiu vyru, puolė minėtą vyrą raminti ir abu vyrai iš pašto patalpų išėjo. Vyrą, kuris jam sudavė smūgį, jis nufotografavo. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į medikus, VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, Kauno klinikose buvo atlikta nosies operacija (b.l.31-34).
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 11.40 val. vienas atėjo į Jonavos paštą tikslu atlikti lėšų pervedimą. Kadangi pašto patalpose buvo daug žmonių, jis atsisėdo prie staliuko, esančio pašto patalpose prie lango ir laukė savo eilės. Prie minėto staliuko sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo be veidą dengiančios kaukės ir minėtas vaikinas žodžiu konfliktavo su kitu vaikinu, kuris stovėjo eilėje. Staiga prie stalo sėdėjęs vaikinas atsistojo, priėjo prie eilėje stovinčio vaikino ir galva sudavė vieną kartą kitam vaikinui į galvos sritį. Jis pribėgo prie vaikinų ir atitraukė smurtą panaudojusį vaikiną nuo kito vaikino. Smurtą panaudojęs vaikinas po to iš pašto patalpų išėjo, jis taip pat nelaukė savo eilės ir iš pašto patalpų išėjo. Smurtą panaudojusio vaikino jis nepažįsta (b.l.73-75).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad 2021 m. gegužės 29 d. į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi P. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 12.00 val. Jonavos pašto patalpose nepažįstamas vyras vieną kartą galva sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nosies sumušimą. Apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (b.l.1-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-986/2021 (02) nustatoma, kad nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu P. B. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. gegužės 29 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitokių sužalojimų P. B. kūne nėra (b.l.52-53).
Susirašinėjimo informacija nustatoma, kad 2021 m. birželio 11 d. P. B. iš savo elektroninio pašto į ikiteisminį tyrimą atliekančios vyresn. tyrėjos J. G. tarnybinį elektroninį paštą persiuntė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas 2021 m. gegužės 29 d. jį sužalojęs vyras (fotonuotraukoje asmuo atpažįstamas kaip R. K.) (b.l.56-57).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta CD laikmena su 2021 m. gegužės 29 d. vaizdo įrašais, pateikta AB "Lietuvos paštas". Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 29 d. 11.57 val. pašto patalpose eilėje stovi 5 asmenys, 2 vyrai sėdi pašto patalpose prie staliuko, vienas iš vyrų yra be veidą dengiančios kaukės. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prie staliuko sėdėjęs be veidą dengiančios kaukės vyras staiga prieina prie eilėje stovinčio vaikino ir galva suduoda jam vieną smūgį į veido sritį. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prie staliuko sėdėjęs kitas vyras prieina prie smurtą panaudojusio vyro, ji apglėbia ir atitraukia nuo sužaloto vaikino. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad smurtą panaudojęs vyras išeina iš pašto patalpų, po kurio laiko grįžta, žiūri į sumuštą vaikiną ir po kurio laiko kartu su prie stalo sėdėjusiu vyru išeina iš pašto patalpų. (b.l.81-86).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo P. B.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai P. B. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52-53).
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 327,93 Eur žalos atlyginimo (b. l. 62-67). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. R. K. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs P. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (b. l. 62-67). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą R. K. jį atlyginti.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. pareiškė 61,56 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. R. K. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. R. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021 m. vasario 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 123-128), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, įvykdė praėjus trumpam laikui po apkaltinamojo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė ( b. l. 131), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.132). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį R. K.–per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 8 mėnesius atlyginti nusikalimu padarytą žalą (BK 75 straipsnio 6 dalim).
Daiktinius įrodymus – CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
2021 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam R. K. priklausančias lėšas (2761 eurai), esančias AB "SEB" banke (b.l.46-48). Laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas, civilinių ieškinių užtikrinimui. Jis paliktinas iki pilno civilinių ieškinių atlyginimo.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:
1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:
P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). 2461,56 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 56 ct)
Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį 327,93 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 93 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Palikti galioti 2021 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimu skirtas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam R. K. priklausančias lėšas (2761 eurai), esančias AB "SEB" banke iki pilno civilinių ieškinių atlyginimo.
Daiktinius įrodymus – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.