Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Rostislavo Polubianko skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 0025-ANR N-772-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 2322415623).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

L. L.: Taip, tai mūsų sūnus.

E. L.: išvažiuokite iš mano teritorijos. Čia mano žemės.

Pareigūnas: Gerai.

E. L.: Čia privati valda.

E. L.: Todėl, nes čia mano privati valda.

Pareigūnas: Nerėkaukite.

E. L.: Man policija pasakė... Išvažiuokite iš mano teritorijos. Aš čia nekalbėsiu, aš ateisiu ten ir kalbėsiu.

Pareigūnas: Nerėkaukite. (Toliau kalbasi su kolega per raciją).

E. L.: kalbasi lenkiškai su žmona L. L..

E. L.: Prašau išvažiuoti, aš ten ateisiu... (agresyviu tonu)

Pareigūnas: Palaukit.

E. L.: Nepalauksiu, išeikit iš mano teritorijos, greitai.

Pareigūnas: Ponas mes pilną teisę turim...

E. L.: Neturit, čia mano privati teritorija.

Pareigūnas: Jūsų vaikas padarė nusikaltimą – nestojo.

E. L.: Jūs irgi padarėt.

Pareigūnas: Aš jį iki čia atsivijau.

E. L.: išvažiuokit iš mano teritorijos.

Toliau vaizdo įraše girdima kaip pareigūnas kalbasi su kolega per raciją: Čia greičiausiai bus taip koks vaikas išvažiavęs pasivažinėti ir išsigandęs nesustojo ir įlėkė į kiemą ir dabar gyventojai sako, kad čia jų tas vaikas. Kolega patvirtina kad (duomenys neskelbtini) gatvės gale gyvena žmonės su vaiku.

E. L. skambina policijai ir pasakoja: Aš labai prašau pagalbos, įvažiavo į mano privačią valdą policija su švyturėliais ir aš prašiau išvažiuoti iš mano privačios valdos. Jis niekaip nenori išvažiuoti. Pasienio darbuotojas. Pasakiau, kad išvažiuotų, man atsakė, kad neišvažiuos. Vaikas mano žaidžia, o jie prisikabino. Nieko neaiškina. Sakiau išvažiuoti, jis man atsakė ne, aš neišvažiuosiu.

Pareigūnas: Aš jūsų vaiką stabdžiau, bet jis nestojo, važiavau su švyturėliais, yra registratorius, kuris viską nufilmavo.

L. L.: Jis gi važiavo privačioje valdoje, čia mūsų laukas. Mes visi turim visus dokumentus.

Pareigūnas: Tai gerai, kad privati, bet ir privačioj...

E. L.: Čia privati valda. Išvažiuokite iš teritorijos.

Pareigūnas: Privačioje valdoje nusikaltimų, taipogi negalima daryti.

E. L.: Čia privati valda, prašau išvažiuoti.

Pareigūnas: Išvažiuosiu.

E. L.: Čia privati valda, prašau išvažiuoti. Aš reikalauju dabar. Dabar, dabar...

Pareigūnas: prašau palaukit.

Pareigūnas: Prašau pateikite dokumentus.

E. L.: Neduosiu, jūs manęs neklausot, o aš jūsų.

Pareigūnas: gal ne jūsų čia vaikas, ką aš žinau.

E. L.: aš irgi nežinau. Aš nežinau, kas jūs? Išvažiuokit iš mano teritorijos. (kalbasi lenkiškai su L. L..

Pareigūnas: Gerai, kvieskit policiją. Palaukit, palaukit, ar jūsų čia vaikas, man reikia..., gal jūs čia slepiat nusikaltėlį. Ponas, tai duokit dokumentą. Špygų rodyti nereikia.

E. L.: Aš sakiau išvažiuokit iš teritorijos.

Pareigūnas: Išvažiuosiu, bet pirma parodykit dokumentus, ar tikrai jūsų vaikas, asmens kodas...

E. L.: Tu parodei, man dokumentą? Va tau špygą.

Pareigūnas: Na špygom nereikia.

Įrašo pabaiga.

18. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kurio pavadinimas „video-27793bd18c740668ef4bd441a84dc9d1-V“, kurį pateikė Pareiškėjas. Įrašo trukmė – 2 min. 24 sek., vaizdo įraše matomas pareigūnas bei jo automobilis su įjungtais švyturėliais. Vaizdo įraše yra filmuojamas ir girdisi pokalbis tarp Institucijos pareigūno Naurio Zarsko, L. L. ir E. L..

E. L.: Išvažiuokit iš mano teritorijos.

Toliau vaizdo įraše girdima kaip pareigūnas kalbasi su kolega per raciją: Čia greičiausiai bus taip koks vaikas išvažiavęs pasivažinėti ir išsigandęs nesustojo ir įlėkė į kiemą ir dabar gyventojai sako, kad čia jų tas vaikas. Kolega patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gale gyveną žmonės su vaiku.

E. L. skambina policijai ir pasakoja: Aš labai prašau pagalbos įvažiavo į mano privačią valdą policija su švyturėliais ir aš prašiau išvažiuoti iš mano privačios valdos. Jis niekaip nenori išvažiuoti. Pasienio darbuotojas. Pasakiau, kad išvažiuotų, man atsakė, kad neišvažiuos. Vaikas mano žaidžia, o jie prisikabino. Nieko neaiškina. Sakiau išvažiuoti, jis man atsakė ne, aš neišvažiuosiu.

Pareigūnas: Aš jūsų vaiką stabdžiau, bet jis nestojo, važiavau su švyturėliais, yra registratorius, kuris viską nufilmavo.

L. L.: Jis gi važiavo privačioje valdoje, čia mūsų laukas. Mes visi turim visus dokumentus.

Pareigūnas: Tai gerai, kad privati, bet ir privačioj...

E. L.: Čia privati valda. Išvažiuokite iš teritorijos.

Pareigūnas: Privačioje valdoje nusikaltimų, taipogi negalima daryti.

E. L.: Čia privati valda, prašau išvažiuoti.

Pareigūnas: Išvažiuosiu.

E. L.: Čia privati valda, prašau išvažiuoti. Aš reikalauju dabar. Dabar, dabar...

Pareigūnas: prašau palaukit.

Pareigūnas: Prašau pateikite dokumentus.

E. L.: Neduosiu, jūs manęs neklausot, o aš jūsų.

Pareigūnas: gal ne jūsų čia vaikas, ką aš žinau.

E. L.: aš irgi nežinau. Aš nežinau, kas jūs? Išvažiuokit iš mano teritorijos.

Įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

19. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

20. Skunde nurodyta, kad bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka buvo atliktas pažeidžiant ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta mutatis mntandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nes byla Institucijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas laiku atvyko į bylos nagrinėjimą ir buvo iš anksto išreiškę norą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl priimant Skundžiamą nutarimą buvo pažeista Pareiškėjo procesinė teisė būti išklausytam ir nesilaikyta ANK reglamentuotos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos. Liudytojas Erikas Yla teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad bylą išnagrinėjo nesilaikydamas žodinio proceso tvarkos. Pačiame Skundžiamame nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau nutarime nėra nurodyti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, pateikti prie administracinio nusižengimo protokolo, taip pat neįvertintas 2023 m. lapkričio 17 d. papildomas Pareiškėjo atstovo paaiškinimas. Minėti trūkumai vertintini kaip proceso teisės pažeidimai, kurie nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais, nes Pareiškėjo atstovo skundas teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, visuose teismo posėdžiuose dalyvavo E. L. ir jo atstovas, buvo apklausti du gynybos pakviesti liudytojai, taip pat apklaustas įvykio vietoje buvęs Institucijos pareigūnas ir Institucijos pareigūnas, priėmęs Skundžiamą nutarimą, pasisakė Institucijos pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, peržiūrėtas papildomas gynybos pateiktas vaizdo ir garso įrašas, ištirti kiti įrodymai, E. L. ir jos atstovas turėjo galimybę pasisakyti, užduoti klausimus liudytojams, teikti paaiškinimus bei įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo teisė į gynybą buvo visapusiškai įgyvendinta nagrinėjant jo atstovo skundą teisme, dėl aukščiau nurodytų procesinių pažeidimų nėra pagrindo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti šią bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principais, teismas toliau pasisako dėl nagrinėjamo įvykio esmės.

21. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Visų pirma būtina pažymėti, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) prerogatyva. Tai nepaneigia proceso dalyvių teisės teikti siūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiūlymai (nuomonė) teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų.

22. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad E. L. 2023 m. gruodžio 21 d. apie 19:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimus – pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas ginčija Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių. Skunde nurodoma, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje galima laikyti teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą, t. y. byloje buvo privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Pareiškėjas kaltas dėl jo padarymo, ar Pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjant bylą, Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes nebuvo atsižvelgta, tuo pažeidžiant ANK 567 straipsnio reikalavimus. Taip pat nurodoma, kad tyrimas byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai.

24. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus (Įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus (Įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Valstybės sienos apsaugos tarnyba, be kitų jai įstatymo priskirtų funkcijų, įgyvendina nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, turi teisę: tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus; persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus arba nuteistus už nusikaltimus ir besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų, o siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus bei atremiant ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, panaudoti jiems priklausančias ryšių priemones ir transportą, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai) ir kitas teises.

25. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas vykdė savo tiesiogines funkcijas, numatytas aukščiau nurodytame Įstatyme, nes įvykio dieną Institucijos pareigūnai reagavo į gautą pranešimą dėl Ažubenio kaimo, esančio Turgelių sen., Šalčininkų r. sav., prieigose pastebėtos bepilotės skraidyklės, kuria buvo skraidinama kontrabanda. Apie 19:30 val. netoli tos vietos buvo pastebėtas lauku važiuojantis keturratis motociklas, todėl kilo įtarimas, kad keturračio vairuotojas gali būti su tuo susijęs. Reaguojant į nusikalstamą veiką, įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, buvo bandyta sustabdyti keturračio motociklo vairuotoją, tačiau jis nesustojo ir lauku nuvažiavo. Vairuotojas buvo persekiojamas apie 4 minutes, kol įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos pareigūno reikalavimas Pareiškėjui pateikti dokumentus buvo teisėtas ir pagrįstas, nes jis norėjo įsitikinti, ar tikrai keturračio vairuotojas yra Pareiškėjo sūnus ir ar jis nėra susijęs su aukščiau nurodyta nusikalstama veika.

26. Skunde ir teismo posėdžio metu buvo akcentuojama tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, Institucijos pareigūnas aiškiai neišreiškė savo reikalavimo pateikti dokumentus, todėl Pareiškėjui nebuvo aišku, kokį dokumentą ar dokumentus jis ar jo šeimos nariai turėjo pateikti. Kita vertus, tiek 2023 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek Skundžiamame nutarime yra aiškiai suformuluota padaryto administracinio nusižengimo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., kad E. L. 2023 m. gruodžio 21 d. apie 19:30 val. (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimus – pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir tuo pažeidė ANK 506 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatas. Nors sutiktina su skundo teiginiu, kad Institucijos pareigūnas įvykio metu aiškiai neįvardino konkrečių dokumentų pavadinimų, tačiau Pareiškėjas, kaip pasienio ruožo gyventojas, galėjo ir turėjo žinoti bei suprasti, kad jo prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nes tokius dokumentus su savimi privalo turėti visi pasienio ruože esantys asmenys ir juos pateikti Institucijos pareigūnui (Įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Pareiškėjas ir liudytoja L. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad visi jų šeimos nariai įvykio metu su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl nežinomų priežasčių jų nepateikė Institucijos pareigūnui, o E. L. kategoriškai atsisakė vykdyti bet kokius Institucijos pareigūno reikalavimus ir pakeltu tonu reikalavo nedelsiant pasišalinti iš jo privačios teritorijos, nors, kaip jau minėta aukščiau, Institucijos pareigūnas turėjo tam teisę pagal Įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo suprasti Institucijos pareigūno reikalavimo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jo sūnaus ir jo tapatybę, o vėliau nežinoti, kuo yra kaltinamas, nuo kokio kaltinimo gintis.

27. Pareiškėjas ir liudytojai L. L., K. L. teismo posėdžio metu teigė, kad Institucijos pareigūnas nereikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad Pareiškėjas pakeltu tonu kategoriškai atsisako pateikti bet kokius dokumentus ir liepia Institucijos pareigūnui nedelsiant išvažiuoti iš jo privačios teritorijos. Nors L. L. patvirtino, kad keturratį vairavo jų sūnus, bet, kaip galima suprasti iš įrašo, E. L. apie dokumentų pateikimą nieko nenorėjo girdėti, šaukė, rėkė, reikalavo išvykti iš jo privačios valdos, į ką pareigūnas atsakė, kad: „Išvažiuosiu, bet pirma parodykit dokumentus, ar tikrai jūsų vaikas, asmens kodas...“. Pareiškėjas, bandydamas pateisinti savo veiksmus, skunde ir teismo posėdžio metu kėlė įvairias versijas, kad Institucijos pareigūnas neprisistatė, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neprašė arba jis nesuprato, kokius dokumentus turi pateikti. Visas šias versijas paneigia surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Iš įrašų girdėti, kaip E. L. skambina ir prašo pagalbos, nes į jo privačią valdą įvažiavo policija su švyturėliais ir nesutinka išvažiuoti iš jo privačios valdos, patikslina, kad tai pasienio darbuotojas. Šie įrašai patvirtina, jog E. L. suprato, kad į jo privačią valdą atvažiavo Institucijos pareigūnas, kurio reikalavimus jis privalo vykdyti. Nors sutiktina su skundo teiginiu, kad Institucijos pareigūnas neįvardino konkrečių dokumentų pavadinimų, tačiau Pareiškėjas, kaip pasienio ruožo gyventojas, galėjo ir turėjo žinoti bei suprasti, kad jo prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nes tokius dokumentus su savimi privalo turėti visi pasienio ruože esantys asmenys ir juos pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams (Įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad liudytojas Nauris Zarskas teismo posėdžio metu parodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėtas bepilotis orlaivis, kuris apie 18:45 val. iš Baltarusijos skrido į Lietuvos Respublikos pusę ir matėsi prikabinta dėžė. Sargyba blokavo rajoną. Jis išvažiavo iš užkardos, padėjo sargybai dengti rajoną. Buvo sustabdytas automobilis „Niva“, po to „Toyota“, apie 19:30 val. pastebėjo lauku važiuojančias šviesas, ten buvo keturratis, kurį stabdė garso ir šviesos signalais, tačiau šis pravažiavo nesustojęs. Toliau keturratį persekiojo, tačiau šis įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą ir pasislėpė. Po kiek laiko iš gyvenamojo namo išėjo vyras ir moteris. Jis pabandė paaiškinti, kodėl yra jų namo kieme, tačiau vyras (kaip nustatyta tyrimo metu, tai E. L.) šaukė, rėkė, grasino, reikalavo palikti jų namų privačią teritoriją, nors jis buvo prisistatęs ir turėjo tarnybinius dokumentus. Pareiškėjas nereagavo, elgėsi neadekvačiai. Jis bandė Pareiškėjui paaiškinti, kad buvo stabdomas keturratis, bet šis nesustojo. Jis reikalavo parodyti visų asmenų dokumentus, nes piliečių, gyvenančių tame name, nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Iš moters sužinojo, kad tai jų sūnus ir ji pasakė, kad pateiks sūnaus dokumentus (tai užfiksuota ir liudytojos L. L. parodymuose), tačiau jų taip ir nepateikė. Konfliktas tęsėsi apie 5 min., tačiau nepateikė dokumentų, kažkam skambino. Pamatęs, kad bręsta konfliktas, priėmė sprendimą daryti garso įrašą. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. L. nevykdė statutinio pareigūno teisėto reikalavimo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jo sūnaus ir jo tapatybę.

28. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta 115 Eur bauda atitinka minėtas ANK nuostatas, todėl jos mažinti ar didinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu ir Pareiškėjo skundas netenkintinas.

29. Byloje pateiktas Pareiškėjo atstovo prašymas priteisti Pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiantis pinigų priėmimo kvitas 500 Eur sumai. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis. Jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo procesas teisme vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kuris buvo atmestas, todėl netenkintinas Pareiškėjo atstovo prašymas atlyginti Pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

nutarė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR N-772-2023 (ROIK: 23224156523) palikti nepakeistą ir E. L. atstovo advokato Rostislavo Polubianko skundo netenkinti.

Atsižvelgiant į teismo priimtą sprendimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte, prašymo atlyginti E. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.