- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- ATP-4-493/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. (toliau – ir pareiškėja) už tai, kad ji 2011 m. sausio 16 d., apie 19 val. 10 min., Kauno mieste, Studentų g. 6, vairuodama automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Toyota Carmy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutarimu pareiškėją pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą, pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjai skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad pareiškėjos kaltė įrodyta bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pripažino savo kaltę dėl paties eismo įvykio, pripažino, kad pareiškėjos atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pareiškėjos asmenybę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir skyrė jai minimalias nuobaudas numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimą pakeisti, paskirtą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams sumažinti iki 1000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams. Pareiškėja neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi padariusi administracinius teisės pažeidimus, sutinka, kad teismas įvertinęs aplinkybes jai skyrė minimalias nuobaudas numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas neatsižvelgė į sunkią pareiškėjos materialinę padėtį ir netaikė ATPK 30¹ straipsnio, kuris numato, kad atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Taip pat pažymi, kad neturi galimybės sumokėti paskirtos 3000 Lt baudos, kadangi šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina du mažamečius vaikus ir pareiškėjos vienintelės pajamos yra motinystės pašalpa, jokio nekilnojamojo turto neturi ir dėl lėšų stygiaus neišgali nuomotis būsto, todėl glaudžiasi pas artimuosius. Kadangi vaikai dažnai serga teisė vairuoti transporto priemones jai yra labai reikalinga, nes vaikus dažnai tenka vežti pas gydytojus. Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog nagrinėjant byla Kauno miesto apylinkės teisme, teismas nepasiūlė jai kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, ko pasekoje, neturėdama teisinio išsilavinimo, ji nepateikė teismui materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų ir realiai negalėjo pasinaudoti ATPK 30¹ straipsniu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Pareiškėja neginčija, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, tačiau nesutinka, kad teismas neatsižvelgė į sunkią pareiškėjos materialinę padėtį ir netaikė ATPK 30¹ straipsnio, kuris numato, kad atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Teisėjas, patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog pareiškėja sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, jog buvo sugadintas nukentėjusiosios automobilio „Toyota Carmy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinis sparnas ir užpakalinis bamperis (b. l. 5); fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti pareiškėjos automobilio „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno, žibinto ir bamperio apgadinimai (b. l. 6); policijos pareigūno L. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog nuketėjusioji L. Z. policijos pareigūnui paaiškino, jog automobilio „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 8); nuketėjusiosios L. Z. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad pajuto smūgį į savo stovinčio automobilio dešinę galinę pusę, tačiau po smūgio atsitrenkęs automobilis nesustojo, išlipusi spėjo pamatyti nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius, po to iškvietė policiją (b. l. 7); pačios pareiškėjos paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad pravažiuodama kliudė kitą stovintį automobilį, tačiau nesustojo, o nuvažiavusi į kiemą ir pasistačiusi savo automobilį grįžo į įvykio vietą, tačiau jau nieko neberado, policijai apie įvykį nepranešė, kadangi labai išsigando (b. l. 11).
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas bei prašoma pareiškėjai paskirti švelnesnę 1000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams administracinę nuobaudą.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Teisėjas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjos atsakomybę ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti jai mažiausią ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą (ATPK 30 str.). Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimu. Tačiau šios aplinkybės nevertintinos kaip išimtinės, ypatingos pareiškėjos naudai liudijančios aplinkybės dėl kurių turėtų būti skiriama mažesnė administracinė nuobauda, nei numatyta 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas ir pripažintinas šiurkščiu (ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo po automobilių susidūrimo sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina du mažamečius vaikus ir pareiškėjos vienintelės pajamos yra motinystės pašalpa, jokio nekilnojamojo turto neturi, vaikai dažnai serga, todėl tenka vežti pas gydytojus) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjai paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Vertinant pareiškėjos R. V. argumentą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas nepasiūlė jai kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, ko pasekoje, neturėdama teisinio išsilavinimo, ji nepateikė teismui materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų ir realiai negalėjo pasinaudoti ATPK 30¹ straipsnio taikymu, pažymėtina, kad tokio išsilavinimo neturėjimas pats savaime nelaikytinas svarbia priežastimi. Asmuo, kuris dėl nepakankamo išsilavinimo ar kitų aplinkybių mano, kad negali pats asmeniškai apginti savo teises, turi galimybę pasitelkti atstovą – kvalifikuotą teisininką. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnyje numatyta teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, pareiškėjai buvo išaiškinta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ką ji patvirtino savo parašu (b. l. 4). Kita vertus, objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėja nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, jeigu neturėjo pakankamai lėšų pasisamdyti advokatą, R. V. nenurodė. Todėl spręstina, kad būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, pareiškėja dalyvavusi pirmosios instancijos teismo posėdyje bei dar 2011 m. sausio 16 d. susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir tokiu būdu apginti savo teises pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjai skirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.