- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- A-442-1980-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- Aušrai Kapočienei
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant pareiškėjai Aušrai Kapočienei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. raštą Nr.(21)-19-542, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti informaciją, bei įspėti atsakovą, kad jis ateityje laikytųsi bendradarbiavimo principų, pranešdamas, ko trūksta pareiškėjo prašyme, arba suteikdamas prašomą informaciją.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra advokatė ir atstovauja D. K. civilinėje byloje, susijusioje su paveldėjimu. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie D. K. mirusios sesers V. Z. S. V. išvykimus iš Lietuvos suteikimo, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė tokią informaciją suteikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.2007/01-4R-243 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr.(21)-19-542.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, laikydamasi Advokatūros įstatymo reikalavimų. Informacijos šiuo atveju buvo prašoma apie mirusį žmogų. Atsakovas neturėjo teisės reikalauti duomenų subjekto sutikimo dėl informacijos teikimo, nes, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, toks sutikimas yra reikalingas, kai prašoma informacijos apie fizinį asmenį, t. y. gyvą žmogų.
Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. spalio 29 d. sprendimą Nr.2007/01-4R-243.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos argumentai yra neteisingi. Mirusio asmens duomenys yra saugomi kaip ir gyvo asmens. Tokia informacija gali būti suteikta tik teismo nurodymu arba mirusio asmens sutuoktinio, tėvų ar vaikų sutikimu (Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja su atsakovo skundu nesutiko.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip advokatė, savo funkcijų vykdymui turėjo teisę gauti iš atsakovo jos prašytą informaciją ir tokią informaciją atsakovas jai vėliau suteikė. Kadangi iš pradžių pareiškėjai informacija nebuvo suteikta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pagrindu, todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija pasisakė tik dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjamu atveju.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad advokato teisė gauti informaciją įtvirtinta Advokatūros įstatyme, todėl valstybės institucijos privalo suteikti advokato prašomą informaciją. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą, valstybės institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokiam ryšiui įrodyti kartu su prašymu advokatas privalo pateikti duomenis, identifikuojančius asmenį, kurio interesais veikia advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, taip pat duomenis apie prašomų pateikti dokumentų nuorašų reikšmę advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-15-430/2005). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama atsakovui prašymą dėl informacijos suteikimo, nurodė atstovaujamosios D. K. asmens kodą ir jos mirusios sesers, apie kurią prašyta informacijos, turėtą asmens kodą. Patvirtindama prašytų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, pareiškėja prie savo prašymo atsakovui pridėjo atstovavimo sutartį ir nurodė, kad jos prašyta informacija reikalinga pateikti teismui. Be to, pareiškėja prie prašymo atsakovui pridėjo Gyventojų registro tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad asmuo, apie kurį prašyta suteikti informaciją, yra susijęs su pareiškėjos atstovaujamąja giminystės ryšiais ir yra miręs. Teismas nurodė, kad, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, be asmens duomenų subjekto sutikimo informacijos trečiajam asmeniui suteikti negalima, jeigu informacijos prašoma apie fizinį asmenį, t. y. apie gyvą žmogų. Žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, egzistavimas baigiasi, jam mirus (Civilinio kodekso 2.2 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į duomenų tvarkytoją, prašydama pateikti duomenis apie mirusį žmogų, t. y. ne apie fizinį asmenį. Teismas nurodė, kad atsakovas 2007 m. spalio 12 d. prašytus duomenis pareiškėjai pateikė, t. y. įvykdė Advokatūros įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime pasisakė, jog Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos normos gina asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.. Kaip matyti iš atsakovui nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikto prašymo, pareiškėjos prašyta informacija buvo tiesiogiai susijusi su mirusio asmens privačiu gyvenimu, t. y. vykimu per valstybės sieną. Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Mirusiųjų seserys į šį sąrašą nepatenka. Pagal Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 5 dalį, pareiškėja reikiamus duomenis šiuo atveju turėjo išsireikalauti per teismą, kuris nagrinėjo civilinę bylą, kurioje dalyvavo pareiškėjos atstovaujamasis asmuo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl paminėtų argumentų savo sprendime nepasisakė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas savo atsisakymo pateikti pareiškėjai informaciją Civilinio kodekso normomis nemotyvavo. Atsisakyme pateikti informaciją atsakovas rėmėsi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, todėl jo atsisakymo teisėtumą vertinti pagal naujai pateiktus motyvus, nenurodytus nei atsisakyme, nei nagrinėjant ginčą Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, nėra pagrindo. Pareiškėja nurodo, kad Civilinio kodekso 2.23 straipsnis riboja informacijos apie privatų asmens gyvenimą skelbimą. Tuo tarpu informacijos suteikimas advokato funkcijoms atlikti nėra ir negali būti laikomas informacijos skelbimu. Be to, pareiškėjos nagrinėjamu atveju prašyti pateikti duomenys nėra informacija apie privatų gyvenimą. Privatus žmogaus gyvenimas yra toks gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje. Asmens vykimas per valstybės sieną yra viešas, nuo nieko neslepiamas dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi į administracinių ginčų komisiją ir prašė įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti jai prašomus duomenis.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.2007/01-4R-243 patenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr.(21)-19-542.
Tačiau iki šio Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo pareiškėja 2007 m. spalio 2 d. pateikė atsakovui pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo ir atsakovas 2007 m. spalio 12 d. raštu Nr.(21)-19-589 pateikė pareiškėjai jos prašomą informaciją (bylos Nr.2007/01-4R-243 l. 17-18).
Būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas iki ginčo išsprendimo pateikė pareiškėjai prašomą informaciją, konstatuotina, jog pareiškėjos teisės gauti informaciją pažeidimas buvo pašalintas, todėl jos skundo patenkinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, susijusių su pareiškėjos teisės gauti informaciją įgyvendinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokios aplinkybėms, buvo pagrindas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pripažinti pareiškėjos skundą nepagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas minėtų bylos faktinių aplinkybių neįvertino ir priėmė neteisingą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. spalio 29 d. sprendimą Nr.2007/01-4R-243 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjos skundą dėl atsisakymo suteikti informaciją pagal jos 2007 m. rugsėjo 17 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.