- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- I-810-609/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00267-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Lina Zamulskienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovams V. V., advokatei Linai Zamulskienei, atsakovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Aurelijai Jansonienei, Jolantai Šipulskienei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- ir KRAAD) 2014-02-20 sprendimą Nr.(11.8)-LV10 10-276 (toliau- ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-12-31 patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-321 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir bendrovei apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2011 metais pagamintas ir vidaus rinkoje realizuotas restauruotas padangas, kurių pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.
Skunde (b.l. 3-8) nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2011 metais įmonė įvežė naujas ir naudotas padangas bei iš dalies įvežtų naudotų padangų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų gamino restauruotas padangas. UAB (duomenys neskelbtini) 2011 metais į vidaus rinką išleido naujas, naudotas ir restauruotas padangas, tačiau deklaravo tik naujas ir naudotas padangas. Restauruotų padangų įmonė nedeklaravo. Nedeklaravo 65,536 t. pagamintų iš įvežtų naudotų padangų ir 109,824 t. pagamintų iš Lietuvoje pirktų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų. Teigiama, kad mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą apmokestinamųjų gaminių atliekomis paskaičiuotas už 109,824 t. restauruotų padangų, pagamintų iš Lietuvoje pirktų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų. Pareiškėjos teigimu, mokesčiu už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis negali būti apmokestinamos restauruotos padangos, pagamintos iš užsakovų pateiktų naudotų padangų, nes tokios padangos nėra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe- atlikus paslaugą, jos grąžinamos užsakovui. Pareiškėja mano, kad tam, jog atlygintinai ar neatlygintinai perleisti kitam asmeniui apmokestinamąjį gaminį ar sunaudoti savo reikmėms, reikia būti to daikto savininku, todėl užsakovų pateiktų naudotų padangų restauravimas negali būti laikomas apmokestinamųjų gaminių išleidimu į vidaus rinką. Teigia, kad tiek naudotos padangos, kurias įmonė įsigijo Lietuvoje, tiek užsakovų Lietuvoje atvežtos padangos vieną kartą kaip naujos ar naudotos padangos jau buvo apmokestintos importuojant jas į Lietuvą. Restauruojant padangą, t.y. ją atnaujinant, joks naujas daiktas nėra pagaminamas. Mano, kad mokesčio skaičiavimas, kai už tą pačią padangą mokestis imamas du kartus, prieštarauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo esmei, nes jo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis- ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplikos teršimą. Teigia, kad atnaujinant naudotą padangą, pratęsiamas tos pačios padangos naudojimo terminas, nereikia gaminti naujos padangos, dėl to lieka mažiau apmokestinamųjų gaminių atliekų. Mano, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu restauruotos padangos gali būti tokias padangas importuojant ir jas išleidžiant į vidaus rinką. Teigia, kad restauruotas padangas galima tik importuoti, nes seno daikto atnaujinimasnegali būti laikomas gamyba. Pareiškėjos nuomone, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo dėl Lietuvos restauruojamų ir išleidžiamų į vidaus rinką restauruotų padangų apmokestinimo, sprendimas įmonės veiksmus traktuoti kaip apmokestinamųjų gaminių slėpimą ir skaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą padidintu tarifu yra nepagrįstas, per griežtas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b.l. 37-41) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 28-30). Teigia, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gamino ir vidaus rinkoje realizavo restauruotas padangas, tačiau jų neapskaitė, nedeklaravo ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis nesumokėjo. Nurodė, kad per 2011 metų mokestinį laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) vidaus rinkai pateikė 109,824 t. restauruotų padangų, pagamintų iš Lietuvoje pirktų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų, bet jų nedeklaravo ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis nesumokėjo. Teigia, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinąmųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše jokių išimčių ar apribojimų dėl žaliavų gaminamiems apmokestinamiesiems gaminiams įsigijimo ir apmokėjimo bei atsiskaitymo už apmokestinamuosius gaminius būdus ar nuosavybės santykius nėra numatyta, nes tai neturi įtakos nei mokesčio apskaičiavimui, nei aplinkos teršimui. Mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis moka tokių gaminių gamintojai ir importuotojai už vidaus rinkoje realizuotų (tiektų atlygintinai ar neatlygintinai) atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių kiekį tonomis. Todėl nesvarbu, ar UAB (duomenys neskelbtini) žaliavas (naudotas padangas) perka pati, ar jas surenka Lietuvoje, ar neatlygintinai gauna iš užsakovo, kuris sumoka tik už padangų restauravimą, svarbu, kad ji restauruoja padangas ir jas tiekia vidaus rinkai. Teigia, kad asmuo, gaminantis (restauruojantis) restauruotas (naudotas) padangas, laikytinas gamintoju, gaminančiu restauruotas padangas, kurios nurodytos kaip mokesčio objektas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlyje, o restauravimo procesas laikytinas gamyba. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio nuostatas restauruotos padangos priskirtos apmokestinamiesiems gaminiams. Atsakovo teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) yra restauruotų padangų gamintoja, todėl pagal Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas ji turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Pažymėjo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36 punktą gamintojas- teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius. Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) viena iš įregistruotos veiklos rūšių yra guminių padangų restauravimas, o patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamina restauruotas padangas. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) teiginys, kad ginčo mokestis turėtų būti mokamas tik už importuotas restauruotas padangas nepagrįstas teisės aktais, nes Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad mokesčio objektu yra šio įstatymo 3 priedėlyje nurodyti apmokestinamieji gaminiai, tarp kurių nurodytos restauruotos padangos, o to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gamintojai ir importuotojai. Nurodė, kad Lietuvoje surinktos naudotos padangos, kurios kaip žaliava naudojamos restauruotų padangų gamybai (restauravimui), deklaruojamos kaip restauruotos padangos pagal faktinį restauruotų padangų svorį.
Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Bylos nagrinėjimo dalykas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.8)-LV10-276 teisėtumas ir pagrįstumas.
Sprendimu patvirtintas Departamento Patikrinimo aktas ir 91791 Lt suma, kuri pagal Patikrinimo aktą yra pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2011 metais nuslėptą pagamintą ir išleistą į vidaus rinką restauruotų padangų kiekį (b. l. 10–13).
Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) kuris pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę. Pagal šio straipsnio 10 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį) į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai yra: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms, 2) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimas savo reikmėms, 3) likviduojamų ar reorganizuojamų mokesčio mokėtojų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) gaminių, supakuotų į apmokestinamąją pakuotę, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2009 05 27 įsakymu Nr. D1-290 patvirtintos Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 2 punkte taip pat nurodyta, kad tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai- Lietuvos Respublikoje pagamintų atlyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms; arba importuotų ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įvežtų į Lietuvos Respubliką alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms. Taisyklių 14.2-14.5 punktuose pažymėta, kad apskaitoje turi būti nurodomas apmokestinamųjų gaminių kiekis tonomis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gegužės 12 d.) mokesčio objektas yra gaminiai, nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje. Pagal to paties punkto redakciją, galiojančią nuo 2011 m. gegužės 12 d., Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Šio įstatymo 3 priedėlyje įvardyti apmokestinamųjų gaminių sąrašas bei mokesčio tarifai. Į šį sąrašą įtrauktos restauruotos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, nurodytas mokesčio tarifas 0,30 Lt už 1 kg (1.2 punktas). Be to, šiame sąraše nurodytos ir naujos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, mokesčio tarifas 0,30 Lt už 1 kg (1.1 punktas), bei naudotos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, mokesčio tarifas 0,36 Lt už 1 kg (1.3 punktas).
2006 m. kovo 13 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2006/443/EB, iš dalies keičiančio Sprendimus 2001/507/EB ir 2001/509/EB siekiant, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklės Nr. 109 ir Nr. 108 dėl restauruotų padangų taptų privalomos, I priede įtvirtintas Taisyklės Nr. 109 „Vieningos nuostatos dėl komercinių transporto priemonių ir jų priekabų restauruotų pneumatinių padangų gamybos patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklė Nr. 109) konsoliduotas tekstas, II priede įtvirtintas Taisyklės Nr. 108 „Vieningos nuostatos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų restauruotų pneumatinių padangų gamybos patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklė Nr. 108) konsoliduotas tekstas. Taisyklės Nr. 108 2.36 punkte nustatyta, jog padangų restauravimo įmonė – įmonė arba tam tikroje vietoje esančių įmonių grupė, kuriose gaminamos užbaigtos restauruotos padangos. 2.37 punkte nurodyta, jog padangos restauravimas – bendras terminas, apibūdinantis naudotos padangos remontą, kuriuo nudilęs protektorius pakeičiamas nauja medžiaga. Kartu gali būti atnaujinamas išorinis šoninės sienelės paviršius. Padangos restauravimas – tai šie technologiniai procesai: 1. padangos protektoriaus atkūrimas – protektoriaus pakeitimas; 2. naujo protektoriaus užklijavimas ant padangos – protektoriaus pakeitimas, kai nauja medžiaga užleidžiama ant dalies šoninės sienelės; 3. nuo padangos krašto iki krašto – protektoriaus pakeitimas ir padangos šoninės sienelės atnaujinimas, įskaitant visą arba dalį apatinio padangos ploto. Pagal 2.40 punktą remontas – ištaisomasis darbas, kuris laikantis pripažintų apribojimų atliekamas su apgadintomis naudotomis padangomis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklės Nr. 109 2.36, 2.37, 2.40 punktuose.
Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą yra administruojamas pagal šį įstatymą. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Naftos ir dujų išteklių mokesčio bei Miškų įstatymus.
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 dalį mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pagal šios dalies redakciją, galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d., mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsniu mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (1 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (2 dalis). Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti paminėtą mokesčio apskaičiavimo tvarką. Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-928/2005).
Iš byloje esančio 2010-09-20 juridinių asmenų registro išrašo (b.l. 32) matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini)įregistruotos veiklos rūšys- guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas ir kt..
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėja restauruoja naudotas padangas ir jas tiekia Lietuvos vidaus rinkai. Taip pat neginčijama, kad pareiškėja nedeklaravo 2011 metais į Lietuvos rinką išleistų pagamintų restauruotų padangų ir nesumokėjo aplinkos taršos mokesčio.
Patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė importuoja naujas ir naudotas padangas bei gamina restauruotas padangas. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie 2011 metais vidaus rinkai tiektas restauruotas padangas, pagamintas iš įvežtų naudotų, Lietuvoje įsigytų naudotų ir iš Lietuvos užsakovų pateiktų naudotų padangų. Patikrinimo akte (b.l. 14-17) nurodyta, kad 2011 metais UAB (duomenys neskelbtini) vidaus rinkoje realizavo naujas, naudotas ir restauruotas padangas, bet deklaravo tik naujas ir naudotas padangas, o restauruotų padangų nedeklaravo.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtinta mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo kontrolė. Pagal šio straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (3 dalis).
Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir 91791 Lt suma, kuri pagal Patikrinimo aktą yra bendrovei apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2011 metais nedeklaruotas, t.y. nuslėptas, pagamintas ir į vidaus rinką išleistas restauruotas padangas. Sprendime pažymėta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais įmonė pagamino ir į vidaus rinką išleido, bet nedeklaravo 109824 tonų restauruotų padangų, pagamintų iš Lietuvoje įsigytų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalis bei 2008 07 09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau- Tvarkos aprašas) 4 ir 14 punktus. Sprendime nurodyta, kad 911791 Lt mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą apmokestinamųjų gaminių atliekomis paskaičiuotas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu.
Nustatyta, jog patikrinimo metu taikyta metodika, kada restauruotos padangos svoris buvo skaičiuojamas pagal faktinį restauruotų padangų, pagamintų iš Lietuvoje įsigytų ir užsakovų pateiktų naudotų padangų,svorį. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, jog nustatant mokėtiną mokesčio už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą sumą, buvo vertinamas per mokestinį laikotarpį į Lietuvos Respublikos rinką išleistos, tačiau nedeklaruotos restauruotos padangos.
Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. balandžio 15 d.) 4 punkte įtvirtintas į vidaus rinką išleistų atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių kiekio tonomis ir (ar) vienetais apskaičiavimas, o 9 punkte – mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimas. Šio aprašo 14 punkte nustatyta, jog mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.
Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes pareiškėja yra restauruotų padangų gamintoja. Kadangi pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad 2011 metais faktiškai į Lietuvos Respublikos rinką ji išleido 109,824 tonų restauruotų padangų, tačiau jų nedeklaravo, pagrįstai jai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Vertintina, kad ginčo mokesčio taikymas pagrįstas patikrinimo akte nurodytų teisės aktų nuostatomis ir laikytinas atsakovo nustatyto mokesčio, apskaičiuojamo pagal faktinį restauruotos padangos svorį, teisiniu pagrindimu.
Kadangi nustatyta, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pareiškėjos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.