Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 18 d. teisme gautas ieškovės I. P. ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo prašoma pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. P. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškinyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteiktas vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - ūkio patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu, kuris gimus vaikams, namais nebesirūpino, pinigų bendram ūkiui neteikė, su ieškove nebegyveno, todėl (duomenys neskelbtini) atsiradus galimybei įsigyti būstą pagal (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo įstatymą, ieškovė viena turėjo ieškoti galimybių išsipirkti butą, kadangi atsakovas nebegyveno ir neketino prisidėti prie buto pirkimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 290 rublių už buto privatizavimo paslaugas. Pagal (duomenys neskelbtini) Butų fondo privatizavimo tarnybos mokėjimo pranešimą, ieškovė privalėjo sumokėti 8161 rublį iš investicinės sąskaitos, 1136 rublius grynais, taip pat apmokėjo notaro paslaugas. Tai buvo arba ieškovės asmeninės lėšos, arba jos tėvų dovanotos piniginės lėšos. Ieškovė bendro ūkio su atsakovu nevedė, jis pinigų į šeimą niekada neparnešė, todėl turtas buvo įgytas išimtinai panaudojant ieškovės asmenines lėšas. Tokiu būdu ieškovė viena išsimokėjo už perkamą butą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad po buto pirkimo, (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė sutartį dėl pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo savo vardu, mokesčius mokėjo viena. Be to ieškovė kreipėsi dėl to, kad būtų neskaičiuojami mokesčiai už ten negyvenantį atsakovą P. P. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono teismas nutraukė santuoką su atsakovu, buvo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau jis išlaikymo vaikams niekada neteikė. P. P. niekada nesidomėjo šeima, vaikais, jokios materialinės pagalbos neteikė, į teismo posėdžius nevyko, jų vengė. Butą visada išlaikė ieškovė viena, ji mokėjo visus mokesčius, atsakovas niekada prie buto išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas niekada jokių teisių į butą nereiškė nei nutraukiant santuoką, nei vėliau.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo sesuo. Nurodė, jog su juo paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini), kuomet jis buvo grįžęs į Lietuvą susitvarkyti vizą. Šiai dienai nieko apie jį nežino, iki (duomenys neskelbtini) metų savo šeima nesirūpino. Patvirtina, kad butu visą laiką rūpinosi viena ieškovė.

Atsakovas P. P. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės bei liudytojų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, santuokos su atsakovu metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-424 pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką, turtas liko nepadalintas.

Byloje pateikta buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina I. P. ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ji nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog butą įsigijo už savo asmenines lėšas, be to, jis įregistruotas jos vardu. Atsakovas P. P. buto pirkimo procese nedalyvavo ir finansiškai prie to neprisidėjo. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-424, pagrindu nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas tik I. P. vardu. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovė butą pirko asmeninėmis lėšomis ir vienintele savininke VĮ Registrų centro išraše nurodyta ji, įrodo, kad tokiu būdu ji išreiškė valią butą įsigyti asmenine savo nuosavybe.

Tiek buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog viešajame registre buto savininke nurodyta vienasmeniškai tik ieškovė, o pats butas neįvardintas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nagrinėjamu atveju yra esminė, kadangi, kaip numato CK 3.88 straipsnio 3 dalis, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, kaip pati ieškovė ieškinyje nurodė, nors tuo metu ji vis dar buvo susituokusi, tačiau bendro ūkio su sutuoktiniu nevedė. Ieškovė nurodė, jog nuo pat buto įsigijimo, juo rūpinosi ir mokesčius mokėjo tik ji, atsakovas prie to nei kiek neprisidėjo, minėtame bute jis negyveno.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, buvo ieškovės įsigytas ir registruotos santuokos metu, tačiau surinktais įrodymais buvo paneigtas sutuoktinių turto bendrumo principas, minėtas turtas, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė ir viešajame registre buvo įregistruotas vienasmeniškai jos vardu. Išnagrinėjęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. P. valstybės patirtas išlaidas sudaro 172,44 Eur advokato užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 172,44 Eur išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas valstybės naudai.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 172,44 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų keturiasdešimt keturių centų) išlaidas už advokato pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.