Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-618-544/2009

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovui G. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 02 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5312-828/2009 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei UAB „Piniava“ dėl išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-02 sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų: ieškovui iš atsakovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidintinos iki 500 Lt, o išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, yra priteistinos tik iš atsakovės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str., dėl ko bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 750 Lt neturinei žalai atlyginti, paliktina nepakeista. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.) ir motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodyti argumentus bei teisinius argumentus, kodėl teismas atmeta tam tikrus įrodymus ir reikalavimus (CPK 270 str. 4 d. 3 p., 4 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 1975-07-02 ir buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 128 str. 1 d. nuo 2009-04-21 pačiam prašant, nes jam daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės buvo nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Į teismą ieškovas kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos, kompensacijos už neišnaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo LR DK 141 str. 3 d. pagrindu (b. l. 46-47). Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinio dalį atmeta, tačiau motyvuojamojoje dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atmetimo nenurodyta jokių motyvų ir teisinių argumentų. Apeliaciniame skunde taip pat konkrečiai nepasisakyta dėl šio reikalavimo išsprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau prašoma skundžiamą sprendimą pakeisti (b. l. 69-71). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad advokatas šio reikalavimo neįrašė, nors jis to prašė, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą šį reikalavimą tenkinti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką priteisti, nes visiškai neatsiskaityta iki šiol. CPK XX skyriuje numatyta, kad, nagrinėjant darbo bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, kad teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, taip pat turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 414 str. 1 d., 3 d., 417 str., 418 str.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas peržengti ieškovo apeliacinio skundo ribas, patenkinti ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Atsiskaitymo su ieškovu, atleidžiamu iš darbo pagal DK 128 straipsnį, tvarką reglamentavo DK 141 str. bei 206 str. 1 d., kurios numatė, kad jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia finansinio atsiskaitymo tvarka, visas darbuotojui priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kita) darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 128 str., privalo išmokėti DK 206 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios gauti iš darbdavio pinigų sumos privalo būti išmokėtos, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 141 str. 1, 2 d., 206 str. 1 d. 1 p.). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė šias teisės normas pažeidė ir su ieškovu atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė likdama skolinga ieškovui 9950,18 Lt išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių (b. l. 32, 63-65). DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti: neatsiskaitymo laiku faktą bei faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kas reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 str. 3 d. nurodytos teisinės pasekmės, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4; 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007 ir kt.). Minėtoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad DK neįtvirtina aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006, 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4 ir kt.). Pagal atsakovės pateiktą pažymą ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1198,06 Lt, o vidutinis darbo dienos uždarbis – 56,78 Lt (neatskaičius privalomų atskaitymų) (b. l. 32). Kadangi ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas nuo 2009-04-21 (b. l. 5-10) ir jam atleidimo dieną bei iki šiol neišmokėta 8235,39 Lt išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, tame tarpe – ir darbo užmokestis už 2009 metų 01-04 mėnesius, kurio dydis yra didesnis už vidutinį mėnesinį atlyginimą (b. l. 32), tai ieškovui iš atsakovės už laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-11-22 už 7 mėnesius priteisiama 8386,42 Lt, nuo 2009-11-23 - po 56,78 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti darbo dieną iki visiško atsiskaitymo su ieškovu (LR DK 141 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teismas be faktinio ir teisinio pagrindo nustatė ir priteisė ieškovui per mažą 750 Lt neturtinės žalos sumą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.), vertino šiuo aspektu surinktus įrodymus, motyvavo savo išvadas, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Pagrįsta ir byloje surinktų įrodymų turinį atitinka teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – laiku neišmokėto darbo užmokesčio – ir ieškovui nustatytų sveikatos problemų kaip šių veiksmų pasekmės. Byloje neginčijama, kad ieškovas turi įvairių sveikatos problemų (b. l. 51, 72). Tačiau iš pateiktų pažymų matyti, kad iš esmės visos ligos ieškovui yra diagnozuotos iki 2009-04-21, t. y. iki jo atleidimo iš darbo pas atsakovę. Nei vieno medicininio dokumento turinys nepatvirtina, kad ieškovui naujų ligų buvo diagnozuota ir įvyko esančių ligų paūmėjimas po atleidimo iš darbo dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertino asmens darbo veiklos svarbą asmens materialinei, psichologinei gerovei, socialiniam vertinimui, dvasinei ir psichologinei pusiausvyrai ir asmens bei jo šeimos stabilumui ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių nustatė ir priteisė neturtinę žalą ieškovui. 750 Lt neturtinės žalos dydis atitinka bylos aplinkybes ir protingumo bei teisingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavio neatsiskaitymui įtakos turėjo ir ekonominis sunkmetis šalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslios darbo santykių trukmės nustatymas šiuo atveju esminės reikšmės neturinės žalos dydžio nustatymui neturi, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino faktą, jog darbo santykiai tarp šalių buvo ilgalaikiai.

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 str. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju teismo sprendimas ieškinį tenkinti priimamas ieškovo naudai dėl visų esminių reikalavimų. Ieškovas už visos bylos vedimą turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 49-50). Tokio dydžio išlaidos už visą bylą yra ženkliai mažesnės už dydžius, numatytus 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakyme Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Todėl buvo teisinis ir faktinis pagrindas pilnai priteisti ieškovui ir valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidintinos iki 500 Lt, o sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybei priteista 17,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, naikintina ir šios išlaidos priteistinos į valstybės pajamas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 02 d. sprendimą pakeisti.

Priteistas iš atsakovės UAB „Piniava“ (į. k. 247688210, buveinė – Senamiesčio km., Panevėžio raj., a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“ Panevėžio filialas) ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 500 (penkių šimtų) Lt, o valstybei – iki 347 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių) Lt.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. K. priteista valstybei 17,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Piniava“ (į. k. 247688210, buveinė – Senamiesčio km., Panevėžio raj., a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“ Panevėžio filialas) ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2009-04-22 iki 2009-11-22 už 7 mėnesius 8386 (aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis) Lt 42 ct, o nuo 2009-11-23 - po 56 (penkiasdešimt šešis) Lt 78 ct vidutinį darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti darbo dieną esant penkių dienų darbo savaitei iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Kitoje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.