Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. RV-23-921 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 189 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalis, 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. K. paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 8 (aštuonios) dienos.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. RV-23-921 nuteistajam K. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija pažymėjo, kad nuteistajam nustatyta visa eilė pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, tuo tarpu apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, anksčiau teistas, tačiau iš patyrimo nepasimokė, todėl nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. kovo 21 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. K. skundas dėl Komisijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimo, konstatavus, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad K. K. gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

7. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis).

8. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2023 m. gruodžio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-11144 matyti, kad K. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą ir patvirtintą darbo vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

10. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. vertinta K. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol iš esmės nepakito – išliko vidutinė. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, 2023 m. gruodžio 14 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta rizikos mažėjimo dinamika, atsižvelgus į objektyviuosius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus kalėjime. Rizikos mažėjimas fiksuotas „Mąstymas ir elgesys“ srityje, nes nuteistasis įkalinimo metu stengiasi elgtis tinkamai, siekia planų, geriau apgalvoja savo elgesio pasekmes; bausmės atlikimo metu užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai; palaiko ryšius su artimaisiais; skolas dengia savarankiškai (sumas perveda žmona). Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčio, nuteistajam išlieka visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, kaip pavyzdžiui, negebėjimas atpažinti problemų ir problemų sprendimo įgūdžių stoka, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi, o juos, norėdamas būti lygtinai paleistas, nuteistasis gali ir turi įtakoti. Šie veiksniai yra nustatyti pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamos veikos padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus bei jų pokytį. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, abejoti tam tikrų kriminogeninių veiksnių buvimu ir jų reikšme nuteistojo siektinai mąstymo ir elgesio korekcijai pagrindo nėra.

11. Nors K. K. skunde teigia, jog jis bausmės atlikimo metu savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis iš esmės geba atpažinti problemines sritis, tačiau nepakankamai įvertina individualių psichologinių veiksnių įtaką priimamiems sprendimams, stokoja analitiškesnio, kritiškesnio požiūrio į juos; ateities planus turi, tačiau konkrečiau neįvardija. Konstatuota, kad K. K. deda pastangas ugdyti konstruktyvius problemų sprendimo įgūdžius, gerinti elgesio pasekmių suvokimą, tačiau šie kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja tolimesnių pastangų, papildomos intervencijos. Jei nuteistasis neišlaikys šiuo metu stebimų pokyčių ir motyvacijos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka. Taip pat nurodoma, kad asmuo ne visada suvokia, kad norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių. Išvadoje daroma prielaida, kad nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų. Be to, stebima motyvacijos keisti savo elgesį stoka. Resocializacijos skyriaus specialistės pažymėta ir tai, kad nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas, organizuotumas turėtų būti vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams.

12. Taigi, iš nurodyto yra akivaizdu, kad K. K. keisti mąstymą ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme, iš tiesų siekdamas ateityje gyventi nenusikalstant, iš esmės pradėjo tik nuo 2023 m. gruodžio mėn. Šis laiko tarpas iki lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu taikymo svarstymo yra itin trumpas, todėl negali būti vertinamas kaip pakankama nuteistojo pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant gebėjimų atpažinti problemas, taip pat jų įveikos būdų ugdymą, taip pat užtvirtinant supratimą, kad būtina priimti ir laikytis taisyklių bei visuotinai priimtinų moralinių normų, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį. Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Dėl to šie aspektai negali būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo įtvirtinti tęsdamas resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtindamas pozityvių pokyčių stabilumą, teigiamą elgesio modelį, kas neabejotinai patvirtintų realiai pozityvia linkme keičiamą mąstymą.

13. Svarbu ir tai, kad šis teistumas K. K. nėra pirmasis, jis teistas tris kartus, šiuo metu antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam būdingas finansinis nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė, kas lemia jo asmenybę vertinti itin atidžiai. Nors ankstesni teistumai ar nusikaltimų sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau taip pat neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Nors skunde nuteistasis teigia, kad visus finansinius įsipareigojimus vykdo savarankiškai, vis tik svarbu tai, kad šiuos įsipareigojimus antstoliams dengia jam artimi asmenys, tame tarpe mama, kuriai jis šias sumas nurodo norėsiąs grąžinti. Įvertinus tai, kad nuteistasis yra pažymėjęs finansinių lėšų stygių šeimoje, finansinis nuteistojo nestabilumas sudaro realias prielaidas jo pakartotiniam nusikalstamumui, tokiu būdu, kaip ir ankstesniais teistumais, siekiant greitos finansinės naudos neteisėtais būdais.

14. Taigi aptarti duomenys nesudaro pagrindo teismui šiuo metu konstatuoti nuteistojo padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus išlikusius K. K. nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, abejotina, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai juos valdyti bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad K. K. pataisos ir resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi patvirtintą darbo vietą. Tikėtina, kad artimi ryšiai su artimaisiais ir darbinės veiklos turėjimas, taigi ir stabilių pajamų gavimas, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie ryšiai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, nustatyti apsauginiai veiksniai nesudaro neabejotino pagrindo manyti, jog šiuo atveju jie gali motyvuoti nuteistąjį gyventi nenusikalstant. Teismo vertinimu, pakartotinis nusikalstamumas nepaisant gresiančios bausmės rodo atsainų nuteistojo požiūrį į įstatymų laikymąsi, dėl kurio kilusias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats nuteistasis.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.