- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-20
- Bylos Nr.
- 1-394-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28513-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- P. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi minėtas nuosprendis pakeistas ir nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paliekant skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2024 m. balandžio 4 d. paleistas lygtinai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimų viršininko 2024 m. kovo 27 d. sprendimu NR. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.45 val. būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia išrovė iš tvirtinimo vietos ir užlenkė atramos turėklą, tokiais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
P. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. J. nurodė, kad supranta pareikštą kaltinimą, pripažįsta kaltę. Su mergina išgėrė, susipyko, jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, atsirėmė prie tų turėklų ir nežino kas jam užplaukė, iš pykčio sulaužė. Turėklai jau judėjo. Vasaros metu įvykis buvo, tą dieną buvo šiek tiek išgėręs. Ant turėklų išliejo pyktį. Rankomis laužė, išjudino ir rankomis sulaužė. Atrodo, jog aplinkiniai nieko jam nesakė. Laužydamas užtruko mažiau minutės. Buvo šiek tiek išgėręs, gal ir matė kažkas įvykį. Kitų pašalinių asmenų nematė. Išsilupo iš trinkelių dangos. Lenkė link dešinės pusės. Turėklą padėjo ant šaligatvio ir nuėjo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo P. J. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. spalio 3 d. įtariamojo P. J. apklausos protokole nurodyta, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, sutinka duoti parodymus jam gerai suprantama lietuvių kalba, moka skaityti ir rašyti. Pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas. Priklausomybės alkoholiui neturi tačiau dažnai išgeria alkoholio ir prasideda problemos. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra suprantamas ir aiškus, visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, 2025 m. rugpjūčio 9 d. buvo su drauge, kurios duomenų nenori atskleisti, buvo jos namuose adreso taip pat nesakys ir vartojo alkoholinius gėrimus, viso išgėrė apie 1 litrą alkoholinio vyno, išgėręs susipyko su minėta drauge ir išėjo į parduotuve nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, išėjo į artimiausia parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ kuri yra (duomenys neskelbtini), atėjęs prie minėtos parduotuvės šalia parduotuvės įėjimo buvo atraminis turėklas, kadangi buvo labai piktas nes buvo susipykęs su drauge pradžioje atsirėmė į minėta atraminį turėklą, o vėliau iš pykčio laikydamasis už turėklo abejomis rankomis ir panaudojęs fizinę jėgą jį išrovė. Neprisimena ar kiti žmonės galėjo matyti nes buvo girtas, bet kadangi tai buvo vieša vieta galėjo matyti ir kiti žmonės. Jam buvo parodytas vaizdo įrašas iš įvykio vietos jame atpažįsta save, vilkėjo šviesios spalvos palaidinę ir tamsios spalvos šortus, save atpažino tai buvo tikrai jis. Visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, padaryta žalą galėtų atlyginti, arba sutaisyti sugadintą atraminį turėklą (b. l. 66-68).
2025 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.45 val. Asmuo sustojo gatvėje prie atraminio turėklo ties įėjimu į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, galimai neblaivus, stovėjo, siūbavo laikydamasis už atraminio turėklo, o vėliau piktybiškai išjudino, išrovė turėklą iš tvirtinimo vietos, užlenkė jį ir pasišalino iš įvykio vietos(b. l.10-13)
2025 m. rugpjūčio 9 d. liudytojos I. G. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 9 d. minėtoje parduotuvėje pradėjo dirbti nuo 08.00 val. Apie 13.00 val. jai būnant prie parduotuvės kasos prie jos iš lauko priėjo vyriškos lyties asmuo ir pasakė, kad „kas čia pas jus darosi“. Ji aptarnavo klientus ir išėjo pažiūrėti į lauką. Pamatė, kad yra apgadintas parduotuvės atraminis turėklas, t. y. turėklas ištrauktas iš tvirtinimo vietos ir užlenktas į šaligatvio pusę. Ji iš karto paskambino į centrinį pultą ir pranešė apie įvykį. Kol ji kalbėjo telefonu, pro šalį eidamas klientas turėklą įstatė į tvirtinimo skylę. Vėliau ji užrašė užrašą ir pakabino ant turėklo, kad niekas nesiremtų. Iš centrinio pulto ji gavo įvykio nuotraukas ir pamatė, kad atraminį turėklą apgadino vyras, kaip jai yra žinoma tai „(duomenys neskelbtini)“, jo tikslių asmens duomenų nežino, asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje nuo gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) aukšte. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (b. l. 29-31).
2025 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Pastato fasadas tamsiai pilkos spalvos, virš įėjimo pritvirtintas raudonos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“ su logotipu. Įėjimas įrengtas su pandusu neįgaliesiems ir metaliniais nerūdijančio plieno turėklais. Apžiūros metu nustatyta, kad panduso dešinės pusės metalinis turėklas yra deformuotas – ties vienu iš horizontalių segmentų matomas reikšmingas įlenkimas, kurio viduryje yra metalo įplyšimas (kiaurymė). Įlenkimas turi aštrius kraštus, aplink deformacijos vietą matyti metalo paviršiaus įbrėžimai ir spalvos pakitimai. Vertikalioje turėklo tvirtinimo vietoje išjudintos ir dalinai išlaužtos aplinkinės grindinio trinkelės, po jomis matosi atidengtas betono pagrindas su atskilusiomis dalelėmis. Įvykio vietoje, virš parduotuvės įėjimo, pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į parduotuvės prieigas ir panduso zoną. Kamera, tikėtina, fiksuoja tiek įėjimo duris, tiek šalia jų esančią teritoriją. Prie įėjimo esančios vitrinos su reklaminiais stendais yra nepažeistos. Iš įvykio vietos nieko paimta nebuvo (b. l. 33-35).
2025 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas parduotuvės pateiktas vaizdo stebėjimo įrašas pavadinimu: „2025-08-09 12:39:43“. Vaizdo įrašo trukmė: 01:14 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, vidutinės kokybės, dienos metu užfiksuotas vaizdas. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matoma data ir laikas: „2025 m. rugpjūčio 9 d. 12:39:43“ (vaizdo įrašo pradžioje), viršuje viduryje matomas užrašas: „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas: „32“. Vaizdo įraše matomos parduotuvės prieigos su laiptais bei iš trinkelių pastatyta neįgaliųjų rampa su metaliniu sidabrinės spalvos turėklu. Prie laiptų matomas „LAVAZZA“ kavos aparatas, prie kurio matomas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, vilki baltos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, dėvi juodos spalvos šortus. Vyras akivaizdžiai neblaivus, nekoordinuotai juda, svirduliuoja. Vyras prieina prie kairėje pusėje matomo turėklo dalies bei kaire ranka įsikimba į viršutinę turėklo dalį. Tuomet apie 36 sek. vyras kaire ranka pradeda purtyti turėklą, matoma, kaip turėklo pamatai pradeda klibėti. Tuomet vyras abejomis rankomis paima už turėklo viršutinės dalies bei pradeda lupti turėklą. Turėklas išsilupa iš trinkelių dangos. Kairėje pusėje išsitraukus turėklui iš trinkelių dangos vyras abejomis rankomis laikydamas turėklą pradeda lenkti turėklą link dešinės pusės. Turėklas per kampą susilenkia. Tuomet vyras turėklo galą padeda ant šaligatvio bei pakėlęs rankas šokdamas nueina tolyn (b. l. 42-44).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).
Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-101-489/2021).
Pareikštame kaltinime P. J. kaltinamas vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdęs visuomenės tvarką ir rimtį.
Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Teigė, kad įvykio dieną kartu su drauge vartojo alkoholį ir susipyko. Jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, atsirėmė prie turėklų ir rankomis laužė, išjudino ir rankomis sulaužė turėklus. Šiuos veiksmus atliko išliedamas pyktį. Jo veiksmus galėjo matyti kiti asmenys, visgi jam niekas nieko nesakė, todėl padėjęs turėklą ant žemės išėjo.
Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio P. J. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir anksčiau išvardinti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. nurodė, kad įvykio dieną, jai dirbant prie parduotuvės kasos prie jos iš lauko priėjo vyriškos lyties asmuo ir pasakė „kas čia pas jus darosi“. Ji aptarnavusi klientus išėjo į lauką ir pamatė, jog yra apgadintas parduotuvės atraminis turėklas. Ji pranešė apie įvykį. Iš centrinio pulto ji gavo įvykio nuotraukas ir pamatė, kad atraminį turėklą apgadino vyras vardu „(duomenys neskelbtini)“. Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad parduotuvės lankytojai matė P. J. neteisėtą elgesį ir tai jiems sukėlė neigiamus išgyvenimus. Liudytojos parodymus papildo ir detalizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2025 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei 2025 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2025-08-09 12:39:43“. Vaizdo įraše užfiksuoti P. J. vandališki veiksmai. Matyti, kaip kaltinamojo išvaizdą atitinkantis asmuo prieina prie turėklo bei ranka įsikimba į viršutinę turėklo dalį, po ko pradeda purtyti turėklą, o turėklo pamatai pradeda klibėti. Šiuos kaltinamojo veiksmus pastebėjo dvi parduotuvės lankytojos, kurios išėjusios iš parduotuvės laikosi už minėto turėklo ir kažką sako P. J., visgi šis nekreipdamas dėmesio toliau tęsia nusikalstamus veiksmus. Po to kaltinamasis abejomis rankomis paima už turėklo viršutinės dalies bei pradeda lupti turėklą ir turėklas išsilupa iš trinkelių dangos. Pro šali praeina praeivis, kuris neabejotinai mato P. J. atliekamus veiksmus. Vėliau kaltinamasis abejomis rankomis laikydamas turėklą pradeda lenkti jį link dešinės pusės, kol galiausiai turėklas per kampą susilenkia. Po ko kaltinamasis turėklo galą padeda ant šaligatvio bei pakėlęs rankas šokdamas išeina.
Kaltinamojo P. J. veiksmai padaryti viešoje, matomoje, laisvai pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Neteisėta elgesys pasireiškė vandališkais veiksmais, kurie atlikti be aiškios priežasties, apgadinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Pažymėtina, jog kaltinamasis neteisėtais veiksmais matant pašaliniams asmenimis (parduotuvės lankytojams, praeiviui) apgadino socialinę ir inžinerinę reikšmę turintį objektą – turėklą, skirtą neįgaliųjų įvažiavimui, įėjimui. Neįgaliesiems skirto turėklo paskirtis yra užtikrinti saugų patekimą į pastatą žmonėms su negalia ar ribotu judumu. Kaltinamojo veiksmai sutrikdė liudytojos (duomenys neskelbtini) I. G. įprastinę veiklą – klientui informavus ją apie neteisėtus vyro veiksmus prie parduotuvės, ji buvo priversta nutraukti savo įprastą darbinę veiklą ir skambinti į centrinį parduotuvės pultą bei pranešti apie įvykį. Kliento liudytojai išsakyta frazė „kas čia pas jus darosi“, atskleidžia, kad pašaliniams asmenims P. J. veiksmai sukėlė nuostabą ir neigiamus išgyvenimus. Visa tai neleidžia abejoti, kad P. J. savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog P. J. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad P. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.45 val. būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia išrovė iš tvirtinimo vietos ir užlenkė atramos turėklą, tokiais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę P. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. J. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog P. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis 2024 m. balandžio 4 d. paleistas lygtinai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimų viršininko 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi P. J. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors P. J. tvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jo neblaivumas iš karto po įvykio tiksliai nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. P. J. ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai (b. l. 85-97). Baustas administracine tvarka už tyčinį svetimo turto sunaikinimą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 78-84), vykdo individualią veiklą. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis šioje įstaigoje P. J. nebuvo gydytas, per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filialo Ambulatoriniame skyriuje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 107-109).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, P. J. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, P. J. paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu švelnės bausmių rūšys – viešieji darbai ar bauda, būtų per švelnios, nes nepadarytų kaltinamajam reikšmingos įtakos, neprivers jo keistis. Arešto bausmė ar laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą P. J. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal P. J. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju P. J. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros P. J. skirtini įpareigojimai – bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (įpareigojimas skirtinas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies reguliavimu pagal BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktą).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, P. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtus įpareigojimus.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 7 340 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25-26). 2026 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr.1-394-1202/2026, draudimo bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šalino padarytą žalą pasitelkiant savo partnerius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutikimą, kad už atliktus darbus būtų mokama tiesiogiai partneriui rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atlyginta draudimo bendrovės Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas civilinį ieškinį atmeta, nes žala yra pilnai atlyginta. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
2025 m. spalio 3 d. nutarimu (b. l. 70-71) P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. J. (P. J.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio); per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio); per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad P. J. yra recidyvistas.
P. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.