Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-468/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
1-158-468/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-010205-2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis
J. A.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-468/2017(Proceso Nr. 01-1-010205-2016)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.2.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjai advokate Eugenijai Liutvinskienei,nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei V. R.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1990-12-07 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 str. 1 d. (2003 metų BK 138 str. 1 d.);

2. 1992-11-06 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 1 d. (2003 metų BK 149 str. 1 d.) laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn.;

3. 1999-01-12 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 4 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 m. su ½ turto konfiskavimu;

4. 2002 04 15 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;

5. 2005-06-21 Vilniaus m. 1 apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

6. 2012-03-23 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėn.;

7. 2013-08-16 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.;

8. 2014 04 03 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.;

9. 2014 06 19 Šalčininkų raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 mėn.;

10. 2016-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 5 m. (neįsiteisėjęs)

kaltinamas pagal BK 150 str. 4 d. (3 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. seksualiai prievartavo mažametę, o būtent: jis 2012 metais, laikotarpiu nuo sausio mėn. 4 iki 11 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir veikdamas prieš jos valią, nunešė ir paguldė nukentėjusiąją į savo lovą, liepė jai nusirengti ir lietė savo ranka mažametės lytinius organus bei kišo pirštus į mažametės E. A. lytinius organus, tokiu būdu seksualiai ją prievartavo kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.;

be to, jis 2013 metais, nenustatytu laiku, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir veikdamas prieš nukentėjusiosios valią, nunešė E. A. į savo lovą, paguldė ją ir savo ranka lietė mažametės lytinius organus bei kišo į juos pirštus, tokiu būdu seksualiai ją prievartavo kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.;

be to, jis 2014 metais, laikotarpiu nuo kovo 17 d. iki 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir veikdamas prieš nukentėjusiosios valią, paguldė ją į savo lovą, kur ranka lietė dukros lytinius organus bei kišo į juos pirštus ir taip seksualiai prievartavo mažametę E. A. kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.

Kaltinamasis J. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. R. augina tris vaikus: sūnui 13 metų, dukrai 12 m., mažiausiam sūnui 4 m. Dėl kaltinimo gali paaiškinti, kad niekada savo dukters seksualiai neprievartavo. Kai motina būdavo ligoninėje, vaikais rūpinosi. Pripažįsta, jog išgėręs kartais patriukšmauja, Iš esmės jo santykiai su vaikais yra geri. Su vyresniuoju sūnumi konfliktuoja, su juo nesusitvarko. Su dukra santykiai buvo geri, tačiau nepasakytų, kad santykiai su ja labai švelnūs. Visa šeima miega tame pačiame kambaryje, tėvai vienoje, vaikai kitose lovose. Jis niekada nekvietė, nesiūlė dukrai pagulėti, pamiegoti jo lovoje. Intymiai su dukra nesantykiavo, neigia, kad bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis lietęs dukros lytinius organus.

Iš esmės analogiškus parodymus J. A. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-38 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, teismo nuomone, patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. R. parodė, kad 2016-02-17 ji iš ryto turėjo važiuoti į darbo biržą. Namuose buvo dukra E. ir sūnus E. ir jos sugyventinis (vaikų tėvas) J. A.. Iš namų išėjo apie 09.20 val. Autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir tik užėjus, jai paskambino dukra, pasakė, kad pabėgo iš namų, nes tėvas ją pakvietė ar pasakė ateiti į lovą. Dukra pasakė, kad pabėgo į tualetą. V. R. pasakė dukrai eiti pas kaimynę J. K. ir ten jos palaukti. Netrukus jai paskambino J. K. ir pasakė, kad E. yra pas ją. Grįžusi namo, V. R. pasiėmė dukrą. Pakeliui paklausė dukros, kas atsitiko. E. pasakė, kad nieko neatsitiko, tik ji išsigando, kad tėvas jai pasakė eiti į lovą ir jinai pabėgo į tualetą. Tuomet dukra pasakė, kad kai jai buvo 8 metai, tėvas lietė ją su pirštais, t.y. lietė lytinius organus. Ji dukros paklausė, ar dar ką nors darė su ja, dukra pasakė, kad lietė tik pirštais. Pati V. R. nieko įtartino nebuvo pastebėjusi. Vyras dukrai rodė tiek pat dėmesio, kaip ir kitiems vaikams. Gyvena visi viename kambaryje, turi atskirą virtuvę. Vyras išgeria, tada būna agresyvus, rėkia, triukšmauja, būdavo muša ir ją, ir vaikus. Iki vasario 17 d.,ž anksčiau dukra jai nieko nebuvo pasakojusi, nerodė savo elgesiu, kad kažkas yra negerai. Anksčiau ji (V. R.) išgerdavo, gėrė kartu su sugyventiniu, kartais gerdavo kelias dienas. Gali būti, kad dėl šių priežasčių ji nepastebėjo to, kas atsitiko E. su tėvu. Dukra visada vengdavo likti viena su tėvu namuose, eidavo kartu su ja, prašydavosi eiti kartu, sakė, kad jai liūdna, tačiau tuomet V. R. jokių įtarimų. Vieną kartą jos sutiko sugyventinio brolio žmoną O., kuri paklausė, kodėl E. visada vaikšto kartu, taip pat paklausė E., ar bijo tėvo, gal jislenda. E. atsakė, taip. Tuo metu ji nesureikšmino ir niekaip nereagavo į tą dukros pasakymą, kad tėvas „lenda“, tiesiog nesuprato, kad turima omeny seksualiai lenda. Ji neprisimena, kiek kartų buvo ligoninėje ir kelintais metais, paskutinį kartą gal prieš trejus metus, tuomet dar nebuvo mažiukas gimęs. Vaikus tada prižiūrėjo sugyventinis, bet E. buvo atvažiavusi su juo į ligoninę, ir ji nieko nesakė, o pati neatkreipė dėmesio, kad kažkas ne taip. Kažkada, negali pasakyti tiksliai kada, iki to įvykio, sūnus E. buvo susipykęs su tėvu ir rėkė, kad „viską papasakosiu, ką tu su E. darei“. Ką tai reiškia, ką sūnus turėjo omeny ir ką norėjo pasakyti, ji neklausė ir nesuprato.

Apie įvykį, kuomet dukrai būnant 9 metų, ji be palto atbėgo į parduotuvę, ji prisimena, tada sakė, kad tėvas visus iš namų išvarė, neminėjo, kad tėvas prie jos lindo.

2016-02-17, kai ėjo į biržą ir E. paskambino, dukra pasakė verkdama "Papka zoviot na piat minut v krovat". Liepdama dukrai eiti pas kaimynę, suprato, kad vyras seksualiai lindo prie dukros, vyras neigė kada nors seksualiai lindęs prie dukros.

Iš nepilnamečio liudytojo E. A. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodymų matyti, kad jis žinojo, kad apklausoje dalyvauja tam, kad turi pasikalbėti apie tėtį. Jis parodė, jog dabar gyvena pas močiutę. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime su mama, seserimi. Pas močiutę gyvena, nes tėtis buvo negeras, visą laiką gėrė, mušė jį ir mamą, ką dar darė - nepamena, nežino. Namuose yra vienas kambarys. Jis miega vienas, sesuo miega su mažesniu broliu. O mama kitoje lovoje miega su tėčiu. Turi mažesnę sesę E. E. su tėčiu nelabai gerai sutardavo, pykdavosi, nes tėtis negeras jai, nes ją anksčiau irgi mušdavo. Matė, kaip tėtis E. mušdavo, tai, atrodo, buvo 2012 metais. Daugiau nepamena, dėl ko ją mušdavo. Tėtis E. mušdavo diržu, per kurias kūno vietas mušdavo - neprisimena. Apie tai, kad tėtis ją mušdavo, jiedu su tėvu nesikalbėjo, nes irgi pykstasi, nes jį pravardžiuoja. Girdėjo, kaip E. mamai sakė, kad tėtis ją išprievartavo. Sakė, kad jis lindo prie jos. Daugiau neatsimena, nes tai buvo 2014 m. Atsimena todėl, kad E. pasakojo apie tai mamai, kad ją išprievartavo. Tuo metu, kai E. pasakojo mamai, tėtis buvo prisigėręs ir buvo išėjęs į parduotuvę. Tėtis tuo metu su jais gyveno. Ką mama sakė E., neatsimena. E. po to naktį verkė, dėl to ir suprato, kad ją išprievartavo. Jis tuo metu miegojo, bet pabudęs išgirdo, kaip E. verkė. Ji verkė tyliai. Ką tuo metu sakė tėtis, nežino, negirdėjo. Kambaryje buvo tamsu. Kai E. verkė, ji tuo metu buvo tėvo lovoje. Tėtis buvo girtas. Nei su E., nei su tėčiu po to apie tai nesikalbėjo. Tik girdėjo, kaip mamai E. sakė, kad tėtis jai liepė, jog niekam apie tai nesakytų. Tai įvyko 2013 m., o papasakojo viską mamai E. tik 2014 m. Atsimena metus, nes girdėjo, kaip ji verkė. Tai galėjo būti pavasaris arba ruduo, nes lijo lietus. E. tėtis išprievartavo namuose, kambaryje, tėvo lovoje. Tėvo lova buvo visai netoli jo lovos. Slapčia pasiklausė, kaip kalbėjosi mama su E. dėl išprievartavimo. Kai E. išprievartavo, tuo metu mama buvo ligoninėje, gal gimdė brolį E., tiksliai nežino. Kiek jis žino, tai buvo vienintelis kartas, kai E. išprievartavo. Namuose apie tai nesikalba, jau pamiršo viską. Su mama apie tai nekalbėjo, su E. irgi. Nenorėjo lįsti prie E.. Kartą kai susipyko su tėčiu, jam pasakė, kad papasakos viską mamai, ką tėtis daro su E.. Pasakė tėčiui, kad pasakys mamai, kad sesę išprievartavo ir kad ji naktį verkia. Naktį girdėjo, kaip sesuo tėčio prašė ją paleisti. Tėtis nieko nesakė. Ką dar girdėjo - neprisimena. Matė, kad tėtis buvo lovoje visiškai nuogas. Ką jis darė nuogas lovoje - nežino. Suprato, kad jis išprievartavo E., nes buvo nuogas ir girtas. Po to tėtis dar ėjo į lauką, buvo įjungta šviesa, dėl to ir pamatė, kad jis buvo visiškai nuogas. Tą naktį buvo du kartus pabudęs. Atsibudo pirmą kartą dėl to, kad E. verkė. Antrą kartą atsibudo, kai šviesa buvo įjungta ir tėtis ėjo į lauką nuogas. Paskui užmigo ir atsibudo tik ryte. Tėtis visada miegodavo su „triusikais“, o šį kartą išėjo į lauką nuogas. E. nematė, ar ji buvo nuoga, ar su drabužiais. Su E. apie tai nieko nekalbėjo. Su tėčiu irgi apie tai nieko nekalbėjo. Kai pasakė tėčiui, kad pasakys viską mamai apie tai, kad jis E. išprievartavo, tėtis pasidarė piktas, pradėjo barti ir vijo iš namų su šluota. Suprato, kad tėtis piktas, nes matė jo akis, akys buvo labai piktos. Jis, kai pasakė, kad viską papasakos mamai, dar rėkdamas tėtis sakė: „tai sakyk“, „eik iš namų“. Kai E. užsidarė tualete, jis buvo mokykloje. Girdėjo, kad mama apie tai močiutei pasakojo. E. dar rašė kažką ant lapo, paskui lapą kažkam atidavė. Tėtis tuo metu, kai E. buvo užsirakinusi tualete, buvo blaivas. Sesuo grįžo namo 13 val. iš mokyklos, o jis grįžo iš mokyklos -15.30 val. Kai atvažiavo iš mokyklos, mama tuo metu su močiutė kalbėjo telefonu apie tai. Mama sakė, kad tėtis seserį kvietė į lovą 5 minutėms. O ji pasakė tėčiui, kad nori į tualetą.

Prokuroro klausimas: ar tuo metu, kai buvo įjungta šviesa ir tėtis išėjo į lauką nuogas, ar E. matė, kur buvo E.?

Atsakymas: nežino, kur buvo E., nes pabudo nuo įjungtos šviesos, apsivertė į kitą pusę, ir toliau miegojo nusisukęs. E. buvo namuose, bet nežino, kokioje vietoje, tingėjo atsikelti. Namuose yra veidrodis, tėtį tame veidrodyje ir pamatė nuogą. Kur buvo tuo metu sesė, nežiūrėjo.

Prokuroro klausimas: kaip E. galėtų paaiškinti, ką, jo manymu, reiškia žodžiai: lindo, išprievartavo?

Atsakymas: tėtis lindo prie E., vertė ją eiti į lovą. O dėl žodžio „išprievartavo“ nejauku pasakyti.

Prokuroro klausimas: ar galėtų E. pasakyti, kokį jam žodį pasakė E. rusų ar lenkų kalba dėl to, kad tėtis lindo prie E., ją prievartavo?

Atsakymas: E. sakė, kad prie jos lindo - „lez na nejo“. Patikslino kad E. sakė, kad tik prie jos lindo“, „lez nanejo“, norėjo pasakyti, kad „lez k nej“ (b.l. 93-96 1 t.).

Iš liudytojos J. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, kad 2016-02-17, galimai apie 08 val., jai paskambino kaimynė V. R. ir pasakė, kad pas ją tuoj ateis jos dukra E. A.. Paklausta, kas atsitiko, V. R. paaiškino, kad prie dukros lygtai kabinėjasi mergaitės tėvas J. A.. Po kurio laiko pamatė, kad prie jos namų bėga E. A.. Mergaitė buvo apsirengusi chalatu ir kelnėmis, buvo apsiavusi guminiais bateliais. Iš mergaitės žodžių suprato, kad tėvas jai pasakė pagulėti lovoje, o ji atsakė tėvui, kad nori į tualetą ir išėjo iš namų. Mergaitė atsisakė viena grįžti namo, tik su mama (b.l. 118-120 1 t.).

Liudytoja L. B., dirbanti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja, parodė, jog jos aptarnaujamoje teritorijoje gyvena A. šeima, kuri nuo 2010 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto artimojoje aplinkoje (tėvas už tai buvo teistas), socialinių įgūdžių stokos. Šeima gyvena J. A. priklausančioje namo dalyje, virtuvėje ir viename kambaryje. Kitoje namo dalyje gyvena J. A. brolio M. A. šeima. J. A. šeimoje auga nepilnamečiai vaikai: E., E. ir E. Paskutiniu metu vaikų motina alkoholio nevartojo (buvo užsikodavusi), rūpinasi vaikais, nes anksčiau dėl tėvų girtavimo vaikai (2013 m.) buvo laikinai paimti iš šeimos, apgyvendinti Vaikų globos namuose. Vaikai buvo grąžinti į šeimą po tėvų užsikodavimo ir kai jie susitvarkė. E. ir E. mokosi mokykloje. Lankant šeimą, ji ko nors blogo nebuvo pastebėjusi.

2016-02-17 eidama į darbą, prie seniūnijos sutiko V. R., kuri kalbėjo telefonu. Iš jos išvaizdos suprato, kad moteris susijaudinusi. L. B. pakvietė V. R. į kabinetą. V. R. papasakojo, kad jai išėjus iš namų, tėvas dukrai E. liepė pagulėti su juo lovoje, o mergaitė išsigando, pabėgo į tualetą ir paskambino mamai. Ji mergaitei liepė eiti pas kaimynę. V. R. buvo pasimetusi ir sutrikusi. L. B. pasakė jai grįžti namo. Tos pačios dienos vakare L. B. nuvažiavo pas A. Apie tai, kas atsitiko ryte, E. pasakė, kad kai mama išėjo, tėvas paprašė jos atsigulti pas jį į lovą. Matėsi, kad mergaitė sutrikusi. Ji pasakė, kad tėvas jai kišo pirštu ten ir nuleidusi galvą akimis parodė kur (sau į apačią). E. padavė jos jau parašytą raštelį, sakydama, kad parašė, kad nepamirštų. Tai tas pats raštelis esantis byloje. E. minėjo, kad tai ne pirmas kartas. Kitą dieną pas psichologą E. minėjo, kad tai tęsiasi nuo 8 metų.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaikų globos namų psichologe, 2016 02 19 ji bendravo su E. A. ir jos mama. Jos darbas buvo orientuotas į mergaitę, tikslas buvo gerinti jos psichoemocinę būklę, kad mergaitė atsipalaiduotų, sumažinti jos išgąstį, baimę. S. G. įvykio detalėmis specialiai nesidomėjo, E. neklausinėjo, kadangi žinojo, kad buvo pranešta apie įvykį policijai, tam, kad nepaveikti mergaitės tolimesnių parodymų apie patį įvykį ir jų neiškreipti, kas atsitiko, jos neklausinėjo, bet mergaitė pyko ant tėvo, sakė, kad ją tėvas lietė „visur ten“.

Šeimą, kaip priklausančią rizikos grupei dėl tėvų girtavimo, nuolat lanko socialiniai darbuotojai, kaltinamojo šeimoje auga trys vaikai; du berniukai, gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei mergaitė, gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 131-131, 137-201 1 t.; b.l. 2-25 2 t.).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. P. parodė, jog J. A. ir V. R. šeima buvo žinoma jau nuo 2005 metų dėl J. smurto savo sugyventinės ir vaikų atžvilgiu. Šeimoje augo 3 nepilnamečiai vaikai: E., E., E. Buvo fiksuojami J. ir V. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais atvejai. Jie abu buvo keletą kartų bausti administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą. 2010-02-09 įsakymu J. A. ir V. R. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl abiejų sugyventinių piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto artimoje aplinkoje, socialinių įgūdžių stokos. Šeima gyveno sugyventiniui J. A. priklausančio namo dalyje (vienas kambarys ir virtuvė). Jie kartu gyveno maždaug nuo 2001 m.

Skyrius 2012-12-31 buvo gavęs informacijos iš policijos apie J. fizinį smurtą savo sūnaus E. atžvilgiu. 2013 m. dėl tėvo smurto vaikų atžvilgiu bei tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, E., E. ir E. buvo paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Vaikų motina V. R. 2014-03-20 užsikodavo nuo alkoholio priklausomybės. Moteris alkoholio nevartojo, rūpinosi vaikais. Šeima stokoja socialinių įgūdžių, todėl jai buvo teikiama nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba ir konsultacija tvarkant šeimos reikalus.

2014 m. liepos mėn., kai J. A. pateko į pataisos namus (buvo nuteistas už smurtą savo mažamečių vaikų atžvilgiu), V. R. situacija pagerėjo, ji jau nepiktnaudžiavo alkoholiu, užsikodavo, prižiūrėjo vaikus. 2015-04-03 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. A. buvo nuteistas pagal BK 140 str. 3 d., kadangi sumušė savo vaikus E. ir E. - 1 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmę 1 metų laikotarpiui. J. A. nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas girtas būdavo agresyvus, jo elgesys buvo neprognozuojamas. Vyras nepriimdavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbuotojo pagalbos, gyvenimo būdo keisti nenorėjo. 2015-08-12 (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė informaciją, kad J. pradėjo vartoti alkoholį ir smurtauti sugyventinės atžvilgiu (buvo matomi akivaizdūs jos sumušimo požymiai).

2016-03-01 skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) PK pranešimas apie tai, kad 2016-02-05 policijoje buvo gautas pareiškimas, kad neblaivus J. A. trijų vaikų akivaizdoje sukėlė konfliktą, garsiai rėkė, triukšmavo, daužė baldus, dėl ko vaikai patyrė stresą, išgyveno neigiamas emocijas, verkė. 2016-02-10 J. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 181³ str. 1 d.

2016-02-17 skyrius gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinės darbuotojos apie seksualinę prievartą vaiko - E. A. - atžvilgiu iš tėvo J. A. pusės bei vaiko ranka parašytą raštelį. Skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) r. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

2016-02-19 (duomenys neskelbtini) VGN struktūrinio padalinio Psichosocialinės pagalbos centro psichologė S. V. suteikė pirminę psichologinę pagalbą vaikui ir motinai. 2016-02-22 psichologinė pagalba E. buvo suteikta antrą kartą. (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja teikė socialinę pagalbą šeimai, vykdydama tarpininkavimo, atstovavimo ir konsultavimo paslaugas. V. R. ir vaikai bijojo neprognozuojamo J. A. elgesio, paaiškėjus jo nusikalstamai veikai. Nukentėjusioji E. jautė nervinę įtampą, jai buvo teikiama psichologo pagalba. V. R. su vaikais išvyko pas giminaičius ir bijojo grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą.

2016-05-23 skyrius gavo SPC pranešimą, kad smurto artimoje aplinkoje metu J. A. sužalojo V. R., moteris buvo paguldyta į ligoninę. Vaikai liko su močiute. Po kiek laiko V. R. su vaikais išsikeldino gyventi į Vilniaus rajoną pas savo motiną.

BK 150 str. 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais – dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai. Toks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei veikos padaromos: a) pavartojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį pavartoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų pagal BK 150 str. 4 dalį.

J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino, kategoriškai neigia jam inkriminuotus nusikaltimus, neigia apskritai atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus savo mažametės dukros atžvilgiu, tvirtina, kad yra apkalbamas, tačiau konkrečių priežasčių, prielaidų, motyvų, dėl ko yra apkalbamas, nepaaiškino. Tvirtino, kad santykiai su vaikais yra labai geri, o savo sugyventinę apkaltino sergant psichine liga, tačiau jo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta surinktais ir teisme betarpiškai ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios mažametės E. A. parodymų matyti, jog 2016 02 17 (data nustatyta pagal jos įstatyminės atstovė V. R. parodymus), tėtis kvietė ją 5 minutėms į lovą, tačiau pastaroji dėl jau prieš tai kelis kartus turėtos patirties, žinodama, jog tėvas prie jos lįs, pasakiusi, kad eina į tualetą, išėjo iš namų, paskambino motinai, kuri pasakė eiti pas kaimynus.

E. A. taip pat parodė, jog ir anksčiau buvo taip pat. Tėvas ją guldėsi į lovą, lietė, visus kartus kišo pirštus (į lytinius organus), nuo ko jai visus kartus skaudėjo. Tėvas liepė apie tai nepasakoti mamai, grasino, jog papasakojus jis jai „padarys skausmą“. Daugiau kartų tėtis ją lietė, nežino kiek kartų.

Kai jai buvo 8 metai, tai nutiko pirmą kartą, mama tada gulėjo ligoninėje. Kai tėtis pirmą kartą lindo, buvo atostogos, tačiau nežino, kokios atostogos. Atrodo, buvo vasara, labai šilta. Brolis E. buvo kambaryje (miegojo) ir girdėjo, kai tėvas prie jos lindo, bet jis kitiems nepasakojo. Jai buvo baisu likti su tėvu, todėl nuolat visur eidavo su mama.

Taip pat buvo dar tada, kai jai buvo 9 metai. Tėtis taip pat lindo prie jos, lietė ranka (jos lytinius organus). Paskui ji negalėjo vaikščioti ir sėdėti, dėl to, kad skaudėjo, stiprus skausmas buvo. Ji sėdėti negalėjo, nežino kas trukdė, negalėjo sėdėti, dėl to, kad skaudėjo. Vieną dieną, kai jai buvo 9 metai, tėtis užsimanė alaus, mama išėjo į parduotuvę. Ji išsigandusi pabėgo, sustabdė automobilį, ją pavežė vyriškis. Išlipusi, nubėgo pas mamą ir pasakė, kad prie jos lindo, mama buvo parduotuvėje. Teta, dirbanti parduotuvėje, davė mamai striukę, o mama atidavė jai, mama paskambino E., pasakė, kad atvežtų jai batus, atvežė. E. sakė: “sėsk ant dviračio parvešiu namo ir atvažiuosiu mamos“. Nenorėjo būti namie su tėčiu, abi su mama ėjo. Tai buvo žiema, buvo vakaras ir labai šalta.

Dar buvo kartas, kada jai buvo 10 metų, kai mama pagimdė berniuką. Tada ją paliko namuose vieną, mama skambino, prašė pagalbos, ji norėjo padėti mamai, bet tėtis neišleido.

Pirmą kartą jai buvo 8 metų, vėliau 9 ir 10 metų. Paskutinis kartas buvo, kai jai buvo 11 metų, kai pabėgo pas tetą J. Pirmas kartas buvo, kai mama gulėjo į ligoninę, dar vienas kartas, kai mama buvo parduotuvėje, ir dar vienas kartas, kai gimė brolis.

Ji norėjo kam nors papasakoti, galvojo apie tai, kad papasakoti kam nors, bet nepasakojo, bijojo, kad tėtis nepadarytų skausmo (b.l. 30-35 1 t.).

Iš gimimo liudijimų (b.l.200-202 1 t.) matyti, jog E. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini), E. A. (duomenys neskelbtini), o E. A. – (duomenys neskelbtini).

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktos informacijos matyti, kad V. R. ligoninėse stacionariai gydėsi 2010 05 14-2010 05 15, 2011 02 25-2011 03 25, 2012 01 04–2012 01 11, 2013 01 16-2013 01 21 ir 2014 03 17–2014 03 20 (b.l. 81-85 1 t.).

E. A. vieną iš savo seksualinio prievartavimo laikų nurodo „kai mama gimdė berniuką“. Iš gimimo liudijimo (b.l.200 1 t.) matyti, jog E. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktos informacijos matyti, kad V. R. ligoninėje gulėjo 2012 01 04-2012 01 11. Iš mažamečio E. A. parodymų matyti, jog jis girdėjo, kaip tėtis prievartavo E., kai mama buvo ligoninėje ir gimdė brolį. Tuo metu E. buvo tėvo lovoje ir tyliai verkė. Šie parodymai atitinka E. A. parodymus, jog pirmą kartą tėvas ją seksualiai prievartavo, kai jai buvo 8 metai ir mama gimdė berniuką (brolį).

Netikėti nukentėjusiosios E. A. parodymais, kad tėvas ją seksualiai prievartavo ir 2013 m. tiksliau nenustatytu laiku, teismas taip pat neturi pagrindo, nes E. A. motina V. R. patvirtino, jog buvo toks atvejis, kai dukra pusnuogė atbėgo iš namų į parduotuvę, tačiau jokių nusiskundimų dėl seksualinio prievartavimo ji neminėjo, sakiusi tik, kad tėvas visus išvarė iš namų.

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktos informacijos matyti, kad V. R. 2014 metais ligoninėje stacionariai gydėsi 2014 03 17–2014 03 20 (b.l. 81-85 1 t.). Pasak E. A., tuo laikotarpiu taip pat buvo seksualinio prievartavo arvejis (jai buvo 10 metų ir mama buvo ligoninėje).

Netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais apie seksualinę prievartą teismas neturi pagrindo. Iš mažametės nukentėjusiosios parodymų seka, kad tėvas tris kartus jos atžvilgiu elgėsi netinkamai, laiko ir datų mažametė nenurodė, tik nurodė, kad tie įvykiai buvo, kai jai buvo 8, 9 ir 10 metų. Prisimena aplinkybę, kad mamos tuos kartus namuose nebuvo. Nukentėjusioji patvirtino, kad visus tris kartus tėtis ją nunešdavo į savo lovą, liepdavo nusirengti, taip pat ji kategoriškai patvirtino, kad visus tris kartus jis kišo pirštus į jos lytinius organus, grasino nuskriausti, „padaryti skausmą“, jei mergaitė apie tai kam nors pasakys. Apklausoje yra nurodyta, kad visus tris kartus tėtis su ja elgėsi analogiškai. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji galbūt niekam nebūtų pasakiusi, apie tai, ką su ja darė tėtis, tačiau 2016 m. vasario 17 d., kai ji buvo likusi namuose su tėvu ir tėvas pasakė jai ateiti į lovą, ji išsigando, kad pasikartos tas pats, kas buvo su ja daroma anksčiau, sugudravusi, apgavo tėvą ir nuo jo pasislėpė, pabėgo į tualetą, paskambino mamai. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi parodymai duoti be jokios pašalinės įtakos, ji nuosekliai ir pakankamai detaliai išdėstė konkrečias įvykio aplinkybes ir tik tas, kurias prisimena. Parodymai nėra prieštaringi, jų turinys atitinka jos pasakojimus kitiems asmenims. Ji pakankamai aiškiai nurodo prieš ją įvykdytų nusikaltimų esmę, patys įvykiai jai yra susiję su tam tikromis aplinkybėmis, kurias ji aiškiai apibrėžia laiko prasme (jai buvo 8 metai ir tuo metu mama buvo ligoninėje, gimdė berniuką; jai buvo 9 metai ir tuo metu mama buvo išėjusi į parduotuvę, jai buvo 10 metų ir tuo metu mama buvo ligoninėje), taip pat ji aiškiai nurodo daugiau ir smulkių detalių: buvo atostogos, karšta, suknelė ant šleikučių, arba antruoju atveju - buvo šalta, pardavėja davė paltą, brolis dviračiu atvežė batus).

Pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios E. A. parodymais neduoda ir E. A. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados, iš kurių matyti, kad E. A. nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. E. A. nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

E. A. byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje (2012 m.), atsižvelgiant į jos turimas žinias, ji negalėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau E. A., remdamasi asmenine patirtimi (bylos įvykiai) įgijo daugiau patirties, žinių apie intymius santykius, todėl pastarojo epizodo metu ji efektingai pasipriešino (pabėgo iš namo, kai įtariamasis kvietė ją į lovą bei paskambino motinai). Šiuo metu E. A. žinios apie intymius santykius, seksualinę prievartą išlieka ribotos, t.y. jos yra paremtos byloje nagrinėjamais įvykiais.

E. A. byloje nagrinėjamu laikotarpiu galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

E. A. būdingi individualūs ypatumai (ilgalaikės atminties nepatvarumas, siauras žodynas, neatitinkantis amžiaus normų protinis išsivystymas) reikšmingai veikia jos galimybes duoti parodymus - ji negali duoti itin detalių, nuoseklių parodymų apie bylos įvykius, didėja tikimybė aplinkybes painioti laike, netiksliai perteikti kiekybines jų reikšmes. Tačiau nekelia abejonių tai, kad ji galėjo ir gali perteikti esmines įvykių aplinkybes (tai įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta). Atkreiptinas dėmesys, jog E. A., neturėdama visapusiškų žinių apie bylos įvykius (nesuprasdama jų esmės), gali duoti parodymus apie konkrečias faktines (išorinę jų pusę) reikšmingas byloje aplinkybes, bet ne apie jų turinį.

E. A. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą ar kt.), kurios iš esmės veiktų jos galimybes duoti parodymus. Galima pagrįstai manyti, jog E. A., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi – sakinių struktūra atitinka jos žodyną bei protinį išsivystymą, jos reagavimas byloje nagrinėjamu laikotarpiu bei ikiteisminio tyrimo metu atitinka jai būdingas individualius ypatumus bei turimas (turėtas) žinias. Juo labiau, bylos aplinkybes atitinka ir jos emocinė būsena - ir šiuo metu yra stebimas išliekantis psichotraumuojantis bylos įvykių poveikis.

Objektyvių duomenų apie tai, kad E. A. būtų galėjusi sukurti, sugalvoti parodymus ar jų dalį, negauta.

Jokių duomenų apie E. A. galimai kitų asmenų daromą poveikį jos parodymų turiniui negauta. Bylos įvykių atskleidimo laikui reikšmingos buvo tokios susiklosčiusios aplinkybės kaip: įtariamojo daromas poveikis E. A., įtariamojo smurtinis elgesys šeimoje, liudytojos V. R. reagavimas (nėra duomenų apie konstruktyvų reagavimą į dukros atskleistas aplinkybes), tai, kad apie įvykį sužinojo ir kiti asmenys (ne šeimos nariai).

Tai, kad E. A. duodamiems parodymams yra reikšmingas praėjęs laikas byloje nagrinėjamo laikotarpio, nekelia abejonių. Tai, kad E. A. bylos įvykius atskleidė praėjus ilgam laikotarpiui, lemia daugelio aplinkybių visuma – įtariamojo baimė dėl jo smurtinio elgesio šeimoje, įtariamojo daromo poveikio (sakė nepasakoti mamai) palaipsniui įgyta daugiau žinių apie įtariamojo veiksmų pobūdį. E. A. būdingi individualūs ypatumai (pvz., uždarumas), palaipsniui blogėjanti E. A. būsena. Kita vertus, įvertinus bylos duomenis, galima pagrįstai manyti, jog ji apie įtariamojo veiksmus jau buvo mėginusi pasisakyti mamai, juolab apie tai žinojęs ir jos brolis E. A..

Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/l58/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ E. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. Ekspertizės, atliktos 2016-08-23 metu, konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (b.l. 56-64 1 t.).

Ši teismo psichiatro ir teismo psichologo išvada patvirtina, kad mergaitė neserga jokia psichikos liga arba laikinu psichikos sutrikimu. Ji nei J. A. inkriminuojamų veiksmų metu, nei šiuo metu negali pilnai suprasti atliktų veiksmų su ja esmės, dėl to negalėjo jiems pasipriešinti. Ekspertai patvirtino, kad 2016 m. vasario 17 d. E. buvo pakankamai paaugusi, kad sugebėjo išvengti gulimosi į tėvo lovą ir pasišalino iš namų. Ekspertiniai tyrimai taip pat patvirtina, kad mergaitė suprato ir supranta konkrečias faktines aplinkybes, gali jas išdėstyti, įsiminti ir atkurti. Mergaitei nenustatytas joks padidintas polinkis fantazuoti arba polinkis į įtaigumą. Ekspertai nesurado jokio pagrindo abejoti, kad tie parodymai, kurie buvo duoti, buvo sukurti, sugalvoti. Ekspertai paaiškina ir tą aplinkybę, kad pakankamai ilgą laiko tarpą mergaitė tylėjo ir niekam nesakė.

Kaltinamasis J. A. savo kaltę neigia, nurodydamas, jog jis niekada seksualiai nelindo prie dukros, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. A. išorinių sužalojimų žymių kūne ar lytiniuose organuose nėra. Nėra požymių, nurodančių, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta (b.l. 41 1 t.), tačiau medicininiais duomenimis nustatyta, jog E. A. pažeista mergystės plėvė (b.l. 36-37 1 t.).

Iš teismo medicinos specialisto E. B. paaiškinimo matyti, kad E. A. kūne sužalojimų jis nekonstatavo. Vertinant VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos I. J. 2016-03-01 siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti E. A., nurodė, kad gydytojos konstatuotas mergystės plėvės pažeidimas sužalojimu nevertinamas, kadangi mergystės plėvė galėjo plyšti savaime, pačios mergaitės veikimo pasekoje, pašalinio asmens veikimo pasekoje. Senų sužalojimų padarymo mechanizmo nurodyti nėra galimybės dėl sužalojimų senumo ir objektyvių vertinimo kriterijų nebuvimo (b.l. 44-46 1 t.).

Nors iš teismo medicinos specialisto E. B. paaiškinimo negalima daryti neabejotinos išvados, kad mergystė plėvės pažeidimas yra seksualinio prievartavimo pasekmė, tačiau aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai (E. A., E. A. parodymai, medicininiai duomenys dėl mergystės plėvės plyšimo, mažametės telefoninis skambutis, kad ir vėl tėvas kviečia į lovą), šių įrodymų visumą ir atkirai detalėse sutampantys E. ir E. A. parodymai apie E. patirtą prievartą, leidžia teismui daryti išvadą, jog mažametė 2012 metais, laikotarpiu nuo sausio mėn. 4 iki 11 d., naktį, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, ir 2014 metais, laikotarpiu nuo kovo 17 d. iki 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo tėvo J. A. buvo seksualiai prievartaujama, J. A. pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir veikdamas prieš nukentėjusiosios valią, paguldęs ją į savo lovą, ranka lietė dukros lytinius organus bei kišo į juos pirštus. Veikos padarytos tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Nors liudytojai ir pats kaltinamasis nurodo jog jis daug girtauja. Kaltinamojo girtumas nusikaltimų padarymo metu nėra fiksuotas, o ta aplinkybė, jog nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinta, todėl šios aplinkybės iš kaltinimų yra šalinamos.

E. A. parodymai, jog tėvas visais atvejais ją lietė, visus kartus kišo pirštus į lytinius organus, dėl ko jai skaudėjo, dėl ko ji net negalėjo sėdėti, teismo nuomone taip pat patvirtina seksualinio prievartavimo faktus. Taigi įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad kaltinamojo J. A. veikų kvalifikacija nukentėjusiosios E. A. seksualinio prievartavimo visuose trijuose epizoduose pagal BK 150 str. 4 d. yra teisinga. Padarytų veikų vertinti kaip tęstinio nusikaltimo nėra pagrindo, nes atskiras veikas skiria ilgi laiko tarpai, mergaitė seksualiai prievartaujama buvo pasinaudojant atsitiktinėmis progomis (nesant motinai namuose), kas rodo nesant vieningos tyčios.

Bausmės skyrimas

J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors liudytojai ir pats kaltinamasis nurodo jog jis daug girtauja, tačiau kaltinamojo girtumas nusikaltimų padarymo metu nėra fiksuotas. Tai, jog nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtintas. Byloje (b.l. 92 2 t.) esantys alkotesterio duomenys, kad 2016 05 20 J. A. nustatytas 2.19 prom. girtumas, nesudaro pagrindo teigti, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str.), nusikaltimai padaryti prieš artimą mažametį šeimos narį, kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, net kelis kartus už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau išvadų nėra padaręs, baustas administracine tvarka, įrašytas į priklausomybės ligų stebimų ir gydomų asmenų įskaitą, psichikos sveikatos centre nesigydė, nedirba (b.l.107-117, 122-134, 95 2 t.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu, ankstesnius teistumus už smurtą prieš savo šeimos narius, tame tarpe ir mažamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą vidurkiui.

Pagal atskirus straipsnius skirtinos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. tvarka.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas (BK 75 str.) negalimas, nes padaryti labai sunkūs nusikaltimai. BK 64¹, 62 straipsnių nuostatų taikymui pagrindų nėra.

Šiuo metu J. A. suimtas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 12 02 d. nuosprendį (b.l. 120-121 2 t.), kuriuo pripažintas kaltu dėl savo sugyventinės V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti BPK 362 str. tvarka.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinas sulaikymas šioje byloje nuo 2016 03 02 iki 2016 03 04 (dvi paros - b.l. 27, 39-40 2 t.).

Iki įsiteisės nuosprendis paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. A. ir jos motinos V. R. (b.l. 49-50 2 t.), dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 51-54 2 t.) keistinos į suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 03 08 pažymą dėl 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo advokatei Eugenijai Liutvinskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 3 p. ir 7 p. – kaip nemokančiam proceso kalbos ir suimtam kaltinamajam). Prašomų priteisti išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistasis neturėjo materialinės galimybės pasikviesti pasirinktą gynėją, gynėjo dalyvavimas procese būtinas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 150 str. 4 d. (2012 m. epizodas) ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 metams,

pripažinti kaltu pagal LR BK 150 str. 4 d. (2013 m. epizodas) ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams,

pripažinti kaltu pagal LR BK 150 str. 4 d. (2014 m. kovo mėn. epizodas) ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016 03 02 iki 2016 03 04 (dvi paras).

Iki įsiteisės nuosprendis paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. A. ir jos motinos V. R., dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. A. asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę, esančią byloje – grąžinti J. A..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei Eugenijai Liutvinskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam priteisimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė