Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-442-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1-442-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48178-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
K. J., G. M.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-442-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48178-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.9.9; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajai K. J., jos gynėjai advokatei V. P.,kaltinamajai G. M., jos gynėjui advokatui S. S.,nukentėjusiajai D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnyje;

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką LR BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2018 m. spalio 6 d. apie 12.05 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. M., kitų asmenų akivaizdoje, grasindama nukentėjusiajai D. B. „suskaldyti galvą“, išsakydama jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, G. M. priėjus prie nukentėjusios D. B. ir ją pastūmus, pribėgusi prie D. B. spyrė į ant žemės stovėjusį skalbinių krepšį, dėl ko jis sulūžo, po to, kartu su G. M. sudavė rankomis tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias D. B. kūno vietas, trenkė rankos delnu vieną kartą nukentėjusiajai D. B. į kairįjį skruostą, vėliau, pargriuvus ant žemės, G. M. sugriebiant už D. B. plaukų ir juos pešant, atsistojusi nuo žemės sugriebė D. B. už plaukų ir juos laikydama ją traukė į save, dėl ko buvo išplėštas plaukų kuokštas, tuo nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. M. 2018 m. spalio 6 d. apie 12.05 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su K. J., kitų asmenų akivaizdoje, K. J. grasinant nukentėjusiajai D. B. „suskaldyti galvą“, išsakant jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, priėjusi prie nukentėjusios D. B.ją pastūmė, K. J. pribėgus prie D. B. ir spyrus į ant žemės stovėjusį skalbinių krepšį, dėl ko jis sulūžo, po to, kartu su K. J. sudavė rankomis tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias D. B. kūno vietas, K. J. trenkus rankos delnu vieną kartą nukentėjusiajai D. B. į kairįjį skruostą, vėliau, pargriuvus ant žemės, sugriebė už D. B. plaukų ir juos pešė, K. J. atsistojus nuo žemės ir sugriebus D. B. už plaukų, juos laikant ją traukiant į save, dėl ko buvo išplėštas plaukų kuokštas, tuo nukentėjusiajai D. B. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji K. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad bute dėjo dušo kabiną, atsitiko taip, kad apliejo D. B., gyvenančią žemiau. Kaimynė dėl to supyko, paskambino jos sugyventiniui ir pasakė „kiek galite myžti?“ Pati ruošė vaikui mišinėlį ir neliko vandens, pasirodo buvo užsuktas vanduo. Kitą dieną grįžus kaimynė stovėjo prie džiovyklos. Sugyventinis D. B. paklausė „kodėl kolioji?“. Ji pati D. B. sakė „kodėl užsukinėji vandenį?“. Prasidėjo: „jūs negyvensite, išeisite“. Prasidėjo koliojimas, įvyko žodinis konfliktas. Su kaltinime nurodytais visais veiksmais sutinka. Viskas vyko spalio 6 d., gali būti apie 12.05 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) g. kieme. D. B. ją pavadino „pijoke, alkoholike“. Pripažįsta, kad spyrė į dėžę, tempė D. B. už plaukų. Įvykio vietoje buvo D. B. sūnus, vyras, jos dukra, sugyventinis. Nepilnamečių asmenų nebuvo. Gali būti, kad vėliau išėjo jos dukra A.. Pripažįsta, kad toks jos elgesys viešoje buvo įžūlus. Taip atsitiko, nes po sunkaus gimdymo rugsėjo 5 d. jos silpni nervai, buvo strese. Policiją iškvietė kaimynės sūnus. Turi 4 vaikus: 18 metų, 12 metų, 4 metų, 5 mėnesių amžiaus. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiosios.

Kaltinamoji G. M. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną apie 12 val. buvo namie, langas buvo atviras. Išgirdo kaip jos mama K. J. pradėjo konfliktuoti su D. B., kaimynė pasakė jos mamai „alkoholikė, pijokė“. Tai ją supykdė. Išbėgo į kiemą, D. B. pastūmė, paskui viena kitai suėmė už plaukų, nuvirto. Vėliau jas išskyrė. Konfliktas kilo dėl to, kad kaimynus apipylė vandeniu. Dar ankščiau konfliktas buvo dėl rūbų džiovimo, kad ant kaimynės virvės pakabino. Pykčiai peraugo į veiksmus. Su visais kaltinime nurodytais visais veiksmais sutinka. Pripažįsta, kad pešė kaimynei už plaukų. Gal bandė spirti, bet nepataikė. Išpešus plaukus kaimynei, galėjo skaudėti. Įvykio vietoje buvo jos patėvis, mama, kaimynai. Pripažįsta, kad toks jos elgesys viešoje vietoje buvo įžūlus. Šiuo metu nedirba, mokosi S. S. menų gimnazijoje. Planuoja toliau studijuoti socialinius mokslus ar kirpėjos specialybę. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji D. B. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad buvo praėjusios tik dvi savaitės, kaip buvo grįžę iš užsienio. Dėl konflikto patyrė didelius neigiamus psichologinius išgyvenimus. Bijojo išeiti į gatvę, bijojo žmonių. Ir dabar dar yra strese. Patyrė fizinį skausmą. Buvo jai spirta, išrauti plaukai, išnarinta ranka. Skausmas truko visą dieną. Po įvykio sutriko miegas. Pirmą kartą gyvenime atsidūrė teisme, vyras sakė išgerti raminamųjų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. J. ir G. M. nėra kaltinamos labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios, jų gynėjai, nukentėjusioji ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, K. J. ir G. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2018-10-06 12.11 val. M. B., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad ką tik kieme kaimynės dukra trenkė jo mamai, moterys konfliktavo (1 t., b. l. 6);

- 2018-10-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas D. B. pranešimas apie jos atžvilgiu G. M. ir K. J. padarytą nusikalstamą veiką. Prie protokolo pridėta: vaizdo medžiaga, plaukai ir nagas (1 t., b. l. 10-15, 90);

- 2018-10-06 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios kieme, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 18-22);

- 2018-10-10 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje. D. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. D. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai gali būti padaromi ir griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 50);

- 2018-11-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota plaukų kuokšto ir nago apžiūra, kurie buvo paimti prie 2018-10-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 92-96);

- 2018-12-03 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo ir automobilio registratoriaus apžiūra. Vaizdo įrašas paimtas prie 2018-10-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Apžiūros metu, kuri daryta dalyvaujant nukentėjusiajai D. B., nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą matoma, kad jo apatinėje dalyje yra užrašyta data (duomenys neskelbtini). Filmuojamame vaizdo įraše matomas kiemas, kuriame stovi 4 asmenys, iš kurių nukentėjusioji D. B., šalia jos stovi, kaip ji pati nurodo, jos sūnus M. B., vyras R. B., kaimynas (K. J. sugyventinis) P. P.. Matoma, kaip jie kalbasi, vaizdo įraše garso nėra. P. P. kalbėdamas skeryčiojasi rankomis. Pokalbis daugiausia vyksta tarp P. P. ir D. B.. 09:08:03 prie jų prieina, kaip nurodo D. B., G. M. ir K. J.. Priėjusi K. J. pakalbėjusi su D. B., apsisukusi nueina, kartu su G. M.. Toliau vykstant pokalbiui tarp D. B. ir P. P., prie jų vėl prieina K. J. ir kalba skeryčiodamasi rankomis su D. B.. Pakalbėjusi trumpam vėl nueina. 09:09:41 pokalbis tarp jų baigėsi ir visi išsiskirstė, nukentėjusioji D. B. nueina prie šalia esančios rūbų džiovyklos. Visi pasitraukia iš filmavimo vietos, o nukentėjusioji D. B. prie rūbų džiovyklos stovi viena. Matoma, kaip atsisukusi D. B. kažkam kažką sako, bet į ką ji kreipiasi, vaizdo įraše nėra matyti. 09:10:15 matoma, kaip link D. B. ateina, kaip ji pati nurodo, G. M.. Ji eina sparčiu žingsniu, o už jos ateina K. J.. Priėjusi G. M. iš karto rankomis į pečius pastūmė D. B., o staiga prie jų priėjusi K. J. spyrė į ant žemės stovėjusį baltą krepšį, kuris stovėjo prie D. B. kojų. Tuo metu D. B. ištiesė rankas į šalia stovėjusią ir į ją atsisukusią K. J.. Tuo metu viena šalia kitos stovinčios G. M. ir K. J. eina link D. B., K. J. yra į ją ištiesusi rankas, ir rankos delnu sutrenkia vieną kartą D. B. į kairį žandą, o tuo metu šalia stovinti G. M. spiria į D. B., bet nepataiko. D. B. kelia rankas į abi prieš ją stovinčias G. M. ir K. J. lyg dengdama savo galvą, o tuo metu prie K. J. iš nugaros pusės pribėga R. B., kuris ją suėmęs už pečių traukia į save, ir tuo metu visi - D. B., G. M., K. J. ir R. B. griūna ant žemės. Pergriuvus matoma, kaip ant nugaros guli G. M., ant jos guli D. B., o G. M. rankomis yra įsikibusi į D. B. plaukus. Tuo metu D. B. patraukia D. B. nuo po ja gulinčios G. M. ir D. B. nespėjus atsistoti, prie jos pribėgo prieš tai atsistojusi K. J. ir abiem rankomis griebė jai už plaukų ir dar gulinčią D. B. patempė į save už plaukų (D. B. nurodė, kad tuo metu ir buvo išrauta jos dalis plaukų). Po to matoma, kaip atsistojusios D. M. ir K. J. kažką sako D. B., tarp jų stovi R. B. ir atėjęs P. P., neleisdamas G. M. eiti link D. B.. Tuo konfliktas ir baigėsi, nueidama G. M. vis atsisukdama į D. B. jai kažką skeryčiodamasi rankomis sako. Įrašo pabaiga 09:12:25. Konflikto metu - smūgių sudavimo metu vaizdo įraše pašalinių asmenų nematyti, tik tie visi išvardinti prieš tai asmenys. D. B. nurodė, kad vaizdo įrašo laikas neatitinka su įvykio laiku, nes jis matyt nėra tiksliai nustatytas, nes įvykis buvo ne apie 9 val., o apie 12 val., o įvykio diena atitinka įrašo dieną (1 t., b. l. 97-105);

- nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-10-06 apie 12.05 val. daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), džiaunant skalbinius, tarp jos ir per kiemą einančios kaimynės G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas dėl jos aplieto buto. G. M. pradėjo priekaištauti ir kažką šaukdama (nurodyti negali ką) priėjo prie jos ir abejomis rankomis pastūmė, tuomet iš karto atėjo ir jos motina K. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri ją čiupo už plaukų ir pradėjo tampyti, taip pat už plaukų tampė ir G., tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu buvo abiejų moterų tampoma už plaukų bei stumdoma, bei pargriauta ant žemės. Toliau grumtynės tęsėsi joms gulint, buvo abiejų moterų tampoma už plaukų. Visą tą konfliktą pamatė sutuoktinis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo kieme, netoliese ir atėjo jos apginti, bandė atitraukti K. J. nuo jos bei, pamatęs konfliktą, atbėgo K. J. sugyventinis P. P. bei jos sūnus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie bandė išskirti bei atplėšti abi moteris nuo jos. Kai atsistojo nuo žemės, abi moterys dar kažką šūkavo, tačiau nurodyti negali ką, bei G. M. rodė necenzūrinį gestą - „vidurinį pirštą“. Po konflikto K. J. su G. M. ir P. P. nuėjo į namus, o sūnus M. iškvietė policijos pareigūnus. Tokie G. M. ir K. J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, buvo išpešta dalis plaukų. Su minėtomis kaimynėmis konfliktai vyksta nebe pirmą kartą, jos abi nuolat konfliktuoja su ja. Dėl patirtų sužalojimų bei sukelto fizinio skausmo pagalbos į medikus nesikreipė. Visas konfliktas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, kuris buvo įrengtas jos automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priešais įvykio vietą, t. y. priešais skalbinių džiovyklą (1 t., b. l. 10-14). 2018-10-18 nukentėjusioji D. B. papildomos apklausos metu parodė, kad 2018-10-06 apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) kieme su kaimyne K. J. ir sugyventiniu P. P. aiškinosi santykius dėl to, kad jie pakartotinai per metus laiko apliejo jų butą, jie pyko, kad draudimas apmokėjo sumą dėl padarytos žalos. Paskui pasibaigus pokalbiui, visi išsiskirstė, ji nuėjo džiaustyti kieme prie džiovyklos skalbinius, kai prie jos pribėgo G. M. ir ją pastūmė, ji suėmė G. M. už rankų, kad ji nestumdytų, o jos motina K. J. spyrė į kibirą, rankomis ją pastūmė, dar K. J. ją suėmusi už plaukų pešė, G. M. kojomis bandė spirti, tačiau niekur nepataikė. K. J. tebelaikė ją suėmusi už plaukų, dėl ko buvo sukeltas pešant plaukus fizinis skausmas. Tada pribėgo vyras B. R. ir K. J. bandė atitraukti ją nuo jos, ir nuo vyro R. B. patempimo visi trys: ji, K. J. ir R. B. nugriuvo ant žolės. K. J. dar atsistojo ir vėl suėmė ranka už plaukų ir pešė, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių G. M. ir K. J. rankomis ir kojomis nesudavė. Pasibaigus konfliktui G. M. jai rodė įžeidžiamus gestus rankomis bei necenzūriniais žodžiais ją ir jos šeimos narius keikė. Kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, jai buvo nustatyta poodinė kairės šlaunies kraujosruva, kurią patyrė, kai vyrui R. B. patempus, visi trys nugriuvo ant žolyno. Kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo. Konflikto metu, kiek matė, pro šalį praėjo kaimynė I. S., tikslios pavardės nežino, bet mano, kad ji gali bijoti K. J. ir neliudyti, ką matė, kadangi K. J. labai konfliktiška (1 t., b. l. 24-25). 2018-10-24 nukentėjusioji D. B. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl padarytos neturtinės žalos K. J. ir G. M. reiškia civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai, kadangi patyrė minėtų asmenų agresiją dėl jų sukelto fizinio skausmo. K. J. išsakyti žodžiai „padla, žertva, galva tau suskaldyt maža“, prieš tai, kai jos ją sumušė, jai kelia baimę, nesaugumo jausmą, nerimo jausmą. Mano, kad tokie K. J. grasinimai gali būti realūs, mano, ji ją gali sumušti, kadangi yra labai agresyvi. G. M. taip pat ją mušdama vartojo žodžius „padla, žertva“, tačiau negrasino. G. M. ir K. J., jai pešdamos plaukus, sukėlė fizinį skausmą. Smūgių į kojas K. J. ir G. M. neįspyrė, smūgių rankomis jos abi nesudavė. G. M. ir K. J. jos neatsiprašė, tačiau su jomis taikytis ir nesutinka (1 t., b. l. 27-28). 2018-12-03 nukentėjusioji D. B. papildomos apklausos metu parodė, kad išsinagrinėjus vaizdo įrašą gali tiksliai pasakyti, jog įvykio metu G. M. priėjusi pirma ją pastūmė į pečius vieną kartą, pribėgusi K. J. spyrė į jos ant žemės šalia stovėjusį krepšį, dėl ko jis sulūžo, bet žala mažareikšmė, dėl jo ieškinio nereikš. Gindamasi ištiesė rankas į K. J., o ji ėjo link jos ištiesusi rankas ir tuo metu rankos delnu sutrenkė vieną kartą į kairį žandą, tada jai spyrė, lyg tai į kojas, šalia stovinti G. M., bet nepataikė. Smūgio nebuvo ir ji nejuto. Po to visos ir jos vyras pargriuvo, nugriuvus G. M. sugriebė rankomis už plaukų ir juos pešė, ji buvo užgulusi ant jos, nes taip pargriuvo. Tuo metu, kai jos vyras patraukė ją nuo G. M., jai gulinčiai K. J. sugriebė už plaukų ir juos pešdama ją patraukė į save ir tuo metu jai buvo išpeštas kuokštas plaukų. Po smūgio į žandą skaudėjo, nes po įvykio jautė perštėjimą. Nežino, ar kokie pašaliniai asmenys galėjo matyti šį įvykį. Viskas vyko daugiabučio namo kieme, buvo dienos metas, bet kas į kiemą galėjo užeiti, daugiabutis 4 šeimų. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, jautėsi nepatogiai, be reikalo užpulta. Konflikto metu K. J. žodžiais sakė „padla, žertva, galvą tau suskaldyti maža“. Kad nužudys, negrasino. Dėl K. J. sunkaus būdo ir pastovaus konfliktavimo mano, kad jos grasinimai yra realūs, tiki, kad ši moteris gali ją rimtai sužaloti ir savo grasinimus įgyvendinti. G. M. konflikto metu taip pat ją vadino necenzūriniais žodžiais, bet nužudyti ar sunkiai sužaloti negrasino (1 t., b. l. 31-34);

- liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-10-06 apie 12.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, tvarkė automobilį. Žmona D. B. buvo išėjusi į kiemą, džiovė rūbus. Girdėjo, kad kaimynas, K. J. sugyventinis, P. P. priėjęs prie žmonos priekaištavo, jog jiems draudimas išmokėjo pinigus dėl to, kad jie buvo aplieję butą. K. J. taip pat priėjusi priekaištavo, pyko dėl tos draudimo išmokos, tai prieidavo, tai vėl nueidavo P. besišnekant su D. B.. Jis irgi buvo trumpam priėjęs ir lyg viskas baigėsi, jis nuėjo prie savo mašinos. Visi išsiskirstė. K. J. su savo dukra G. M. praėjo, besistumdamos vežimėlį. Paskui G. M. nei iš šio nei iš to priėjo prie D. B., iš paskos priėjo ir motina K. J.. G. M. užsimojo žmonai D. B. rankomis, žmona D. suėmė G. už rankos ar už rankų, tada G. M. spardėsi kojomis, ar pataikė žmonai, nematė. Dar P. P. sakė „skirk, ko stovi“. K. J. suėmė žmonai D. B. už plaukų. Tada jis pribėgo prie jų, t. y. K. J., G. M. ir savo žmonos D. B. bei suėmęs K. J. už pečių nutraukė ją nuo savo žmonos. Jam K. J. patempus, visi nugriuvo ant žolės. Visas įvykis yra įrašytas į mašinoje buvusį vaizdo registratorių (1 t., b. l. 51-53). Papildomai apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad asmeniškai streso ir baimės šis įvykis nesukėlė, bet jautėsi nepatogiai, kad dienos metu daugiabučio namo kieme vyksta tokie konfliktai, kad negali ramiai gyventi ir jo ramybė yra trikdoma, kad kaimynių toks įžūlus elgesys trikdo ramybę, be to, buvo labai nesmagu, kad dėl jų nukentėjo žmona. Konflikto metu girdėjo, kaip K. J. žmonai sakė, kad ji ,,padla, žetrva, kad jai reikia galvą suskaldyti“, kad nužudys - negirdėjo, kad būtų sakiusi. Pilnai tiki, kad K. J. galėtų rimtai sužaloti žmoną, nes ji yra tokio būdo ir charakterio, neprognozuojama moteris. Tą parodo ir jų pateiktas vaizdo įrašas. Pats nukentėjusiuoju byloje savęs nelaiko, dėl viešos tvarkos pažeidimo taip pat savęs nelaiko nukentėjusiuoju, nes nukentėjo žmona (1 t., b. l. 54-58);

- liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. J. ir G. M. yra kaimynės, gyvena tame pačiame name. Abi yra labai konfliktiškos, pačios provokuoja konfliktus, tačiau nesivelia su jomis į jokius konfliktus, stengiasi su jomis nekontaktuoti. 2018-10-06 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, su tėčiu R. B. išėjo į kiemą prie savo automobilio, savais reikalais. Kieme mama D. B. buvo išsinešusi džiaustyti skalbinius. Girdėjo, kad K. J. priekaištavo mamai, kad už aplietą butą gavo draudimo išmoką. Atsisėdo į automobilį, besėdėdamas ir daiktinėje beieškodamas daiktų, pamatė, kad K. J. su savo dukra G. M. nuėjo nuo mamos, o paskui G. M. grįžo sparčiu žingsniu, priėjo prie mamos. K. J. taip pat priėjo prie mamos, spyrė į skalbinių dėžę. G. M. puolė link mamos, lyg trenkė, bet tiksliai nematė. Tada mama suėmė lyg G. M. už rankų. Paskui tėtis atbėgo skirti jų, nes K. J. ir G. M. buvo įsikibusios į mamą. Jis sėdėjo automobilyje ir matė visą šį įvykį maždaug 7-10 metrų atstumu. Tada pribėgęs tėtis R. B. bandė K. J. ir G. M. skirti nuo mamos, visi pargriuvo. Šalia besistumdančių stovėjo K. J. sugyventinis, kuriam tėtis, atėjęs skirti moteriškes, sakė „išskirk savo moteris“. Matė, kad K. J. grumtynių metu mamai D. B. tempė už plaukų. Jokių K. J. ir G. M. suduotų smūgių mamai nematė. Pats iškvietė policijos pareigūnus. Visas įvykis yra užfiksuotas automobilio vaizdo registratoriumi ir gali pateikti jo įrašą (1 t., b. l. 61-62). Papildomai apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad konflikto metu tarp mamos D. B. su K. J. ir G. M. nepamena grasinimų, kuriuos būtų išsakiusios K. J. su G. M.mamai Keiksmažodžių mamai buvo išsakyta iš K. J. ir jos dukros, bet konkrečiai jų įvardinti negali. Mama galėtų juos pati pasakyti. Pradžioje vyko žodinis konfliktas tarp mamos ir K. J. dėl užlieto buto. Netoliese buvo ir aiškinosi su mama K. J. sugyventinis. Tikslių šio žodinio konflikto metu išsakytų žodžių iš K. J. pusės negali pasakyti. Po to aprimus šiam žodiniam konfliktui, iš K. J. ir jos dukros pusės buvo atlikti kiti veiksmai prieš jo mamą, kuriuos yra papasakojęs ir gerai prisiminęs pirminėje apklausoje, be to, yra pateiktas vaizdo įrašas, smulkių įvykio detalių dabar negali atpasakoti. Name gyvena 4 šeimos: jo šeima, J. šeima, L., pavardės nežino, ir senesnio amžiaus moteris, vardo nežino. Konflikto metu ši minima senesnio amžiaus moteris buvo išėjusi į kiemą, bet, kiek laiko buvo, negali pasakyti, negali pasakyti, kokius veiksmus ji galėjo matyti. Dar vienu metu į kiemą buvo išėjusi nepilnametė K. J. dukra A., kuri yra dar nedidelio amžiaus. Kiek ji buvo įvykio metu kieme, negali pasakyti, nes pats dalį laiko, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, prasėdėjo mašinoje. Kaimynės K. J. ir jos dukters G. elgesys jį šokiravo. Negana to, kad jos viduryje dienos nekaltai užpuola jo mamą, jis buvo sunerimęs dėl mamos sveikatos, pergyveno dėl jos, mamos buvo labai gaila, nes ji be reikalo buvo užpulta. Po įvykio iš karto, kai visi išsiskirstė, kvietė policijos pareigūnus, pranešė apie įvykį. Greitosios pagalbos nekvietė, nes nereikėjo. Kartu su mama ir tėčiu sulaukė policijos pareigūnų, po to iš karto visi važiavo kartu į policijos komisariatą. Vietoj to, kad būtų galėjęs tvarkyti savo asmeninius reikalus, ar tiesiog būti namuose, turėjo dėl K. J. ir jos dukters G. kaltės vykti į policiją ir dieną praleisti ne taip, kaip buvo suplanavęs. Mama po įvykio drebėjo, jai buvo šokas, ji buvo labai pasimetusi ir išsigandusi, ją šių moterų elgesys labai paveikė. Jis buvo šokiruotas tokio kaimynių K. J. ir G. M. elgesio, kaip jos be priežasties užpuolė mamą, visą vakarą jautėsi nesmagiai, negalėjo daryti savo suplanuotų darbų ar tiesiog ramiai pailsėti, nes visą laiką prisiminė šį įvykį, ramino mamą, kuri buvo labai susinervinusi. Be to, neplanuotai turėjo vykti į policiją. K. J. ir jos dukra G. M. yra agresyvios, jų toks būdas. Taip jo šeima su J. šeima, konkrečiai su pačia K. J. konfliktuoja ne pirmą kartą. Jo mama ir jis pats yra rašę policijai pareiškimus dėl K. J. ar jos sugyventinio elgesio, bet tyrimas policijoje buvo nutrauktas. Kada rašė pareiškimą, tiksliai nepamena, bet galimai prieš 1,5 m. Su G. tai buvo pirmas toks konfliktas. Pagrindinė priežastis, dėl ko įvykio minėtas konfliktas ir kiti konfliktai, tai dėl to, kad jie apliejo jų butą, o jie kreipėsi į draudimą. Įvykio metu kitų pašalinių asmenų, išskyrus kuriuos įvardino, nebuvo. Smulkių įvykio detalių negali jau papasakoti. Nors ir įvykio metu patyrė stresą, nerimą, baimę dėl įvykio, pergyveno dėl mamos, buvo šokiruotas kaimynių elgesio, buvo sutrikdyta jo įprastinė diena, nenori būti pripažintas byloje nukentėjusiuoju, nes pagrindinė nukentėjusioji šiuo atveju yra jo mama (1 t., b. l. 65-68);

- liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame name dar gyvena B. šeima, J. šeima ir L. I. - viso 4 šeimos. Namas daugiabutis, turi visi savo bendrą kiemą. Galimai 2018 m. spalio pradžioje, laiko tiksliai pasakyti negali, apie 12 val. vienu metu ėjo pasiimti savo dviračio, kuris buvo kieme prie jos sandėliuko. Eidama link jo matė, kad kieme prie rūbų džiovyklės kaimynės D. B. su K. J. pykstasi. Jos, kaip pamena, prie džiovyklos stovėjo viena prieš kitą, K. J. garsiai šaukė ant D. B., vadino ją necenzūriniais žodžiais, kokiais – pasakyti negali. Kieme dar matė, kad tuo metu buvo D. B. vyras ir sūnus, taip pat matė K. J. dukrą G.. K. J. dukters A. kieme nepastebėjo. Kur kas stovėjo iš aplinkinių kieme, tiksliai nematė. Tiksliai negali pasakyti, nes žiūrėjosi savęs, stengėsi nekreipti dėmesio į aplinkinius. Pasiėmusi dviratį, netrukus išvažiavo, paliko K. J. su D. B. kieme besipykstančias, konflikto pabaigos nesulaukė, nenorėjo kištis. Kiek laiko buvo lauke, kol moterys pykosi, negali pasakyti. Išvažiavusi grįžo po kelių valandų, namo kieme nematė policijos, su D. B. po įvykio kalbėjo. Ar ji su ja kalbėjo tą pačią dieną, ar po kelių dienų, nepamena. Kai kalbėjo su D. B., matė, kad ji susinervinusi. Pastebėjo, kad D. B. vienas žandas paraudęs. D. B. minėjo, kad jai sutrenkė K. J. ar jos dukra, tiksliai nepamena. Smūgių sudavimo ji nematė, nes galimai buvo išvažiavusi. Dėl moterų konflikto neišsigando, nesusinervino, nebuvo šokiruota, jos įprastas dienos ritmas nebuvo sutrikdytas. Būdama kieme į konflikto eigą dėmesio nekreipė, nes jos tai nelietė. K. J. ar jos dukros grasinimų D. B. atžvilgiu negirdėjo. Su K. J. ir jos šeima ji nebendrauja. Ji yra sunkaus būdo, jei kas netinka, tuoj pradeda kolioti, vartoti necenzūrinius žodžius. Pamena, kad šių metų vasarą, per tėvų dieną ją K. J. išvadino necenzūriniais žodžiais, buvo rašiusi pareiškimą, bet tyrimas buvo nutrauktas. Vengia bendrauti su K. J.. K. J. yra labai konfliktiška, apie jos dukrą G. nieko pasakyti negali, su ja konfliktų neturėjo, o D. B. yra labai taiki ir nekonfliktiška moteris (1 t., b. l. 70-73);

- liudytojos L. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena keturios šeimos, tai yra antrame aukšte gyvena jos šeima ir J. šeima, pirmame aukšte gyvena B. šeima ir I. šeima. Apie konfliktą tarp D. B. ir K. J. su G. M. nieko pasakyti negali, nes jo nematė ir negirdėjo. Žino, kad jis vyko jų namo kieme 2018 m. spalio pradžioje apie 12 val., nes po jo jai apie konfliktą papasakojo D. B. bei parodė vaizdo įrašą. Ji tą dieną buvo namuose, bet triukšmo negirdėjo. Dėl moterų konflikto jai nebuvo sutrikdyta rimtis, įprastas dienos ritmas, ji nesijautė išsigandusi ir pažeminta, nes nieko nematė ir negirdėjo. Įrašas, kurį parodė D. B., taip pat nesukėlė jokių neigiamų emocijų. Pas D. B. po įvykio nuėjo tą pačią dieną apie 16.00 val. B. po įvykio atrodė išsigandusi, pasimetusi, susinervinusi. Matėsi, kad ji yra patyrusi stresą, tą pati patvirtino. Nepamena, ar D. B. sakė, kad K. J. ar G. M. ją išvadino negražiais žodžiais. Vienu metu matė, kad įraše praeina kaimynė Irena, pavardės nežino, ir K. J. nepilnametė dukra A.. K. J. su D. B. nesutaria, yra kažkada mačiusi, bet nepamena kada, kad jos kieme buvo apsižodžiavusios. Pati nesipyksta su K. J. ar D. B.. D. J. nėra blogas žmogus, bet labai impulsyvi, greitai supyksta, bet greitai ir atlėgsta. Apie G. M. nieko pasakyti negali, jos gerai nepažįsta. Po įvykio matė atvykusią policiją, bet dėl to neišsigando ir nesutriko (1 t., b. l. 75-77);

- liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena 7 metus. 2018 m. spalio 6 d. apie 12 val., tikslaus laiko nepamena, su K. J. ir mažamečiu vaiku grįžo iš miesto į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kaimynė D. B., gyvenanti tame pačiame name, džiovė rūbus ant lauko džiovyklos. Jam dvi ar tris dienas prieš tai D. B. paskambinusi telefonu pasakė „ar žinai, kad mane apmyžai?“. Nesuprato apie ką ji kalba, paskui pasižiūrėjęs pamatė, kad vonioje pas juos bėga vanduo. Dėl to, pamatęs, kad D. B. džiausto rūbus, nuėjo su ja išsiaiškinti, ko ji skambino ir iškoliojo, pasakydama: „ar žinai, kad mane apmyžai?“. D. B. vėl pasakė, kad jie ją apliejo. D. B. pradėjo priekaištauti, kodėl ji prieš dvi dienas išjungė vandenį. D. B. garsiai kalbėjo, ėjo link jų, o jie buvo su mažu vaiku. Tada K. J. nuėjo į namus. Dar kalbėjosi su D. B., prie jų atėjo R. B. ir M. B., bet jie tik klausėsi. Paskui K. J. taip pat atėjo prie jų, irgi pradėjo koliotis su D. B.. Paskui jis paėjo link sandėliuko. Kai atsisuko, matė tik, kad D. B., K. J. ir G. M. pakėlusios rankas, nematė, ar buvo D. B. pešami plaukai. Paskui R. B. patempė iš nugaros K. J. ir tada G. M., D. B., R. B. bei K. J. nugriuvo ant žolės. Stovėjo maždaug keturių metrų atstumu, kai stebėjo įvykį (1 t., b. l. 80-83);

- liudytojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Šiaulių m. ir r. PK antrajame veiklos skyriuje. 2018 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, gali būti 6 diena, dirbo kartu su Ž. B.. Iš budėtojo galimai apie 12 val. gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad kieme vyksta konfliktas. Iš karto gavę iškvietimą nuvyko į nurodytą vietą. Namas yra daugiabučio tipo. Prie kieme esančios rūbų džiovyklės buvo moteris, nepažįstama, apie 50 metų amžiaus. Kieme dar buvo du vyrai, kurie taip pat jam buvo nepažįstami. Minėta moteris papasakojo, kad ji buvo užpulta kaimynių. Nustatė moters ir vyrų asmenybes, bet šiuo metu anketinių duomenų nepamena. Atrodo, kad moteris pasakė, kad ją užpuolusios kaimynės iš antro aukšto. Ar minėjo sumušusių kaimynių pavardes, nepamena, bet kaip dabar pamena, iš karto nusistatė, kad galimos įtariamosios buvo K. J. su dukra. Nukentėjusioji moteris aiškino, kad jai buvo pešami plaukai, rodė galvoje vietą, kur buvo išpešti plaukai, apie kažkieno nulūžusį nagą dabar nieko negali pasakyti. Su kolega atliko įvykio vietos apžiūrą, dabar praėjus tiek laiko, tiksliai nepamena, kas buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu, bet galimai buvo paimtas kuokštas plaukų, apie nagą šiuo metu nieko negali pasakyti. Kur tiksliai plaukai galėjo būti paimti, negali pasakyti, bet greičiausiai prie džiovyklės, lauke, kur ir vyko konfliktas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, su kolega buvo nuėję į nukentėjusios moters nurodytą įtariamųjų butą. Bute buvusi K. J. su dukra aiškino, kad pati nukentėjusioji jas, grįžusias iš miesto, užpuolė. Atlikus pirminius veiksmus įvykio vietoje, nukentėjusiajai ir jos vyrui pasiūlė atvykti į policijos komisariatą, kur buvo pradėtas operatyvinės grupės ikiteisminis tyrimas ir atliktos apklausos. Nukentėjusioji, kai atvyko į įvykio vietą, buvo nusiminusi, pasimetusi, matėsi, kad ji yra išsigandusi dėl įvykio, kuris įvyko jos namų kieme. Kad būtų verkusi, nepamena. O K. J. su dukra buvo tikrai nenusiminusios, kaip tik intensyviai aiškino, kad jos nekaltos, kad jos buvo užpultos. Kitų asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, nebuvo nustatyta, nes, kaip ir minėjo, atvykę kieme rado nukentėjusiąją ir du vyrus, kurie buvo jos vyras ir sūnus. Nepamena, ar ant nukentėjusios veido buvo kokių paraudimų ar ryškių sužalojimų. Nukentėjusioji labai akcentavo pešamus plaukus ir pati iš galvos traukė ir metė ant žemės savo išrautus plaukus, kurie ir buvo paimti įvykio vietoje. Su nukentėjusiąja ar jos šeima dirbdamas nėra turėjęs jokių darbinių reikalų. K. J. ir jos šeimą žino iš darbo, dar nuo tada, kai dirbo apylinkės inspektoriumi. Ją žino kaip konfliktišką asmenybę, nes ne vieną kartą dar dirbant apylinkės inspektoriumi, kaimynai dėl jos veiksmų yra rašę pareiškimus dėl jos užgauliojimų kaimynų atžvilgiu. Tiksliai kokie pareiškimai ir dėl ko buvo parašyti, neprisimena, nes tai buvo labai seniai (1 t., b. l. 86-89).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad K. J. ir G. M. 2018 m. spalio 6 d. apie 12.05 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina pačių kaltinamųjų visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie K. J. ir G. M. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų R. B., M. B., I. S., L. I., P. P., I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga ir kiti byloje surinkti įrodymai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. J. ir G. M. panaudojo fizinį smurtą prieš D. B. viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad K. J. ir G. M. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji K. J. ir G. M. veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamos baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamosios suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamos D. B. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamųjų K. J. ir G. M. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamųjų gynėjai prašė teismo atleisti K. J. ir G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusias su nukentėjusiąja D. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamoji K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamųjų ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas bei susitarimas su D. B. dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje su G. M. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). K. J. neteista (1 t., b. l. 130), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra. Administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 130), buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 132), šiuo metu nedirbanti, auginanti mažametį vaiką. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad K. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir K. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja D. B..

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, tikslinga K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B. arčiau nei 5 m atstumu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 72¹ str.).

K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 127-129) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Kaltinamoji G. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamųjų ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas bei susitarimas su D. B. dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje su K. J. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). G. M. neteista (1 t., b. l. 177), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra. Administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 178), besimokanti 12-oje klasėje, mokyklos charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 179). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad G. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir G. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja D. B..

Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, tikslinga G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B. arčiau nei 5 m atstumu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 72¹ str.).

G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 174-176) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

2019-01-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 2 000 Eur, esančias K. J. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. J. disponuoti iki 555,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje (1 t., b. l. 136-137). Kadangi kaltinamosios pagal teismo nuosprendį turi atlyginti per susitarime nurodytą 10 mėnesių laiko tarpą 500 Eur sumą D. B., laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-02-28.

2019-01-03 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 2 000 Eur, esančias G. M. AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant G. M. disponuoti iki 555,00 Eur (1 t., b. l. 182-183). Kadangi kaltinamosios pagal teismo nuosprendį turi atlyginti per susitarime nurodytą 10 mėnesių laiko tarpą 500 Eur sumą D. B., laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-02-28.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš automobilio registratoriaus, esantis voke prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinas prie bylos;

- plaukų kuokštas ir nago dalis, esantys voke prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio, - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

K. J. ir G. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaltinamosioms ir nukentėjusiajai D. B. susitaikius bei baudžiamąją bylą K. J. bei G. M. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti K. J., G. M. ir nukentėjusiosios D. B. 2019-02-14 sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį K. J. ir G. M. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsipareigoja atlyginti D. B. padarytą 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) į nukentėjusiosios D. B. banko sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B. arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu.

K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B. arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu.

G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Įspėti K. J. ir G. M., kad jei jos per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-02-28, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 2 000 Eur, esančias K. J. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-02-28, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 2 000 Eur, esančias G. M. AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš automobilio registratoriaus, esantį voke prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- plaukų kuokštą ir nago dalį, esančius voke prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas