Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-112-565/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2S-112-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01128-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Civilinė byla Nr. e2S-112-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01128-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikams priteisimo, teikiančios išvadą byloje institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką, pagal kurią ieškovas su dukterimis bendrautų kiekvieną trečiadienį, paimdamas jas iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui skirtam laikui ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., taip pat kiekvieną savaitgalį, paimdamas dukteris kiekvieną penktadienį pasibaigus ugdymui skirtam laikui ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., pusę dukterų atostogų, šventiniu laikotarpiu – Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienomis. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, su kuria šiuo metu gyvena šalių dukterys, nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, riboja ieškovo ir dukterų bendravimą, ieškovas dukterų nematė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn.Atsakovė nesutiko su atsakovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė ieškovo prašymą atmesti.Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko su ieškovo prašoma laikina bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka, tačiau siūlo ją koreguoti nustatant, kad ieškovas su dukterimis bendraus kas antrą savaitgalį, t. y. kad vaikų motina taip pat galėtų savaitgalius leisti su dukterimis.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko su ieškovo prašoma laikina bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka, tačiau siūlo ją koreguoti nustatant, jog tėvas su nepilnametėmis dukterimis bendrautų kas antrą savaitgalį, nes vaikų bendravimas su tėvu kiekvieną savaitgalį neatitiktų vaikų interesų bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatų dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovas su dukterimis bendrauja kiekvieną trečiadienį, paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukteris penktadienį iš jų ugdymo įstaigos ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; dukterų mokslo metų žiemos atostogų metu pirmą pusę atostogų dukterys praleidžia su atsakove, kitą pusę – su ieškovu; dukterys Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su atsakove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną – su ieškovu.Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą, atsižvelgė į aplinkybes, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9.1-10 p. neįtvirtinta konkreti ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka, neaptartas bendravimas atostogų laikotarpiu, šalims geranoriškai nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, nėra įrodymų, kad vaikų buvimas su ieškovu pažeidžia jų interesus.Teismas sutiko su institucijų, teikiančių išvadas byloje, išvadose nurodytais argumentais, kad ne tik ieškovui, bet ir atsakovei turėtų būti užtikrinama teisės bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais savaitgaliais, taip pat vaikų teisė savaitgaliais bendrauti su abiem tėvais. Todėl teismas nustatė ieškovo ir dukterų bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas bendrautų su vaikais jo nurodytą vieną darbo dieną per savaitę (trečiadienį) ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė A. D. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties ir prašo iš dalies ją pakeisti (t. y. 2 ir 3 p.), nustatant, kad ieškovas su dukterimis bendrauja kas antrą šeštadienį, paimdamas dukteris 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 19 val., mokslo metų žiemos atostogų metu pirmą pusę atostogų dukterys praleidžia su atsakove, antros atostogų pusės dienas su ieškovu, paimant dukras 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val.; papildyti nutarties rezoliucinę dalį nauja nuostata, kad dukros bendrauja su tėvu laisva valia, nenaudojant prievartos prieš vaikus. Skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Nutartis keistina taip, kad nustatant laikinąją bendravimo tvarką, nebūtų numatytas nepilnamečių dukrų nakvojimas ieškovo namuose, be to, nustatant, jog dukros su tėvu bendrauja tik tuomet, jei pačios sutinka. Teismas neatsižvelgė, kad skundžiama nutartimi iš esmės pažeidžiami 7 m. ir 8 m. amžiaus mergaičių interesai jaustis saugiomis, nebūti įtrauktomis į suaugusiųjų konfliktą, turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, neatsižvelgta į nepilnamečių norą, baimes.

9.2. Nesutiko su teismo argumentu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės išnagrinėti byloje pareikšto reikalavimo dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės, ir todėl ieškovo prašymą didele dalimi tenkino.

9.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra naudojęs fizinį, psichologinį smurtą prieš dukras, taip pat prieš atsakovę, kol gyveno santuokoje, taip pat ieškovas netinkamai prižiūrėdavo dukras, kol jos būdavo jo namuose, be to, ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu.

9.4. Dokumentuose yra pažymėta, kad dukros šiuo metu atsisako bendrauti su tėvu. Dukros nurodo apie prieš jas tėvo namuose naudotą smurtą, yra ypač priešiškai nusiteikusios tėvo naujos sutuoktinės atžvilgiu.

9.4. Vaikų interesus atitiktų tėvo ir dukrų bendravimas neutralioje aplinkoje, o ne laiko leidimas nedidelėje gyvenamojoje erdvėje (mobiliame name – vagonėlyje) Vievio sen. nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro kartu su ieškovo sutuoktine, kuri augindama pusės metų kūdikį, nuolat yra namuose.

9.6. Nesutinka, kad šalims geranoriškai nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Tėvo ir dukrų bendravimas nevyksta dėl kitų priežasčių, t. y. tėvas po rugsėjo 1 d. nebandė susisiekti su atsakove ar dukromis dėl bendravimo ir nepilnametės šiuo metu atsisako bendrauti su tėvu. Ieškovas turi galimybių rasti kitų būdų bendrauti su dukromis, vaikus mažiau emociškai traumuojančiu būdu.

Ieškovas D. D. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

Atsiliepimas

10.1. Atsakovė neįrodė savo teiginių dėl netinkamo ieškovo elgesio su ja ar vaikais, taip pat dėl ieškovo žalingų įpročių.

10.2. Atsakovė siekia apriboti tėvo bendravimą su dukromis ir piktnaudžiauja motinos valdžia, nors dukros didesnę laiko savo gyvenimo gyveno būtent su ieškovu.

10.3. Atsakovė 2014-2015 m. buvo išvykusi į Vokietiją ir palikusi su ieškovu tuo metu 3-4 m. amžiaus dukras, kas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė visiškai pasitikėjo ieškovu ir jo gebėjimu auklėti vaikus.

Šalies argumentai

10.4. Ieškovą teigiamai charakterizuoja jo darbovietė, tiek jo vaikų darželiai.

10.5. Atsakovė nuteikinėja dukras prieš ieškovą, daro joms žalą pasakodama apie teismo procesus, nors iki teismo proceso dukros buvo prisirišusios prie ieškovo šeimos ir jautėsi jo namuose saugiai bei patogiai.

Atsiliepimas

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikams priteisimo, teikiančios išvadą byloje institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, atsižvelgęs į teikiančių byloje išvadą institucijų nuomones, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovas su dukterimis bendrauja kiekvieną trečiadienį, paimdamas dukteris iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukteris penktadienį iš jų ugdymo įstaigos ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; dukterų mokslo metų žiemos atostogų metu pirmą pusę atostogų dukterys praleidžia su atsakove, kitą pusę – su ieškovu; dukterys Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su atsakove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną – su ieškovu. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių ginčo šalių vaikų bendravimo tvarką su ieškovu. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nustatyta tėvo ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka yra teisinga ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.CPK 144 str. 1 d. reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Taigi nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi ieškovo prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios bendravimo tvarkos nustatymo, motyvuodamas aplinkybėmis, kad atsakovė trukdo tėvui bendrauti su dukromis (7 m. ir 8 m. amžiaus), daro joms neigiamą įtaką ir nuteikinėja prieš tėvą. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė šią laikiną bendravimo tvarką, nes dukroms nakvoti ieškovo namuose yra žalinga, be to, jos šiuo metu nenori susitikti su ieškovu.Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovo bendravimas su dukromis nedaro joms jokios žalos, anksčiau dukros leisdavo daug laiko ir net kurį laiką gyveno su ieškovu, buvo prie jo prisirišusios ir jautėsi saugiai, yra pagrįstos pakankamais įrodymais (paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktose išvadose, šalių susirašinėjimuose). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad yra pagrindas manyti, jog ginčo šalys, prasidėjus teismo procesams, įtraukė dukras į tarpusavio konfliktus, o atsakovė geranoriškai nesudaro sąlygų šalių vaikų bendravimui su ieškovu, kadangi vaikų bendravimas kurį laiką jau buvo ribotas, dukros galimai nebenori leisti laiko su tėvu, kas reiškia, jog tėvas nebegali visiškai dalyvauti vaikų auklėjime, o dukrų ryšys su tėvu dėl to silpsta ir suformuota neigiama nuomonė apie tėvą gali pakenkti jų psichinei sveikatai padaryti tam tikrą žalą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent nepilnamečių vaikų abu tėvai privalo elgtis tinkamai, užtikrinti, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka – vaiko bendravimo su abiem tėvais aplinka turi būti rami, bendraujantys su vaiku tėvai neturi teisės reikšti savo neigiamų emocijų vienas kito atžvilgiu, kad nekeltų psichologinės įtampos vaikams. Šioje byloje svarbi aplinkybė ta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, konstatavę, kad vaikų bendravimo su tėvu tvarka atitiks vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus, iš esmės sutiko su ieškovo prašoma laikina bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka ir pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kokią siūlė abi šios institucijos, galinčios pateikti objektyvius argumentus ir nuomonę. Todėl, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant jų netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, tačiau sudaryti sąlygas priprasti prie reguliaraus, nuolatinio bendravimo su tėvu (ieškovu), yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Ši priemonė yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei užtikrinti tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, ir taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria.Atsakovė, teigdama, jog teismas nepagrįstai nustatė šią laikiną bendravimo tvarką, nes dukroms nakvoti ieškovo namuose yra žalinga, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Be to, teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovė, nakvojimas vieno iš kartu su vaikais negyvenančio tėvo namuose, yra teigiamas tuo aspektu, kad stiprina buitinį ryšį ir sudaro sąlygas vaikui labiau pažinti kartu negyvenančio tėvo aplinką, namus ir jaustis juose ne tik kaip svečiui. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių specialiuosius vaikų poreikius, kurie kaip nors kliudytų vaikams nakvoti tėvo namuose, juo labiau, kad ieškovo prašoma laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, kada vaikai turi galimybę nakvoti tėvo namuose, apima kas antrą savaitgalį, atostogų ir šventinių dienų dalį. Pačios atsakovės papildomai į šią bylą pateikti įrodymai patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo su dukromis bendravimo tvarka šiuo metu yra itin reikalinga ir ji geriausiai atitinka vaikų ir ginčo šalių interesus, nes abi ginčo šalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suorganizuotame 2018 m. sausio 15 d. susitikime susitarė tartis geranoriškai dėl tėvo su vaikais matymosi ir bendravimo galimybių, ieškovas neklausinės vaikų apie atsakovę ir teismo procesą, neįrašinės pokalbių bei tolimesnis tėvo bendravimas su dukromis vyks pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką.Šalims išaiškintina, kad sveikam ir saugiam vaiko asmenybės formavimuisi, būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, pozityvus reagavimas į vaiko savijautą, būseną, emocinius ir psichologinius poreikius. Abu vaiko tėvai turi vienodai stengtis mažinti vaiko patiriamą įtampą, atkurti vaiko saugumo jausmą, psichologinę pusiausvyrą, reguliarų bendravimą su tėvu.Šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti šiuo metu byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečių vaikų ir jo tėvo interesus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia tėvo ir dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek dukrų, tiek jų tėvo interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.Pažymėtina, kad Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino šalių 2018 m. vasario 21 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė dėl ieškovo bendravimo su dukterimis tvarkos, kuri savo esme atitinka šioje nutartyje nagrinėjamą pirmosios instancijos teismo laikinai nustatytą bendravimo tvarką. Kadangi nurodyta nutartis dar neįsiteisėjusi, tačiau taip pat patvirtina laikinai nustatytos bendravimo tvarkos pagrįstumą ir teisėtumą iki bus pradėta vykdyti teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog įsiteisėjus nutarčiai, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė