- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- A-756-3769-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00153-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. Ž. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą darbą – 5132,34 Lt; 3) priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.; 4) nepatenkinus antro bei trečio reikalavimų, įpareigoti atsakovą Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai atlikti atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. atliktą darbą tvarkos teisėtumo vertinimą, apskaičiuoti pareiškėjui priklausančias neišmokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas išmokėti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK KPS) tyrėju. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas ne kartą dirbo poilsio dienomis, tačiau už tai jam nebuvo mokama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka. Be to, dalį nurodytu laikotarpiu poilsio dienomis dirbto laiko, nesant pareiškėjo prašymo, atsakovas savavališkai kompensavo papildomomis poilsio dienomis, tačiau už šias dienas įstatymų nustatyta tvarka neapmokėjo. Minėtu laikotarpiu galioję teisės aktai numatė tris alternatyvius atsiskaitymo už darbą poilsio dienomis būdus: 1) mokant Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priemoką; 2) pareigūno prašymu vietoje priemokos už darbą poilsio dienomis kompensuojant per mėnesį jam suteikiant kitą mokamą poilsio dieną; 3) tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis). Tačiau atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 86-03/S-13933 atsisakė apmokėti pareiškėjo poilsio dienomis dirbtą laiką. Atsisakymą atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjo darbas operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pagal grafiką vertintinas kaip darbas pamainomis pagal iš anksto nustatytą grafiką ir nelaikytinas darbu poilsio dienomis, todėl už tokį darbą neturėjo būti mokamos priemokos. Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Pagal Statuto 29 straipsnio 1 dalį, normali pareigūnų savaitės (7 dienų) darbo laiko trukmė yra 40 valandų. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ilgesnė nei normali darbo laiko trukmė, tačiau pamainos trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 valandos, o savaitės darbo laiko norma negali būti ilgesnė nei 48 valandos per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pareigūnų, kuriems taikomos Statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatytos maksimalios pamainos ir savaitės darbo laiko normos, pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“. Pagal Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, tam, kad konkretus pareigūnas būtų laikomas dirbančiu pamainomis, būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) pareigūnas turi dirbti nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje; 2) jo užimamos pareigos turi būti numatytos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintame Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąraše (toliau – ir Sąrašas); 3) pareigūnas turi faktiškai dirbti pamainomis; 4) turi būti priimtas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas einantiems pareigūnams nustatymo. Tyrėjo pareigybė yra įtraukta į minėtą sąrašą (Sąrašo 1.19 punktas). Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad visi tyrėjo pareigas einantys pareigūnai yra laikomi dirbančiais pamainomis. Iš 2006-2008 metų pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad įprastas jo darbo laiko režimas nėra pamaininis – pareiškėjui nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant po aštuonias valandas per dieną, išskyrus atvejus, kai pagal grafikus jis paskiriamas į operatyvinės grupės sudėtį ir savo pareigas vykdo 12 valandų. Pastarieji atvejai yra išimtiniai ir nustatomi atskiriems Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK tyrėjams keletą kartų (dažniausiai – keturis) per mėnesį. Telšių apskrities VPK viršininkas nėra priėmęs įsakymo dėl pamaininio darbo nustatymo ir konkrečių Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigybių, kurias užimantys pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašo patvirtinimo. Todėl pareiškėjo darbo laiko režimą atsakovas nepagrįstai įvertino kaip pamaininį. Už darbą poilsio dienomis pareiškėjui nebuvo mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka. Pareiškėjas nebuvo pateikęs atsakovui prašymo už darbą poilsio dienomis kompensuoti papildomomis poilsio dienomis. Tačiau atsakovas savavališkai už dalį 2006-2008 metų laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą laiką suteikė pareiškėjui papildomą poilsio laiką, šio laiko neapmokėdamas ir tokiu būdu pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo nuomone, už poilsio dienomis dirbtą laiką, už kurį apskritai nebuvo atsiskaityta, jam mokėtina Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka, apskaičiuojama pagal formulę: Spriem ? h × VDUp × k, kur Spriem – Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos priemokos už darbą poilsio dienomis suma, h – atitinkamą mėnesį poilsio dienomis dirbtas ir neapmokėtas ir papildomu poilsio laiku nekompensuotas laikas valandomis, VDUp – vidutinis valandinis nuo konkretaus pareigūno atitinkamo mėnesio pareiginės algos skaičiuojamas darbo užmokestis litais, k – priemokos už darbą poilsio dienomis koeficientas, nustatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-431 patvirtintų Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių 9.1 punkte. Už papildomai suteiktą poilsio laiką, kuris nebuvo apmokėtas, turi būti sumokėta suma, apskaičiuojama pagal formulę: S ? H × VD, kur S – suma, mokėtina už papildomą poilsio laiką, suteiktą kompensuojant poilsio dienomis dirbtą laiką, H – papildomas neapmokėtas poilsio laikas (valandomis), suteiktas kompensuojant už darbą poilsio dienomis, VDU – vidutinis valandinis atitinkamo mėnesio darbo užmokestis, skaičiuojamas nuo pareiginės algos su priedais. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 207 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo išmokėta jo prašoma priteisti darbo užmokesčio suma, jam taip pat turėtų būti priteisti bei išmokėti nustatyto dydžio delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog DK 27 straipsnyje yra numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma priteisti priemokas už 2006 - 2008 metus, pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2009 m. spalio 28 d., todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginimą už darbą poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. yra pagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo darbo laiko režimas operatyvinės grupės sudėtyje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. IV-147 patvirtintu Mažeikių policijos komisariato darbo reglamentu, vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 3 dalies ir Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1150 nuostatomis. Pagal Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.18 punktą, pareiškėjas privalėjo dirbti operatyvinės grupės sudėtyje pagal atskirus grafikus. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas, būdamas operatyvinės grupės sudėtyje, dirbo pamainomis. Todėl, vadovaujantis DK 147 straipsnio 1, 3 dalių, 161 straipsnio 1, 3 dalių ir 194 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui už dirbtą darbo dieną, kuri bendrai laikoma poilsio diena (šeštadienis ir sekmadienis), turi būti apmokama paprastu tarifu ir skiriama kita poilsio diena pagal grafiką, kuri nesutampa su savaitgaliu.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-2063/08 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos statutu. Statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis (,,Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į DK XIII skyrių (,,Darbo laikas“). Todėl yra akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Statutu išsamiai. Statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t. t.). Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Statuto 31 straipsnis taip pat numato galimybę statutinio pareigūno darbą organizuoti ir įvedant budėjimus, kai pareigūnas laisvu nuo tarnybos metu turi būti iš anksto aptartoje vietoje – įstaigoje arba namuose, kad jį būtų galima iškviesti atlikti neatidėliotinų, su tarnybos veikla susijusių veiksmų.
Pagal Statuto 31 straipsnio 3 dalies ir 38 straipsnio nuostatas, pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu ir už jį nemokamas papildomas atlygis. Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba, pareigūno pageidavimu, šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Pareiškėjo užimama pareigybė yra įtraukta į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintą Sąrašą. Tai reiškia, kad Mažeikių rajono PK dirbančių tyrėjų darbas galėjo būti organizuojamas kaip pamaininis, nustatant 48 val. per savaitę darbo laiko normą (Statuto 29 straipsnio 3 dalis). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M. J., T. O. bei A. M.. Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtino ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio apskaitos ypatumus, nustatydama, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, su kuriais pareigūnai supažindinami ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. nurodė, jog darbas buvo organizuojamas kriminalinės policijos pareigūnams dirbant operatyvinėse grupėse pamainomis, kadangi buvo iš anksto sudarinėjamas grafikas, jiems iš anksto buvo numatomos poilsio dienos. Liudytojas M. J. nurodė, kad darbas operatyvinės veiklos grupėje buvo pamaininis ir kad grafiką pareigūnai žinodavo prieš pusę mėnesio (III t., b. l. 136-137). Pareigūnų darbo laiko paskirstymą per pamainą, vadovaudamiesi šiais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigūnai. Pareiškėjas neginčija, kad Mažeikių rajono PK operatyvinės grupės darbo laikas buvo nurodomas operatyvinės grupės mėnesio grafikuose, su kuriais jis buvo supažindinamas iš anksto.
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2005 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 2 punkte nustatė policijos įstaigų pareigūnams, dirbantiems pamainomis, ne ilgesnę kaip 24 valandų pamainos trukmę ir nuo 40 iki 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą. Pagal šį įsakymą pareigūnų, dirbančių pamainomis, sąrašą bei konkrečią pamainos pradžią, pabaigą ir savaitės darbo laiko normą turi nustatyti policijos įstaigų vadovai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-824 minėtas punktas buvo pakeistas, nustatant, kad „policijos pareigūnų, dirbančių pamainomis, savaitės darbo laiko norma gali viršyti 40 valandų savaitės darbo laiko normą, bet ne daugiau kaip iki 48 valandų, tačiau per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį ši norma neturi viršyti darbo laiko normos, apskaičiuotos pagal 40 valandų savaitės darbo laiko normą“. Pastaruoju įsakymu policijos įstaigų vadovams buvo pavesta sudaryti ir patvirtinti pareigų, kurias einantys policijos pareigūnai laikomi dirbantys pamainomis, sąrašą. Vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-499 „Dėl tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mažeikių rajono PK viršininkas 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 patvirtino Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarką, kurios antrame skyriuje reglamentuotas operatyvinių grupių darbo organizavimas ir jų sudėtis, į kurią įeina ir tyrėjo pareigas atliekantys pareigūnai. Šioje tvarkoje nustatyta, kad Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinė grupė – tai operatyviai pavaldi operatyvaus valdymo padalinio budėtojui policijos įstaigos vadovo patvirtinta darbuotojų grupė. Operatyvaus valdymo padalinio budėtojas – tai pamainomis dirbantis teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už pamainos pareigūnams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad operatyvinės grupės nariai, ginčijamu laikotarpiu pastoviai dirbdami jos sudėtyje pagal iš anksto sudarytus, patvirtintus ir su jais suderintus grafikus bei būdami pavaldūs budėtojui, kuriam, baigiantis pamainos laikui, turi perduoti pamainos metu įformintus dokumentus ir surinktas medžiagas, taip pat laikytini pamainomis dirbančiais pareigūnais. Vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į minėtus Lietuvos policijos generalinio komisaro bei Mažeikių rajono PK viršininko įsakymus, darytina išvada, kad Mažeikių rajono PK pareigūnai, dirbdami operatyvinėje grupėje, dirbo pamaininiu režimu. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas, vykdydamas tyrėjo pareigas, dirbo Mažeikių rajono PK darbo reglamento nustatytu režimu, t. y. pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 val. iki 15.45 val. Tačiau dirbdamas operatyvinėje grupėje, pareiškėjas dirbo pamaininiu režimu. Todėl atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 86-03/S-13933 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti ir mokėti pareiškėjui Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priemoką.
Dėl nurodytų priežasčių atmestini ir kiti pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrines įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ilgesnė nei normali darbo laiko trukmė, tačiau pamainos trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 valandos, o savaitės darbo laiko norma negali būti ilgesnė nei 48 valandos per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pareigūnų, kuriems taikomos Statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatytos maksimalios pamainos ir savaitės darbo laiko normos, pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“. Pagal Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, tam, kad konkretus pareigūnas būtų laikomas dirbančiu pamainomis, būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) pareigūnas turi dirbti nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje; 2) jo užimamos pareigos turi būti numatytos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintame Sąraše; 3) pareigūnas turi faktiškai dirbti pamainomis; 4) turi būti priimtas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas einantiems pareigūnams nustatymo. Tyrėjo pareigybė yra įtraukta į minėtą sąrašą (Sąrašo 1.19 punktas). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad Mažeikių rajono PK priskiriamas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioms vidaus reikalų įstaigoms, teismas pagrįstai konstatavo, kad Mažeikių rajono PK dirbančių tyrėjų darbas galėjo būti organizuojamas kaip pamaininis. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra kitų dviejų būtinų sąlygų. Darbas Mažeikių rajono PK operatyvinėje grupėje turi pamaininio darbo požymių. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad operatyvinė grupė yra sudaroma kiekvienai pamainai atskirai, t. y. nėra paskirti nuolatiniai tik operatyvinėje grupėje dirbantys Mažeikių rajono PK KPS pareigūnai. Visi pareigūnai tam tikru periodiškumu yra paskiriami dirbti šioje grupėje ir vykdyti operatyvaus reagavimo funkcijas. Darbas operatyvinės grupės sudėtyje nėra vienintelė ir/ar pagrindinė pareiškėjo darbo organizavimo forma. Tai yra tik viena iš pareiškėjo pareigybei priskirtų funkcijų, kurią jis vykdydavo tik po keturis kartus per mėnesį. Didžiąją savo darbo laiko dalį pareiškėjas dirbdavo įprastu darbo laiko režimu, t. y. pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais - nuo 8 val. iki 15.45 val., šeštadienį ir sekmadienį suteikiant poilsio dienas (Mažeikių rajono PK darbo reglamento 19 punktas) ir tuo metu atlikdavo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Kriminalinės policijos skyriaus darbo pobūdis ir Operatyvaus valdymo padalinio darbo pobūdis iš esmės skiriasi. Todėl teismas, atsižvelgdamas tik į tai, kad Mažeikių rajono PK KPS tyrėjai, dirbdami operatyvinėje grupėje, būdavo pavaldūs pamainomis dirbantiems Operatyvaus valdymo padalinio budėtojams, nepagristai nusprendė, jog šie tyrėjai, kaip ir Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai, dirba pamainomis.
Pareiškėjas pažymi, kad Statuto 29 straipsnyje yra numatytos tik dvi galimos pareigūnų darbo režimo formos: 1) įprastas darbo laiko režimas, nustatant ne ilgesnę nei 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 straipsnio l dalis); 2) pamaininis darbo laiko režimas, nustatant iki 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 straipsnio 3 dalis). Konkretaus darbo laiko režimo pasirinkimas (nustatymas) lemia tam tikrus pareigūnų darbo ir poilsio režimo ypatumus: esant pamaininiam darbo laiko režimui, nustatoma ilgesnė pamainos ir savaitės darbo laiko norma, taip pat su savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ne visada sutampančios poilsio dienos, tuo pačiu dėl ilgesnės pamainos trukmės pareigūnui suteikiama daugiau poilsio dienų; esant įprastam darbo laiko režimui, pareigūnui nustatoma trumpesnės savaitės darbo laiko norma, 5 darbo dienų darbo savaitė bei poilsio dienos šeštadieniais bei sekmadieniais. Pasirenkant konkretų darbo organizavimo būdą, turi būti nustatomas vienas konkretus darbo laiko režimas. Minėtų režimų taikymas vienu metu iškreipia pačią jų įstatyminio išskyrimo esmę – pareigūnas netenka aiškios darbo ir poilsio laiko struktūros, taip pat netenka įprasto darbo laiko režimo suteikiamos garantijos – teisės gauti didesnį apmokėjimų už darbą jam nustatytomis bendrosiomis poilsio dienomis, taip pat apmokėjimą už viršvalandinius darbus, tačiau tuo pačiu metu praranda ir pamaininio darbo laiko režimo privalumus – turėti daugiau poilsio dienų dėl ilgesnės pamainos trukmės. Teismo sprendime minimais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužes 5 d. įsakymu Nr. 5-V-294 ir 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-824 buvo keičiama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinta Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija, nustatanti pagrindines policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo nuostatas. Tačiau pareiškėjas dirba ne operatyvaus valdymo padalinyje, o Kriminalinės policijos skyriuje, todėl paminėtų įsakymų nuostatos negali būti taikomos pareiškėjo veiklai. Be to, minėtais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais teritorinių policijos įstaigų vadovams buvo pavesta tvirtinti konkrečioje policijos įstaigoje pamainomis dirbančių pareigūnų pareigybių sąrašus bei spręsti jų darbo organizavimo klausimus (pamainos trukmės, pradžios, pabaigos), tačiau nebuvo suteikta įgaliojimų įvesti pamaininį darbo laiko režimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo centrinės vidaus reikalų įstaigos sprendinio dėl pamaininio darbo laiko režimo įvedimo Mažeikių rajono PK ar kitų policijos įstaigų kriminalines policijos padalinių tyrėjams. Šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštai: 2011 m. birželio 8 d. raštas Nr. 5-S-2906 ir 2011 m. birželio 16 d. tikslinio patikrinimo, atlikto Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ataskaita Nr. 5-3-IL-43. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos raštus. Be to, net pripažinus, kad Mažeikių rajono PK viršininkas turėjo teisę priimti sprendimą dėl pamaininio darbo laiko režimo šioje policijos įstaigoje įvedimo, būtina atsižvelgti į tai, kad Mažeikių rajono PK viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 buvo patvirtinta Mažeikių rajono PK operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarka, o ne pareigybių, kurias užimantys pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašas, kaip to reikalauja minėti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo nei centrinės vidaus reikalų įstaigos, nei Mažeikių rajono PK vadovo sprendimo dėl pamaininio darbo laiko režimo nustatymo Mažeikių rajono PK KPS tyrėjams.
Pareiškėjas taip pat pažymi, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Statuto 29 straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams, į kurių pareigas įeina nuolat pasikartojantis darbas nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos mokamos šio Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje kalbama apie pamainomis dirbančius pareigūnus. Todėl net ir pamainomis dirbantiems pareigūnams už poilsio dienomis atliktą darbą turi būti apmokama papildomai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad net pripažinus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dirbo pamaininiu darbo laiko režimu, teismas turėjo įvertinti, ar pagrįstai nebuvo atsiskaityta su pareiškėju už darbą, dirbtą poilsio dienomis (kurios pagal Mažeikių rajono PK darbo reglamento 19 punktą yra šeštadienis ir sekmadienis). Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui neturėjo būti mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka už darbą poilsio dienomis operatyvinės grupės sudėtyje laikotarpiu 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo darbo laiko organizavimo formos ir teisės į apmokėjimą už darbą poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. S. Ž. nurodo, kad minėtu laikotarpiu jis ne kartą dirbo poilsio dienomis, tačiau už tai nebuvo mokama Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka. Be to, dirbto laiko dalį, nesant prašymo, atsakovas savavališkai kompensavo papildomomis poilsio dienomis, tačiau už šias dienas nesumokėjo.
Atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 86-03/S-13933 atsisakė sumokėti už poilsio dienomis dirbtą laiką, kadangi pareiškėjo darbą operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pagal grafiką vertino kaip darbą pamainomis, kuris nelaikytinas darbu poilsio dienomis. Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su pareiškėjo darbo laiko organizavimo formos nustatymu ir jo teisės į apmokėjimą už darbą poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. įgyvendinimu.
Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Statuto 31 straipsnyje yra numatyta galimybė statutinio pareigūno darbą organizuoti įvedant budėjimus, kai pareigūnas laisvu nuo tarnybos metu turi būti iš anksto aptartoje vietoje – įstaigoje arba namuose, kad jį būtų galima iškviesti atlikti neatidėliotinus, su tarnybos veikla susijusius, veiksmus.
Aiškindamas minėtas Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Statutu, kuriame pareigūnų darbo laikas yra specialiai ir išsamiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“). Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas (pvz., 2008 m. birželio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008, taip pat žr. administracines bylas Nr. A438-337/2009, Nr. A261-166/2009, Nr. A556-105/2009, Nr. A63-1706/2009).
Ginčo, kad pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintą Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (1.19 punktą) (toliau – ir Sąrašas), nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys bei bylos nagrinėjimo metu papildomai surinkti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo darbas realiai buvo organizuojamas kaip pamaininis. Byloje esantys įrodymai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, budėjimo grafikai, Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 patvirtintas Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant aštuonias valandas per dieną, išskyrus atvejus, kai pagal grafikus jis buvo paskiriamas į operatyvinę grupę ir savo pareigas turėjo vykdyti 12 valandų. Tokie atvejai, t. y. darbas operatyvinėje grupėje, tyrėjams būdavo nustatomi keletą kartų (dažniausiai keturis) per mėnesį. Taigi pagrindinė pareiškėjo darbo funkcija – tyrėjo pareigų vykdymas – buvo organizuotas nustatant ne ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu darbas operatyvinėje grupėje, kaip papildoma darbo funkcija (susijusi su pagrindinės funkcijos atlikimu), – organizuotas nustatant budėjimą įstaigoje po 12 val. dieną ir/arba naktį (Statuto 31 straipsnis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo įstatymo (Statuto) nustatytos sąlygos, leidžiančios vertinti pareiškėjo darbą kaip pamaininį ir, atitinkamai, taikyti jo atžvilgiu darbo laiko organizavimo ir apmokėjimo už darbą poilsio dienomis nuostatas, įtvirtintas Statuto 29 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo minėta, konkretaus pareigūno atžvilgiu taikant 48 val. per savaitę darbo laiko normą, nustatytą Statuto 29 straipsnio 3 dalyje, nepakanka vien tos aplinkybės, jog pareigūno pareigybė yra įrašyta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, bet turi egzistuoti ir kitos teisiškai reikšmingos sąlygos: 1) vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos, kurioms įgyvendinti reikalinga atitinkama pareigybė, turi būti nepertraukiamai vykdomos (dirbama pamainomis); 2) turi būti priimtas įstaigos vadovo (nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigūnams nustatymo.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugpjūčio 16 įsakymu Nr. 5-V-499 patvirtinto Tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos aprašo 2 punktu, teritorinė policijos įstaigos operatyvinė grupė apibrėžiama kaip operatyviai pavaldi operatyvaus valdymo padalinio budėtojui policijos įstaigos vadovo patvirtinta darbuotojų grupė, kuri privalo operatyviai reaguoti į skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius bei išvykti į įvykio vietas atlikti neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, palaikyti viešosios tvarkos, nukentėjusiems asmenims suteikti pagalbos ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo pareigybės - Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo - aprašymo (III t., b. l. 62-63), šios pareigybės tikslas – aiškinti įvykdytus ar ruošiamus nusikaltimus ir teisės pažeidimus aptarnaujamoje teritorijoje ar priskirtų nusikalstamų veikų tyrimo srityje, vykdyti teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugoti viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinti piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą pareigūno kompetencijai priskirtose bylose, vykdyti operatyvinę veiklą, analizuoti nusikalstamumo būklę, priežastis ir sąlygas priskirtoje teritorijoje ar atskirų nusikalstamų veikų tyrimo srityje, teikti siūlymus komisariato vadovybei dėl darbo kokybės pagerinimo. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant pareigybės aprašyme nurodytas konkrečias pareiškėjo darbo funkcijas spręstina, jog darbas operatyvinės grupės sudėtyje, operatyvus reagavimas į iškvietimus ir pan. nebuvo pagrindinė (esminė) pareiškėjui priskirta valstybės tarnautojo funkcija bei jo darbo forma (pareigybės aprašymo 19 punkte nurodyta, jog pareiškėjui pavedama „pagal atskirus grafikus dirbti operatyvinės – tardyminės grupės sudėtyje“). Be to, iš atsakovo veiklą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų turinio (Reglamento 56-58 p., (III t., b. l. 46-58); Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos 2, 6, 13, 14, 16-17 p., (III t., b. l. 41-43), taip pat kitos atsakovo pateiktos informacijos (Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis prašymas dėl tarnybos organizavimo Nr. 86-73-SFE-1520)) matyti, jog ši (operatyvinė - tardymo) grupė yra sudaroma kiekvienai pamainai atskirai, nėra paskirti nuolatiniai šioje grupėje dirbantys Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo padalinio pareigūnai. Priešingai, kaip pripažįsta ir atsakovas, visi pareigūnai tam tikru periodiškumu buvo paskiriami dirbti šioje grupėje ir vykdyti operatyvaus reagavimo funkcijas. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo darbas operatyvinėje grupėje galėjo būti kvalifikuojamas kaip tam tikrų nuolatinių (nepertraukiamų) funkcijų vykdymas, suponuojantis teisinę būtinybę taikyti pareiškėjui pamaininio darbo laiko režimą.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo priimtas policijos įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo pareiškėjui nustatymo. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5-V-824 „Dėl policijos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pamainos trukmės nustatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ 2 punktu (III t., b. l. 28-31) policijos įstaigų vadovams buvo pavesta tvirtinti konkrečioje policijos įstaigoje pamainomis dirbančių pareigūnų pareigybių sąrašus bei spręsti jų darbo organizavimo klausimus (pamainos trukmės, pradžios, pabaigos). Tačiau byloje nėra jokių duomenų kad lokaliniais Mažeikių rajono policijos komisariato vadovo įsakymais pareiškėjo pareigybė buvo priskirta pamainomis dirbančių pareigūnų kategorijai. Priešingai, iš Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu (toliau – ir Įsakymas) patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos matyti, kad šiame teisės akte nėra įtvirtinta nuostatų, apibrėžiančių, jog operatyvinės grupės nariams yra įvedamas pamaininis darbo laiko režimas, nustatoma konkreti pamainos trukmė, jos pradžia ir pabaiga. Šiame Įsakyme (jo 2 punkte) buvo imperatyviai nurodyta, jog pamainomis dirbančiais teritorinės policijos įstaigos pareigūnais laikytini Operatyvaus valdymo padalinio budėtojai, kuriems pavaldi policijos komisariato operatyvinė grupė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nedirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinyje, nevykdė šių padalinių pareigūnams priskirtų funkcijų, numatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugpjūčio 16 įsakymu Nr. 5-V-499 patvirtinto Tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos aprašo III skyriuje. Taigi pareiškėjo, kaip Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno (tyrėjo) pareigybės tikslai, paskirtis ir darbo pobūdis (funkcijos) kokybiškai skyrėsi nuo Operatyvaus valdymo padalinyje dirbusių pareigūnų darbo pobūdžio, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikomos šiai policijos pareigūnų kategorijai nustatytos darbo laiko organizavimo formos. Todėl darytina išvada, jog remiantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiais teisės aktais, teritorinių policijos įstaigų operatyvinėse grupėse dirbę pareigūnai nebuvo imperatyviai priskirti pareigūnų, kuriems taikomas pamaininis darbo režimas, kategorijai.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.) pareiškėjo S. Ž. darbas operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais (poilsio dienomis) negalėjo būti vertinamas kaip darbas pamainomis (Statuto 29 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bei atliktas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytų funkcijų specifiką, jo darbas policijos komisariato operatyvinėje grupėje pripažintinas budėjimo laiku, kaip numatyta Statuto 31 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Įsakymo 13 punkte buvo numatyta, kad darbo laiku operatyvinės grupės pareigūnai privalo būti savo tarnybiniuose kabinetuose ir į įvykio vietą išvykti nedelsiant, gavę budėtojo nurodymą; ne darbo laiku (nuo 17.00 val.) ir poilsio bei švenčių dienomis operatyvinės grupės nariai savo buvimo vietą (ryšį) privalo suderinti su budėtoju, o gavę jo nurodymą nedelsiant atvykti į komisariato budėtojų padalinį arba tiesiai į įvykio vietą; apie atvykimą į įvykio vietą operatyvinės grupės pareigūnas privalo informuoti budėtoją. Statuto 31 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį; pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 3 dalimi, už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo darbą operatyvinėje grupėje pripažinęs kaip pamaininį darbą, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su šio darbo apmokėjimu, t. y. netyrė bei netikrino duomenų ar tinkamai buvo apmokėta (kitomis formomis kompensuota) už budėjimo laiką, atsižvelgiant į jo trukmę bei kitas įstatymuose (Statute) įtvirtintas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti ir pareiškėjo pateiktų apskaičiavimų apie ginčo laikotarpiu susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką pagrįstumą, jų atitikimą pirminiams darbo laiko apskaitos dokumentams.
Atsižvelgiant į tai, jog bylos aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, grąžinant šiam teismui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.