Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-322 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. V.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m birželio 11 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis pakeistas, G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m birželio 11 d. nuosprendžiai pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu G. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 10 (dešimties) metų ir 1 (vieno) mėnesio.

4. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – 2 (du) metai 5 (penki) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-322 (toliau – Komisijos nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes nebuvo nustatyta reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutarimu G. V. rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.

6. Nuteistojo G. V. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta pažeidžiant teisminės kontrolės funkciją ir neatsakant į esminius skundo argumentus. Apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir individualizuojant bausmę.

7.2. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog jis išreiškė norą ir pradėjo vykdyti individualią veiklą tik po to, kai įgijo teisę būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis pažymi, kad galimybė užsiimti individualia veikla kalinimo įstaigoje atsirado tik nuo 2022 m. sausio 1 d., po ko jis iškarto kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių su prašymu leisti užsiimti individualia veikla. Gavo leidimą ir iki šiol ja sėkmingai užsiima, gauna pastovias pajamas ir moka mokesčius. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose nėra nei darbo zonos, nei darbo cecho, yra tik tvarkinio darbas arba valgykloje.

7.3. Skunde pabrėžiama teisinės valstybės principo svarba, akcentuojami teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Taip pat cituojama Gintauto Sakalausko monografijos „Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos“ dalis apie tai, jog lygtinio paleidimo galimybė skatina pozityvų nuteistųjų asmenų elgesį įkalinimo įstaigoje. G. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, papildomai dalyvauja programose, kurios nebuvo įtrauktos į minėtą planą ir jis atitinka formalius lygtinai paleidžiamų asmenų reikalavimus, todėl netaikant jam lygtinio paleidimo, prieštaraujama oficialiai skelbiamai valstybės politikai bausmių vykdymo srityje, jog siekiama didinti lygtinai paleidžiamų asmenų, kurie atitinka formaliuosius reikalavimus, skaičių ir tuo pačiu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

7.4. Pažymima, kad lygtinio paleidimo metu asmuo yra toliau prižiūrimas ir jam taikomi suvaržymai. Buvimas su artimaisiais, darbas turi didesnę įtaką pozityviam nuteistojo elgesiui negu buvimas įkalinimo įstaigoje. Lygtinio paleidimo taikymo atveju, nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuo 2019 m. nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir 2023 m. sausio mėnesį buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 (trims) paroms. Išvykos metu pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl jis yra vertas pasitikėjimo ir toliau atlikti bausmę nebūnant izoliuotam.

7.5. Papildomai prie skundo aukštesniajam teismui nuteistasis pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 7-614 „Dėl leidimo išvykti trims paroms į namus“, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 7-155 „Dėl leidimo nuteistajam užsiimti individualia veikla“ ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsiliepimų į skundą ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo G. V. skunde nurodytais argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9. Tiek BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo vadovavosi Komisija, priėmusi 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą nuteistojo G. V. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek šiuo metu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus reglamentuojančio BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta analogiška sąlyga terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, būti lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

10. Nagrinėjamu atveju G. V. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant tai, svarbu atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.

11. Nuteistojo G. V. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir individualizuojant bausmę. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau – prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau prognozės negali būti padaromos neatsižvelgus į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistojo G. V. skunde nepagrįstai teigiama, kad žemesnysis teismas negalėjo vertinti nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, sunkumą ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, svarbu tai, kad 2020 m. balandžio 1 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė G. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių vėliau atliktų pakartotinių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimų (2021 m. vasario 1 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. gruodžio 6 d.) socialinių tyrimų išvadose matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika visuomet buvo vertinama kaip vidutinė. Pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2020 m. balandžio 1 d. buvo atliktas ir smurto rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

13. Iš 2022 m. gruodžio 7 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. gruodžio 6 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta, jog G. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje, pastaruosius metus stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Pastebėta, kad sustiprėjo G. V. motyvacijos komponentai, jis įžvelgė prasmę savo elgesio keitime ir labiau tiki, kad jam pavyks tai padaryti. Nuteistasis išsikėlė socialiai priimtinus tikslus, kaip save realizuoti nenusikalstant. Matomi nuteistojo rizikos valdymo pokyčiai, pastaruoju metu stebimos pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką bei įsitraukimas į resocializacijos procesą. Nors ir yra nustatytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistajam tikslinga tęsti socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, nukreipiant į darbinės veiklos, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sričių valdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2022 m. gruodžio 7 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti 3 (trys) statiniai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų – instrumentinės agresijos panaudojimo, siekiant asmeninių tikslų, modelis; finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Be kita ko, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyta net 11 (vienuolika) dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nustatyti 4 (keturi) apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Lyginant nuteistajam atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų socialinių tyrimų išvadas matyti, kad nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių nemažėja. Taip pat nedaugėja ir apsauginių kriminogeninių veiksnių. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių sąlygoti aplinkybių nustatyta kur kas daugiau, nei apsauginių kriminogeninių veiksnių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo G. V. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atsižvelgiant į nekintantį – nemažėjantį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, jo pažanga nevertintina kaip esminga.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyti 4 (keturi) apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos; formaliai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą; palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais; įsitraukia į resocializacijos procesą bei intervencinių priemonių vykdymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria 3 (trijų) statinių ir net 11 (vienuolikos) dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai ir pan. Kiti nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenimo stiliaus ypatumais, tokiais kaip artimų santykių palaikymas su asmenimis realizuojančiais save kriminalinėse veiklose; impulsyvumas, savitvardos stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir pan. Pažymėtina, kad G. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skirti 8 (aštuonis) paskatinimai ir 4 (keturios) nuobaudos. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, negeba visiškai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui.

15. Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 59-151 ir 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 58-80 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir skyrė vieną iš rekomendacijų – įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, jog G. V. išreiškė norą ir pradėjo vykdyti individualią veiklą tik po to, kai įgijo teisę būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo. Nuteistojo skunde teigiama, kad galimybė užsiimti individualia veikla kalinimo įstaigoje atsirado tik nuo 2022 m. sausio 1 d., o Vilniaus pataisos namuose nėra nei darbo zonos nei darbo cecho, yra tik tvarkinio darbas arba valgykloje. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad G. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nedirba, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. balandžio 24 d., o į Vilniaus pataisos namus buvo perkeltas tik Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu. Nuteistasis galėjo išreikšti norą gauti darbą ankstesnėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, t. y. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, tačiau byloje duomenų apie tai, jog jis būtų savanoriškai kreipęsis dėl darbo suteikimo – nėra. Į gerbūvio darbų atlikimą nuteistasis įsitraukė taipogi tik pastaruoju laikotarpiu – nuo 2021 m. birželio mėn. Prie skundo aukštesniajam teismui nuteistasis G. V. pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymą, kuriuo nuteistajam leista užsiimti individualia veikla ir Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Nuteistojo pateikti duomenys pagrindžia, kad jis turi teisę verstis individualia veikla, tačiau aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis realiai vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą (teikia automobilių remonto apskaičiavimo paslaugas juridiniams asmenims) ir gauna iš to pajamas. Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis realiai dirba, yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir skundus nagrinėjantys teismai vertina spręsdami klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl, net ir nustačius, kad nuteistasis realiai vykdo nurodytą individualią veiklą, ši aplinkybė, vertinant aptartų aplinkybių visumos kontekste, nepaneigtų aukštesniojo teismo įsitikinimo, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas G. V. netaikytas pagrįstai. Pastebėtina tai, kad vien faktas, jog nuteistajam yra išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir būtų pasiruošęs tinkamai paskirstyti gautas lėšas.

16. Skunde pabrėžiama, kad taikant lygtinį paleidimą, buvimas su artimaisiais, darbas turi didesnę įtaką pozityviam nuteistojo elgesiui negu buvimas įkalinimo įstaigoje. Nuo 2019 m. nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir 2023 m. sausio mėnesį buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 (trims) paroms. Išvykos metu pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl G. V. vertinimu, jis vertas pasitikėjimo ir yra visos sąlygos bei pagrindai lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir probacijos nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, taikant probaciją, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teismas pozityviai vertina G. V. pakankamai stiprius ryšius su artimaisiais ir jau pasiektus teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau jo padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nėra pakankama ir tokia ženkli, jog būtų galima daryti išvadą, kad G. V. laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvais, jis pats subjektyviai kitaip vertina reikšmingas aplinkybes, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

17. Sutinkama su skundo teiginiu, kad lygtinio paleidimo galimybė skatina nuteistųjų teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau nei BK, nei BPK, nei BVK neįpareigoja Komisijos ar teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Nes kaip jau buvo minėta, šio instituto taikymas, vertinant kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl G. V. skundo teiginys, jog netaikant jam lygtinio paleidimo, prieštaraujama oficialiai skelbiamai valstybės politikai bausmių vykdymo srityje ir tuo pačiu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra nepagrįsti. BVK 82 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Nors nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, įtvirtintus BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja papildomose programose, materialusis lygtinio paleidimo pagrindas yra vertinamojo pobūdžio, kurį vertinant reikia atsižvelgti į BVK 85 straipsnio 1 dalyje išvardintas aplinkybes: socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi minėtos normos yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, neprieštarauja viena kitai, todėl nuteistojo išvardinti teisinės valstybės, teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai, nagrinėjamu atveju nėra pažeisti.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis G. V. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo G. V. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.