Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, teistas, paskutinį kartą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2017 m. liepos 24 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. S. mušdamas nežymiai sutrikdė asmens sveikatą: jis 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val., sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebė A. O. už rūbų, jį stūmė, dėl to A. O. griūdamas atsitrenkė į šiltnamį, jam atsistojus, vėl sugriebė jį už rūbų, pargriovė ant žemės ir jam gulinčiam ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į kairį šoną ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė į veidą bei galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimą veido kairėje, tokiu būdu nežymiai sužalojo A. O..

Kaltinamasis S. S. iš esmės kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino, parodė, kad įvykio dieną jam dirbant kieme, tvarkant aplinką, sugyventinė pasakė, kad kaimynų šiltnamyje yra kažkoks vyras, dar pasakė, kad tą patį vyrą matė dienos metu. Tas sodo sklypas priklauso pagyvenusiems žmonėms, jie ten nenakvoja, atvyksta tik dienomis. Kaimynai neprašė prižiūrėti jų turto, tačiau jis vis tiek nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad šiltnamyje nepažįstamas vyriškis skina daržoves (agurkus ar pomidorus). Vyriškis buvo panašus į narkomaną. Jis šio vyriškio paklausė, ką šis čia veikia. Vyriškis grubiai jam atsakė, ar jam gaila tų daržovių, ir staiga pradėjo veržtis lauk iš šiltnamio. Jis, stovėdamas šiltnamio tarpduryje, pradėjo stabdyti šį vyriškį, bandė klausti, ko jis čia atėjo. Tada vyriškis bandė smogti jam į veidą, tačiau jis vyro smūgio išvengė ir tą pačią akimirką smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio vyras griuvo ir griūdamas išdaužė šiltnamio durų stiklą, po to greitai atsistojo ir keikdamasis puolė link jo. Tuo metu vyriškis ranką staiga įkišo į striukės ar bliuzono kišenę. Jis pagalvojo, kad tas asmuo gali turėti peilį, todėl sugriebęs už rūbų pargriovė jį ant žemės ir su keliu prispaudęs prie žemės pradėjo klausinėti, kas jis toks ir iš kur atėjo. Vyriškis pasakė, kad yra iš Kretingos g., pravarde A.. Vyriškis prispaustas prie žemės blaškėsi, bandė ištrūkti. Pripažįsta, kad tuo metu jis galėjo suduoti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius ir taip padaryti jam sužalojimus. Vėliau paleidęs vyriškį, jam pagrasino, kad jis daugiau čia nebesirodytų. Tada vyriškis pasišalino, o jis grįžo į namus ir užsiėmė savo reikalais. Praėjus apie 1,5-2 val., pas jį į namus atvyko tas pats vyriškis su policijos pareigūnais. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu jis nesutinka. Pripažįsta, kad nuo sužalojimų nukentėjusiojo rūbai galėjo susikruvinti, tačiau nukentėjusysis įvykio metu buvo apsirengęs senais treningais, todėl jie negalėjo kainuoti 200 Eur. Be to, pats nukentėjusysis buvo pričiuptas bevagiantis svetimas daržoves, o jis tik apgynė kaimynų turtą, todėl ir prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus. Sutinka, kad galėjo nukentėjusįjį tik išvaryti iš kaimynų šiltnamio ir jo nemušti, tačiau užkluptas šiltnamyje jis elgėsi agresyviai, keikdamasis puolė jį, bandė jam smūgiuoti, todėl negalėjo susivaldyti ir sumušė nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo A. O. atstovė advokatė Galina Korabliova dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad, kiek žino, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, neturėjo nedarbingumo, jis tuo metu niekur nedirbo. Taip pat nukentėjusysis jai nieko nesakė apie tai, ar vartojo kokius nors vaistus sužalojimams gydyti. Po įvykio jis turėjo pretenzijų dėl sugadintų drabužių, todėl ji prašo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Matė, kad nukentėjusysis praėjus trims dienoms po įvykio atrodė stipriai sumuštas, jo veidas buvo visas sudaužytas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val. ėjo pro sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) pas draugą ir užėjo į svetimą šiltnamį, nes norėjo nusiskinti porą agurkų. Išėjus iš šiltnamio, prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir paklausė, ko jis lenda į svetimus šiltnamius. Tarp jo ir nepažįstamo vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras jį stūmė į šiltnamį, dėl ko jis ranka netyčia išdaužė šiltnamio durų lango stiklą. Tada vyras sugriebė jam už džemperio, paguldė ant žemės, kumščiais smogė keletą kartų į veidą ir spyrė į įvairias kūno vietas. Vyrui baigus jį mušti, jis atsistojo. Tas vyras jam pasakė, kad daugiau jis čia nesirodytų arba su juo susidoros. Tada jis nuėjo prie Dangės upės, nusiprausė veidą ir, grįžęs prie įvažiavimo į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jis nežino, kam priklauso šiltnamis, kurio stiklą išdaužė. Užpuolimo metu buvo sugadintas jo sportinis kostiumas „Adidas“, jis nebetinkamas vilkėti. Jį pirko prieš mėnesį iki užpuolimo už 200 Eur. Po užpuolimo kostiumą nufotografavo ir išmetė kaip netinkamą. Jis nežinojo, kad reikėjo šį kostiumą pateikti tyrimui. Dėl S. S. užpuolimo ir smūgių sudavimo jam padaryta 200 Eur turtinė ir 1 500 Eur neturtinė žala (b. l. 32–34, 36–37, 39–40).

Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sugyventiniu S. S. gyvena sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val. jiems būnant namuose, ji pro virtuvės langą pamatė prie kaimynų namo kampo stovintį vyrą ir stebintį S. S.. Kadangi nepažįstamą vyrą atpažino, kaip jau matytą dienos metu, apie 12 val., kai ji grįžo iš darbo, todėl šį kartą stebėjo vyrą. Ji matė, kaip S. S. užėjus už namo, vyras greitai nuėjo link kaimynų šiltnamio. Tada ji išėjo į kiemą ir pasakė S. S., kad kaimynų šiltnamyje yra kažkoks vyras ir kad tas pats vyras kaimynų sklype buvo ir dienos metu. Tada S. S. nuėjo link šiltnamio, o ji nuėjo į namą pasiimti skėtį, nes pradėjo lyti. Išėjusi iš namų, nuėjo prie kaimynų sklypo, tačiau į patį sklypą įėjusi nebuvo, prie šiltnamio priėjusi nebuvo, stovėjo nuo S. S. ir nepažįstamo vyriškio apie 10 metrų atstumu. Ji girdėjo, kaip S. S. šaukė: „ką čia darai, ar čia tavo?“. Ką atsakė vyras, negirdėjo, nes tuo metu iš namo išbėgo jų šuo, kuris nukreipė jos dėmesį. Dėl šios priežasties ji nematė, kas toliau įvyko tarp S. S. ir nepažįstamo vyro. Ji tik matė, kad jie prie pat šiltnamio durų susistumdė. Nueidama girdėjo dūžtančio stiklo garsą, tačiau kas ir kokiu būdu išdaužė stiklą, nematė. Ji taip pat nematė, kad vyrai vienas kitam būtų sudavę smūgius ar būtų kuris iš jų nugriuvęs ant žemės. Po to juos matė stovinčius ant kelio, girdėjo, kaip S. S. vyrui sakė, kad jis čia daugiau kojos nekeltų, ir vyras nuėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kartu su jais atvyko ir vyras, buvęs kaimynų šiltnamyje. Tas vyras sakė, kad S. S. jį sumušė (b. l. 67–69).

Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo metu nukentėjusysis A. O. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val., išeidamas iš svetimo šiltnamio, kur nusiskynė du agurkus, susitiko, kaip jau žino, S. S.. Šis jo paklausė, ką jis čia veikia, o jam atsakius grubiai su keiksmažodžiu, S. S. sugriebė jį už rūbų, stūmė atgal, dėl to jis atsitrenkė į šiltnamį. Kai jis atsistojo, S. S. sugriebė jį už rūbų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į kairįjį šoną bei ne mažiau tris kartus kumščiu smogė į veidą ir galvą. Kaltinamasis spardydamas įskėlė mobiliojo ryšio telefono ekraną, dėl apgadinto telefono, kurį buvo pirkęs 2021 m. kovo mėnesį, S. S. pretenzijų neturi. Kaltinamasis S. S. parodė, kad jis, paguldęs A. O. ant žemės, keliu prispaudė jį ir du kartus kumščiu smogė jam į kairį šoną, po to paklausė, kas jis toks ir iš kur atėjo. Nukentėjusysis jam atsakė, kad jis yra A. iš 58 namo, jis suprato, kad iš Kretingos gatvės. Jam nespyrė ir telefono nesudaužė. Jis atsiprašo, kad smūgiavo, kad per stipriai smogė, tačiau tuo metu suveikė savisaugos instinktas, ir jis nesusivaldė (b. l. 127–128).

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. patalpų, vietovės ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Sodo teritorija neaptverta, nesaugoma, laisvai prieinama. Apžiūros objektas – stiklinis šiltnamis. Nustatyta, kad apžiūrėtas šiltnamis nerakinamas, vienas iš šiltnamio stiklų, esančių kairėje, yra išdaužtas. Apžiūrint šiltnamį, jame matyti sujaukta žemė, galimai grumtynių pėdsakai. Taip pat apžiūrėtas nukentėjusysis A. O., ant jo veido fiksuoti sužalojimai (b. l. 17–26).

Specialisto išvadoje Nr. G 1117/2021 (03) konstatuota, kad A. O. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas veido kairėje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku (b. l. 73–74).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. 21.25 val. nukentėjusysis bendruoju pagalbos telefono numeriu policijai pranešė, kad jį Draugystės 2-oji g. 3, Klaipėdoje, prieš kelias minutes sumušė vyras, kurio šiltnamyje jis nusiskynė kelis agurkus. Jam kraujuoja antakis, jis keistai kvėpuoja (b. l. 84–87).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. 00.02 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojas policijai pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. 22.13 val. greitoji medicinos pagalba į Klaipėdos universitetinę ligoninę pristatė A. O., jis paaiškino, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo Draugystės g. Diagnozė: kairio antakio žaizda, daugybiniai veido nubrozdinimai, gydosi ambulatoriškai (b. l. 88–89).

Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra. Juose užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. O. į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams paaiškina, kad ėjo pro sodus, užėjo į šiltnamį, o kai išėjo iš šiltnamio, atbėgo nepažįstamas vyras, kuris jį spardė, daužė kumščiais, sudaužė 1 200 Eur vertės telefoną. Po to jis su policijos pareigūnais vyksta adresu (duomenys neskelbtini) kur gyvena S. S.. Šiam išėjus į lauką, užfiksuota, kaip A. O.ir S. S. aiškina įvykio aplinkybes (b. l. 81–83).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis S. S. 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val., sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas nukentėjusįjį A. O., jį nežymiai sužalojo. Nors kaltinamasis S. S. teigia, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimus padarė ne dėl tyčios sužaloti žmogų, o užklupus jį vagiant daržoves iš kaimynų šiltnamio ir bandant apsiginti nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad kaltinamojo S. S. veiksmai, smūgiuojant gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam koja ne mažiau kaip keturis kartus į kairį šoną ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą bei galvą, taip padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, paneigia jo iškeltą versiją, nes tokie kaltinamojo veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl negali būti pateisinti būtinąja gintimi. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2010). Kaip matyti iš paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamajam užklupus nukentėjusįjį kaltinamojo kaimynų šiltnamyje, pastarasis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Kaltinamajam jo neišleidus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, o vėliau jie susistumdė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis jam bandė suduoti smūgį, tačiau jis jo smūgio išvengė ir tą pačią akimirką smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio A. O. nugriuvo, griūdamas išdaužė šiltnamio stiklą, po to greitai atsistojo ir keikdamasis puolė link jo. Tuo metu nukentėjusysis kairę ranką staiga įkišo į striukės kišenę, todėl jis, pagalvojęs, kad tas asmuo gali turėti peilį, sugriebė jį už rūbų, pargriovė jį lauke ir prispaudė prie žemės, sutinka, kad tuo metu sudavė kaltinime nurodytus smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Taigi iš to matyti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam sudavė tuomet, kai galimai pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtas, tuo labiau, kaip matyti, nukentėjusysis grumtynių metu neišsitraukė ir nenaudojo jokio žmogų galinčio sužaloti įrankio, todėl šiuo atveju būtinosios ginties situacijos dėl grėsmės besiginančio asmens sveikatai ar gyvybei nebuvo. Be to, kaip matyti, kaltinamasis, sumušęs nukentėjusįjį, pastarąjį išvarė iš sodo sklypo, jo nesulaikė, apie įvykį nei kaimynams, nei policijai nepranešė, o tai rodo, kad S. S. ne tik sau, bet ir kaimynų turtui realios grėsmės nematė. Pastebėtina ir tai, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusįjį sumušė, nes nesusilaikė dėl jo agresyvaus elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo, bandymo jam smūgiuoti. Taigi šios aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas nukreiptas į kito asmens sveikatą, juo padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsniu, yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis šiuo metu dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 6 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Nukentėjusysis A. O. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 51). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas jo sportinis kostiumas „Adidas“, jis buvo nebetinkamas vilkėti, todėl jį nufotografavo ir išmetė; jį pirko prieš mėnesį iki užpuolimo už 200 Eur. Prie civilinio ieškinio pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sportinis kostiumas išties suteptas krauju, purvinas (b. l. 52–55). Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis iš tikrųjų buvo prieš mėnesį iki įvykio už nurodytą pinigų sumą įsigijęs šį kostiumą. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis įvykio metu tikrai vilkėjo nenaujais treningais. Esant tokiems duomenims, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į tai, kad nukentėjusiojo sportinis kostiumas nebūtų buvęs sugadintas, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo A. O. naudai priteistina 50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Toks jo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinio smurtinio kaltinamojo nusikaltimo patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl muštinės žaizdos kaktos kairėje, poodinių kraujosruvų veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimo veido kairėje, dėl to neabejotinai jautė fizinį skausmą. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė tokioje situacijoje, kai pats buvo užkluptas vagiantis daržoves svetimame šiltnamyje, jo sužalojimai nėra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, jis gydėsi ambulatoriškai, objektyvių duomenų apie liekamuosius sumušimo reiškinius šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, nes tuo metu niekur nedirbo, be to, nieko neminėjo, kad būtų vartojęs kokius nors vaistus patirtiems sužalojimams gydyti. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra žymiai per didelė, todėl ji mažintina, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 6 dalimi, S. S. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

S. S. išaiškinti, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. O. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo A. O. naudai priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.