Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas 8 kartus, iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. RV-25-610 dėl M. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra neatlikus 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės (iš kalėjimo paleistas 2023 m. kovo 28 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. spalio 7 d. apie 23.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, nes namuose buvo pavartojęs alkoholio, tačiau negalėjo užmigti, todėl nutarė važiuoti į naktinį barą išgerti dar alaus, ką jis ir padarė, po ko jį, važiuojantį namo, sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam neblaivumą. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Paaiškino, kad kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, 3 metus alkoholio nevartojo visiškai, po to pradėjo, nes susidarė sunkios gyvenimiškos aplinkybės, mažai vartoti alkoholio negali, todėl prasidėjo „daugiadienės“. Šiuo metu (duomenys neskelbtini). Vairuotas automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), kuri nežinojo, kad jis automobilį vairuos neblaivus, nes jis (duomenys neskelbtini) neblaivus niekada nesirodo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 7 d. apie 18.00 val. grįžo iš darbo namo. Namie išgėrė apie 4 litrus alaus. Buvo jau vėlyvas vakaras, kai nutarė nuvažiuoti į vaistinę, esančią parduotuvėje „Hyper Rimi“, adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, kuri dirba visą parą, nes jam skaudėjo galvą. 2023 m. spalio 6 d. jis pasiskolino iš (duomenys neskelbtini) G. K. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 7 d. vėlai vakare, būdamas jau apsvaigęs nuo alkoholio, jis sėdo į minėtą automobilį ir nuo savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į vaistinę. Nusipirkęs vaistų, jis sėdo į automobilį ir važiavo link Kalvarijų g., nes norėjo nueiti į naktinį barą ir nusipirkti alkoholio. Važiuojant Rinktinės g., jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis sustojo, prisipažino, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnas davė pūsti į alkotesterį. Žino, kad pripūtė apie 2 prom. Automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes šių metų vasarą jis taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus ir iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 40–42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2023 m. spalio 7 d. apie 20.19 val. patruliuodamas kartu su kolega, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog pranešėjas matė, kaip automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo degant raudonai šviesoforo šviesai, o išlipęs iš automobilio nuėjo į visą parą veikiančią vaistinę, esančią Žirmūnų g. 64, Vilniuje, po ko, grįžęs iš vaistinės, sėdo į automobilį ir vėl važiavo, eidamas vairuotojas svirduliavo. Gavus šį pranešimą, jis su kolega nuo P. Vileišio g. 20C pastato nuvažiavo link Minties g., po to į Apkasų g. ir Rinktinės g. Pastebėjo minėtą automobilį, išvažiuojantį iš Turgaus g. į Rinktinės g. Rinktinės g., ties pastatu Nr. 48B, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, nurodytas automobilis buvo sustabdytas. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie vairuotojo, prisistatė. Asmuo buvo įspėtas, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, paklausė jo duomenų. Jis prisistatė M. T. Automobilio vairuotojas iš karto prisipažino, kad yra neblaivus. Buvo paprašyta, kad jis išliptų iš automobilio. M. T. išlipus iš automobilio, jam buvo duota papūsti į alkotesterį. Jis pirmu pūtimu pripūtė 1,97 prom. Vyras buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Per policijos sistemos registrus buvo patikrinta, kam priklauso automobilis. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso G. K., su kuria buvo susiskambinta telefonu. Pastaroji pasakė, kad atvyks pasiimti automobilio. Atvykus G. K., buvo surašyti dokumentai dėl automobilio grąžinimo ir automobilis buvo perduotas jo savininkei. M. T. buvo duota pūsti į alkotesterį antrą kartą. Antru pūtimu jis pripūtė 2,07 prom. M. T. buvo išrašytas šaukimas atvykti apklausai į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą ir jis buvo paleistas. G. K. pažadėjo, kad pristatys M. T. į namus. Visą laiką M. T. buvo ramus, nekonfliktavo, iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 26–28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji turi automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai. Ji turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja šį automobilį. (Duomenys neskelbtini). Šių metų spalio pirmomis dienomis, tikslios dienos nurodyti negali, ji paprašė M., kad jis jai padėtų pataisyti automobilį, nes ji ruošėsi jį parduoti. M. vieną rytą pas ją atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir ji jam perdavė automobilio raktus ir automobilį. Neatsimena, ar automobilyje buvo techninės apžiūros dokumentai. M. jai pataisė smulkius automobilio gedimus. Naktį iš spalio iš 7 į 8 d. jai telefonu paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad sustabdytas jai priklausantis automobilis, paprašė, kad ji atvažiuotų į Rinktinės g. Išsikvietusi taksi automobilį, ji nuvažiavo į Rinktinės g., kur pamatė policijos pareigūnus, kurių tarnybiniame automobilyje sėdėjo M. Šis buvo neblaivus. Policijos pareigūnai paaiškino, kad M., būdamas neblaivus, vairavo jai priklausantį automobilį. Policijos pareigūnai jai atidavė automobilį. Duodama M. automobilį, ji nepagalvojo, kad jis gali sėstis prie automobilio vairo būdamas neblaivus (b. l. 22–24).

Iš 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 18–19).

Iš 2023 m. spalio 8 d. 00.24 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad M. T. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 2023 m. spalio 7 d. 23.30 val. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 23.51 val. nustatytas jo 1,97 prom. neblaivumas, o antro tikrinimo metu 00.09 val. – 2,07 prom. (b. l. 30–33).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra G. K. (b. l. 16).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad 2023 m. spalio mėn. vidutinė automobilio „VW Golf 1.4 TSI“ kaina su PVM buvo 4 130 Eur (b. l. 17).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. spalio 7 d. apie 23.51 val. Rinktinės g. 48B, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. R. ir G. K. parodymai, 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. spalio 7 d. neblaivumo nustatymo aktas.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. T. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę M. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš kalėjimo metu (paleistas iš kalėjimo 2023 m. kovo 28 d., neatlikus 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės), be to, jo atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 50–55, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), per paskutinius 1 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2023 m. spalio 7 d. 23.33 val. (taigi, šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu) vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulai neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 48–49), nedirba (b. l. 46), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 47), iš jo žodžių – (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamajam paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirta net ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, kaltinamąjį 2023 m. kovo 18 d. paleidus lygtinai iš kalėjimo, neatlikus 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nagrinėjamu atveju ne tik vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, bet ir jo teisei vairuoti transporto priemones esant sustabdytai, be to, sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat, kaip jau buvo nurodyta, jo atžvilgiu kitame teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą, taip pat yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, taigi, kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, nededa jokių apčiuopiamų pastangų keisti savo elgesį tinkama linkme, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant ilgesnę už šios bausmės rūšies vidurkį.

Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. T. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtinos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo nurodyta, M. T. praeityje ne kartą teistas, kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, tyčia nusikalto lygtinio paleidimo iš kalėjimo metu, jam skiriamos bausmės ir taikyta probacija lygtinio paleidimo iš kalėjimo metu savo prevencinės paskirties neatliko.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. T. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip jau buvo nurodyta, M. T. buvo nubaustas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. RV-25-610 dėl M. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra neatlikus 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (1 metais 6 mėnesiais 24 dienomis), prie šios neatliktos bausmės pridedant minimalią dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą pradedant skaičiuoti (skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai M. T. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu skirtiną bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kuris apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo M. T., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. M. T. vairavo trečiajam asmeniui – G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog M. T. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. spalio mėn. duomenimis, 2008 m. gamybos automobilio „VW Golf“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 4 130 Eur. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. T. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. T. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4 130 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43–44), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu M. T. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir jam paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant (skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai M. T. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 4 130 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

M. T. paskirtą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 130 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.