Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-311-125/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-28Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2A-311-125/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00866-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas, Bronius Valius
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
V. P., N. O., A. M., T. G., N. O. B., Z. B., N. B., D. B.
Trečiasis asmuo
M. B., G. B.
Advokatai
Snieguolė Šermukšnė, Mantas Liugas
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-311-125/2011Teisėjas Vaclovas Paulikas Proceso Nr. 2-06-3-00866-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9; 30.9.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno,

sekretoriaujant Tomui Dryžui,

dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovėms V. P., N. O. B,, Z. B., T. G., atsakovės A. M. atstovui advokatui Mantui Liugai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B., atsakovės T. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovėms V. P., N. O. B., Z. B., T. G., A. M., tretiesiems asmenims M. B., G. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovių V. P., N. B., Z. B. priešieškinį D. B., A. M., T. G., tretiesiems asmenims M. B., G. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės T. G. priešieškinį atsakovėms D. B., V. P., N. O. B., Z. B., A. M., tretiesiems asmenims M. B., G. B. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama ieškovei atidalyti iš bendrosios nuosavybės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto daiktus: 18,43 kv. m ploto terasą, 3,77 kv. m. ploto tualetą, plane pažymėtus 1-18; padalyti tarp bendraturčių ir iš bendrosios nuosavybės nupirktus bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas patalpas – tualetus, pažymėtus indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-19, taip pat koridorių, pažymėtą indeksu 1-9, pastogę (plane indeksas nesuteiktas) bei laiptinės aikšteles atitinkamai: atsakovėms Z. B. ir A. M. atidalyti bendrojon nuosavybėn 2,79 kv. m ploto patalpą 1-15, kurioje Z. B. nuosavybės teise tenka 63/100, ir A. M. – 37/100; atsakovei T. G. atidalyti asmeninėn nuosavybėn 2,37 kv. m ploto tualetą, pažymėtą plane 1-16; atsakovei N. B. atidalyti asmeninėn nuosavybėn 1,78 kv. m ploto tualetą 1-17; V. P. atidalinti asmeninėn nuosavybėn 2,48 kv. m ploto tualetą, pažymėtą plane 1-19, atsakovėms T. G., Z. B., A. M. atidalyti asmeninėn nuosavybėn koridorių, plane pažymėtą 1-9, kuris atsakovėms tektų lygiomis dalimis po 1/3 visoms, atsakovei Z. B. atidalyti nuosavybėn pastogę (plane indeksas nesuteiktas); atsakovėms N. B. ir V. P. atidalyti bendrojon nuosavybėn laiptinės aikšteles (plane indeksas nesuteiktas), lygiomis dalimis ir solidariai iš atsakovių priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovės yra poilsio paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Remiantis nuosavybės dokumentais yra kambariai su bendro naudojimo patalpomis 1-9, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19. Bendro naudojimo patalpos kiekvienam savininkui paskirtos pagal pirkimo–pardavimo dokumentus. Pagal Nekilnojamojo turto registrų centro pažymą sanitarinių mazgų iš visų minėtų bendro naudojimo patalpų, kurių bendras plotas yra 13,19 kv. m, ieškovei priklausanti dalis sudaro 5,81 kv. m. Taip pat maždaug 35 proc. laiptinės ploto ieškovė galėtų naudotis bendrąja daline nuosavybe. Bendraturčiams priklauso likusi dalis, t. y. 7,38 kv. m, sanitarinių mazgų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklausanti namo terasos dalis yra 35,56 procentų nuo bendrojo ploto, t. y. nuo 18,43 kv. m, vadinasi, proporcingai ieškovei priklausytų 6,55 kv. m terasos. Ieškovė, norėdama atsidalyti dalį terasos, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams, siūlė išdalyti bendraturčiams jai tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, pasiskirsčiusią sanitariniuose mazguose ir koridoriuje.

Atsakovės V. P., N. O. B. ir Z. B. pateikė priešieškinį D. B., A. M., T. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašė padalyti tarp bendraturčių iš bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, esančių pastate, unikalus Nr. 2397-3000-6033, pažymėtu plane 2K1ž, adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai: V. P. naudai asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-19, D. B. naudai ir asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-18, N. B. naudai ir asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-17, Z. B. naudai ir asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu Nr. 1-16, įpareigojant Z. B. sumokėti T. G. 2 590 Lt kompensaciją, A. M. 980 Lt kompensaciją bei D. B. 1 960 Lt kompensaciją; A. M. ir T. G. naudai ir bendrojon dalinėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-15, kurioje A. M. priklausys 28/100 dalis, o T. G. 78/100 patalpos dalis; padalyti poilsio pastato terasą pagal pateiktą terasos padalijimo schemą: V. P. nuosavybėn 1,89 kv. m terasos dalies, Z. B. nuosavybėn 2,58 kv. m terasos dalies, N. B. nuosavybėn 2,92 kv. m terasos dalies, D. B. 6,18 kv. m terasos dalies, T. G. 1,89 kv. m terasos dalies ir A. M. 1,72 kv. m terasos dalies bei priteisti priešieškinį pateikusių atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad nuo senų laikų susiformavo padėtis, kai bendraturčiai pradėjo naudotis tam tikromis atskiromis patalpomis ir ši padėtis tenkina visus bendraturčius, nes būtent dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo ginčo. Patalpa 1-17 naudojosi N. B., patalpa 1-19 naudojasi V. P. ir patalpa 1-18 naudojasi D. B. asmeniškai. Dėl šios priežasties tikslinga šias patalpas atidalinti paminėtų asmenų asmeninėn nuosavybėn, nesumokant nė vienai iš šalių kompensacijos. Dėl patalpų 1-15 ir 1-16 yra ginčas, nes šiomis patalpomis naudojasi T. G., A. M. ir Z. B.. A. M. turi mažiausiai gyvenamojo ploto name, t. y. 12,43 kv. m, T. G. nuosavybės teise turi 14,46 kv. m patapą, o Z. B. nuosavybės teise turi 2 patalpas, kurių bendras plotas yra 18,86 kv. m, todėl tikslinga atskirą patalpą – sanitarinį mazgą plane, pažymėtą 1-16, atidalyti asmeniui, kuris turi didesnę dalį gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. atitenka didesnė patalpa, t. y. jai atitenka didesnis atidalytos nuosavybės plotas nei jai priklausytų, ji sutinka bendraturčiams (T. G., A. M. ir D. B.) sumokėti kompensaciją už viršytą plotą. Patalpą, pažymėtą 1-15, tikslinga atidalyti A. M. ir T. G. proporcingai turimam asmeninės nuosavybės plotui. Taip pat atsakovės nurodė, kad kiekvienas bendraturtis nori turėti savo dalį terasoje, todėl ieškovės pasiūlytas variantas neatitinka daugelio bendraturčių interesų ir pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal STR 1.01. 09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, 6.1 p. terasa kaip ir kitos panašios paskirties objektai sudaro pastatą, tačiau pagal STR 1.14.01:1999 „Pastatų tūrių ir plotų skaičiavimo tvarka 7 p. terasa – atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato ir atsižvelgiant į šio STR nuostatas, terasos plotas neįskaičiuojamas į bendrąjį gyvenamojo pastato plotą, tačiau įskaičiuojamas į pastato užimamą žemės plotą. Kadangi terasos plotas neįskaičiuojamas į bendrąjį gyvenamojo namo, bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį bendrabučiams, plotą, manė, kad terasą galima padalyti lygiomis dalimis visiems bendraturčiams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. B. atidalijus sanitarinį mazgą pagal priešieškinyje pasiūlytą tvarką trūksta ploto, sutinkama kaip nuolaidą D. B. padalyti terasą ne lygiomis dalimis, o pagal kiekvieno bendraturčio asmeninės nuosavybės teise turimą plotą.

Atsakovė T. G. pateikė priešieškį atsakovėms D. B., V. P., N. B., Z. B. ir A. M. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir prašo iš bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18 ir 1-19, esančių pastate (duomenys neskelbtini), atidalyti jai tenkančią dalį ir asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 1-16, ir iš atsakovių pagal priešieškinį priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekiant racionaliai atidalyti bendrąją nuosavybę, turėtų būti asmeninei nuosavybei priskirtini objektai, kuriuos savininkas galėtų naudotis nedarydamas žalos kitiems bendraturčiams bei pačiam nekilnojamojo turto objektui, todėl manė, kad jai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkanti dalis gali būti patalpa Nr. 1-16. Patalpa, pažymėta Nr. 1-19, turėtų būti bendrojo naudojimo patalpa, kadangi ji reikalinga savininkams patenkant į asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-31 spendimu ieškinį ir priešieškinius tenkino iš dalies, padalijo tarp bendraturčių ir iš bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2K1ž, kurio adresas (duomenys neskelbtini), atidalijo: D. B. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-18; V. P. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-19, įpareigojant V. P. sumokėti 7 630 Lt kompensaciją ieškovei D. B.; N. O. B. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-17, įpareigojant N. O. B. sumokėti 4 690 Lt kompensaciją ieškovei D. B.; Z. B. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-16, įpareigojant Z. B. sumokėti T. G. 2 590 Lt kompensaciją, A. M. 980 Lt kompensaciją bei D. B. 1 960 Lt kompensaciją; A. M. ir T. G. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-15, kurioje A. M. priklausys 28/100 bei T. G. 72/100 1-15 patalpos dalys. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinius atmetė. 2010-09-28 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus, padarytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 priimto sprendimo aprašomojoje, rezoliucinėje dalyse ir rezoliucinėje sprendimo dalyje įrašė, jog N. O. B. asmeninėn nuosavybėn atidalyta patalpa su žymėjimu 1-17, įpareigojant N. O. B. sumokėti 490 Lt kompensaciją ieškovei D. B..

Teismas bylos duomenimis nustatė, jog poilsio paskirties namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams priklausančios bendro naudojimo patalpų dalys yra proporcingos nuosavybės teise priklausančių patalpų plotams. Ieškovei priklauso didžiausia 5,81 kv. m bendro naudojimo patalpų, kitiems patalpų savininkams – nuo 0,80 kv. m iki 2,38 kv. m bendro naudojimo patalpų plotai. Patalpų savininkų dalys yra idealiosios – jos konkrečiai nenustatytos, todėl kiekvienas iš bendraturčių turi teisę atsidalyti jam priklausančią idealiąją dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nustatė, jog sanitarinių mazgų naudojimosi tvarka buvo nustatyta tik faktiniu naudojimusi ir šalys pripažįsta, kad V. P. faktiškai jau 11 metų naudojasi patalpa su žymėjimu 1-19, be to, yra įėjimas iš patalpos 1-14, kuri priklauso V. P.. D. B. naudojasi patalpa 1-18, su tuo sutinka visos šalys. Patalpa 1-17 daug metų naudojasi N. B., ji neprieštarauja, kad jai ir būtų priskirta ši patalpa, Z. B. kartu su A. M. naudojasi patalpa 1-16, ir toliau pageidauja patalpos 1-16, nors į tą pačią patalpą pretenduoja T. G..T. G. naudojasi patalpa 1-15. Nustatęs, kad ieškovės D. B. dalis bendrojoje nuosavybėje yra žymiai didesnė negu atsakovų, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, kai viename name gyvena 6 šeimos, tačiau gali naudotis tik 5 sanitariniais mazgais, tam, kad bendraturčiai iki galo pagal paskirtį galėtų naudotis patalpomis, siekiant pašalinti bendraturčių ginčų kilimo ateityje galimybę, teismas padarė išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtina atidalyti šias patalpas ir priteisti kompensaciją daugiausia bendro naudojimo patalpų turinčiai ieškovei bei kitiems bendraturčiams, kuriems atitenka mažiau nei priklauso bendro naudojimo patalpų. Teismas pažymėjo, jog ieškovės interesai nebus pažeisti, nes jai bus išmokėta nekilnojamojo turto dalies rinkos vertės kompensacija, be to, ji skirtingai kaip kiti bendraturčiai turės kelis sanitarinius mazgus. Teismas sutiko, kad atsakovių V. P., N. B., Z. B. pasiūlytas turto atidalijimo projektas labiau atitinka visų bendraturčių interesus, nepažeidžia jų naudojimosi pastatu teisių, patalpas galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Todėl atsižvelgdamas į tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, t. y., kad buvę pastato bendraturčiai daugelį metų neoficialiai buvo susitarę dėl naudojamų sanitarinių mazgų, teismas atidalijo patalpas kiek įmanoma panašiau pagal anksčiau susiklosčiusią faktinę padėtį. Taip pat teismas pažymėjo, kad tokiu atidalijimo būdu nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą, todėl teismas, vadovaudamasis UAB „Aidila“ atlikto turto įvertinimu, kuris nustatė, kad (duomenys neskelbtini), 1 m2 vertė yra apie 7 000 Lt, konstatavo, kad D. B. mokėtina kompensacija sudaro 14 280 Lt, todėl iš N. O. B. už didesnę nei jai priklauso 0,67 kv. m bendro naudojimo patalpos dalį priteisė D. B. 4 690 Lt kompensaciją, iš V. P. už didesnę nei jai priklauso 1,68 kv. m bendro naudojimo patalpos dalį priteisė D. B. 7 630 Lt kompensaciją, iš Z. B. už didesnę nei jai priklauso 0,79 kv. m bendro naudojimo patalpos dalį priteisė D. B. 1 960 Lt kompensaciją, T. G. 2 590 Lt kompensaciją, A. M. 980 Lt kompensaciją.

Dėl terasos atidalijimo teismas nustatė, kad bendraturčiai šiuo metu terasa naudojasi visi, todėl įvertinęs tai, jog terasa pagal savo paskirtį ir naudojimo galimybes skiriasi nuo kitų bendro naudojimo patalpų, esančių prie pastato, nes yra lengvai prieinama visų bendraturčių ir negali būti priskirta tik viena iš jų, teismas konstatavo, jog siekiant išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, terasa neturėtų būti dalijama ir paliekama nusistovėjusi tvarka.

Dėl ieškovės reikalavimų atidalyti koridorių, laiptinės aikšteles, pastogę ir juos priteisti atitinkamiems atsakovams teismas pažymėjo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei posėdžio metu negalėjo suprantamai nurodyti ir paaiškinti šio reikalavimo pagrindo ir pagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais. Teismas nustatė, jog bendro naudojimo patalpos – koridorius, plane žymimas 1-9, ir pastogės, laiptinės aikštelės, kuriems nėra suteiktas indeksas, yra būtini patenkant į kitų savininkų nuosavybės teise valdomas patalpas, todėl ieškovės reikalavimą atidalyti šį turtą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nebuvo įvertinta, kokios yra bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje, kokias dalis jie realiai valdo ir gali valdyti bei naudotis; nebuvo įvertinta, kokia apimtimi konkrečiai yra pažeidžiami vienų savininkų interesai kitų sąskaita. Teismas ignoravo patikslintame ieškinyje išdėstytus motyvus, jog patenkinus reikalavimus, teismas būtų apgynęs visų bendraturčių interesus, t. y., kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas labiausiai atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus. Teismas konkrečiai nemotyvavo, kokia dalimi atmestinas ieškinys kaip pažeidžiantis kitų bendraturčių interesus. Apeliantė pažymi, kad jos teisėtą nuosavybės dalį 3,63 kv. m naudoja kiti bendraturčiai iš esmės be jokio teisinio pagrindo ir ji neturi galimybės naudotis šia savo turto dalimi. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje laikoma, jog atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą, todėl teismas, taikydamas kompensavimą pinigais, nepaisydamas subsidiaraus jo pobūdžio, pažeidė jos interesus. Be to, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog terasa lieka naudotis visiems bendraturčiams, nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Paliekant terasą bendram naudojimui, o kitus bendraturčių interesus sprendžiant atsietai nuo terasos atidalijimo klausimo, sudaroma dar daugiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Terasa nėra skirta perėjimui, jos paskirties klausimas niekaip negali būti siejamas su perėjimo funkcija, nes terasoje nėra galimybės pereiti iš patalpos į lauką ir/ar atvirkščiai.

Dėl laiptinės ir pastogės apeliantė pažymi, kad atsakovės N. B. ir V. P. laiptinę, kuri yra skirta naudotis visiems bendraturčiams, užrakino ir naudoja ją privačioms reikmėms. Teismas, atmesdamas reikalavimą atidalyti laiptinę ir pastogę, neteisingai pagrindžia savo nuomonę tuo, kad kiti atsakovai nenori pasinaudoti teise atsidalyti šiuos daiktus. Aplinkybė, jog minėti nekilnojamieji daiktai yra faktiškai valdomi kitų asmenų ir ieškovė neturi jokios galimybės jais naudotis, yra pakankamas pagrindas spręsti atidalijimo klausimą teisminiu keliu. Apeliantė nurodo, kad tokia teismo argumentacija yra išskirtinai naudinga tik asmenims, užvaldžiusiems minėtus nekilnojamuosius daiktus, ir iš esmės pažeidžia jos teisėtus interesus bei teises. Dėl sanitarinių mazgų apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad sanitariniai mazgai yra įrengti jos pačios kambarių ploto sąskaita, t. y. bendraturčiai skirtingai nei ji turės sanitarinius mazgus neprarasdami savo nuosavybėj turimų kambarių plotų.

Dėl nukrypimo nuo ieškinio reikalavimo apeliantė pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo, turi tam tikrą diskrecijos teisę, tačiau apeliantė nurodo, kad nukrypimas nuo šalių pareikštų reikalavimų ribų yra būdingas byloms dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o šiuo atveju byla yra dėl bendrosios dalinės nuosavybes atidalijimo. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. teismas nepagrįstai atsakovės A. M. pateiktą atsiliepimą į ieškinį traktavo kaip priešieškinį, nes jis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, be to, jis nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Be to, teismas, suteikdamas viršesnę įrodomąją galią vienam konkrečiam atsakovių pateiktam dokumentui, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, t. y. teismas, atmesdamas prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo įpareigoti atsakoves įleisti į patalpas ir jas išmatuoti, užkirto kelią pateikti įrodymus apie bendraturčių dalis.

Šalies argumentai

Atsakovė T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimo dalį, kuria Z. B. asmeninėn nuosavybėn priteista patalpa su žymėjimu 1-16, įpareigojant Z. B. sumokėti T. G. 2 590 Lt kompensaciją, o T. G. ir A. M. asmeninėn nuosavybėn priteista patalpa su žymėjimu 1-15, kurioje T. G. priklausys 72/100, o A. M. 28/100 1-15 patalpos dalys ir priimti naują sprendimą – T. G. asmeninėn nuosavybėn priteisti patalpą su žymėjimu 1-16, Z. B. ir A. M. asmeninėn nuosavybėn patalpą su žymėjimu 1-15, kurioje Z. B. priklausytų 63/100, o A. M. 37/100 patalpos dalys. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas detalus skaičiavimas kiekvieno bendraturčio įsigyto bendro naudojimo patalpų ploto pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir faktiškai naudojamo bei prašomo atidalyti ploto dalys, iš kurių galima daryti išvadą, kad ieškovės siūlomas bendro naudojimo patalpų – sanitarinių mazgų padalijimo planas – maksimaliai atitinka beveik visų bendraturčių interesus ir teisėtus lūkesčius. Apeliantė pažymi, kad sprendimu jai buvo priteista patalpos dalis, kuri neatitinka jai tenkančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nors iš dalytinų bendro naudojimo patalpų – sanitarinių mazgų, buvo sanitarinis mazgas su žymėjimu 1-16, kuris beveik idealiai atitinka jai priklausančią dalį. Sanitarinis mazgas su žymėjimu 1-16, buvo paskirtas atsakovei Z. B., kai pagal pirkimo pardavimo sutartis ji buvo įsigijusi tik 1,57 kv. m bendro naudojimo patalpose – sanitariniuose mazguose, pažymėtais 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19. Todėl apeliantė teigia, kad teismas pažeidė savininkų teisę natūra atidalyti iš bendrosios dalines nuosavybės tokią dalį daikto, kokią buvo įgiję pagal teisėtas ir nenuginčytas pirkimo-pardavimo sutartis, jeigu yra galimybe tokį daiktą atidalinti. Tačiau teismas sudarė galimybę atsakovėms Z. B., N. B. ir V. P. įgyti didesnes bendro naudojimo patalpas nei kad šalys buvo įsigijusios pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišnaudojo visų galimybių padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis ir pažymi, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį ji įsigijo 2,38 kv. m ploto bendro naudojimo patalpose, pažymėtose 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19. Sanitarinis mazgas, pažymėtas 1-16, yra 2,37 kv. m dydžio, todėl priteisus šią patalpa jai asmeninėn nuosavybėn butų padalytas daiktas natūra pagal bendraturčiui tenkančias dalis.

Atsiliepimas

Atsakovės V. P., N. B., Z. B., A. M. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimą ir nurodo, kad padalinimo projektas yra sąžiningiausias ir labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus.

Atsakovė T. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės yra 152,71 kv .m ploto poilsio paskirties namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovės vardu yra įregistruota 23,59 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-15 (18/100 iš 2,79 kv. m), 1-16 (18/100 iš 2,37 kv. m), 1-17 (18/100 iš 1,78 kv. m), 1-18 (18/100 iš 3,77 kv. m), 1-19 (18/100 iš 2,48 kv. m). Ieškovės bendro naudojimo patalpos sudaro 2,38 kv. m. Taip pat ieškovės vardu yra įregistruota 62/100 dalys 18,81 kv. m poilsio patalpos su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-9 (1/4 iš 10,22 kv. m), 1-15 (13/100 iš 2,79 kv. m), 1-16 (13/100 iš 2,37 kv. m), 1-17 (13/100 iš 1,78 kv. m), 1-18 (13/100 iš 3,77 kv. m), 1-19 (13/100 iš 2,48 kv. m). Bendro naudojimo patalpos pirmame aukšte sudaro 1,70 kv. m, mansardoje – 2,56 kv. m, ieškovei tenkančios 62/100 dalys bendro naudojimo patalpų sudaro 2,64 kv. m, pirmame aukšte 1,05 kv. m, mansardoje – 1,59 kv. m. Kartu su bendro naudojimo patalpomis ieškovei priklauso 14,30 kv. m, iš viso pastate ieškovei priklauso 54,30 kv. m, t. y. pirmame aukšte 8,32 kv. m, mansardoje 5,98 kv. m. Atsakovės N. B. vardu įregistruota 22,52 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-15 (13/100 iš 2,79 kv. m), 1-16 (13/100 iš 2,37 kv. m), 1-17 (13/100 iš 1,78 kv. m), 1-18 (13/100 iš 3,77 kv. m), 1-19 (13/100 iš 2,48 kv. m). N. B. bendro naudojimo patalpos sudaro 1,70 kv. m, kartu su bendro naudojimo patalpomis N. B. priklauso 24,22 kv. m. Atsakovės T. G. vardu įregistruota 14,46 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-9 (1/4 iš 10,22 kv. m), 1-15 (18/100 iš 2,79 kv. m), 1-16 (18/100 iš 2,37 kv. m), 1-17 (18/100 iš 1,78 kv. m), 1-18 (18/100 iš 3,77 kv. m), 1-19 (18/100 iš 2,48 kv. m). T. G. bendro naudojimo patalpos sudaro 4,94 kv. m, pirmame aukšte 2,38 kv. m, mansardoje 2,55 kv. m. Kartu su bendro naudojimo patalpomis T. G. priklauso 19,39 kv. m. Atsakovės A. M. vardu įregistruota 12,43 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-9 (1/4 iš 10,22 kv. m), 1-15 (7/100 iš 2,79 kv. m), 1-16 (7/100 iš 2,37 kv. m), 1-17 (7/100 iš 1,78 kv. m), 1-18 (7/100 iš 3,77 kv. m), 1-19 (7/100 iš 2,48 kv. m). A. M. bendro naudojimo patalpos sudaro 3,48 kv. m, pirmame aukšte 0,93 kv. m, mansardoje 2,55 kv. m. Kartu su bendro naudojimo patalpomis A. M. priklauso 15,91 kv. Atsakovės V. P. vardu įregistruota 13,87 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 1-15 (6/100 iš 2,79 kv. m, 1-16 (6/100 iš 2,37 kv. m, 1-17 (6/100 iš 1,78 kv. m, 1-18 (6/100 iš 3,77 kv. m, 1-19 (6/100 iš 2,48 kv. m). V. P. bendro naudojimo patalpos sudaro 0,80 kv. m, kartu su bendro naudojimo patalpomis V. P. priklauso 14,67 kv. m. Atsakovės Z. B. vardu įregistruota 11,97 kv. m poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 1-9 (1/4 iš 10,22 kv. m, 1-15 (7/100 iš 2,79 kv. m, 1-16 (7/100 iš 2,37 kv. m, 1-17 (7/100 iš 1,78 kv. m, 1-18 (7/100 iš 3,77 kv. m, 1-19 (7/100 iš 2,48 kv. m. Z. B. bendro naudojimo patalpos sudaro 3,48 kv. m, kartu su bendro naudojimo patalpomis Z. B. priklauso 15,45 kv. m. Taip pat Z. B. ir sutuoktinio A. B. vardu įregistruotos 38/100 dalys 18,81 kv. m poilsio patalpos su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 1-9 (1/4 iš 10,22 kv. m, 1-15 (13/100 iš 2,79 kv. m, 1-16 (13/100 iš 2,37 kv. m, 1-17 (13/100 iš 1,78 kv. m, 1-18 (13/100 iš 3,77 kv. m, 1-19 (13/100 iš 2,48 kv. m.). Jiems tenkančios 38/100 dalys bendro naudojimo patalpų sudaro 1,62 kv. m, iš viso Z. B. priklauso 24,22 kv. m.

Byloje poilsio patalpų bendraturčiai pareiškė reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. šalys siekė atidalyti sanitarinius mazgus, terasą, ieškovė siekė atidalyti koridorių, laiptinės aikšteles bei pastogę.

Kolegija pažymi, jog pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tačiau CK 4.80 straipsnis numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Apeliantės teigia, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog turi būti pasirinktas toks atidalijimo būdas, kuris geriausiai apimtų daugelio bendraturčių interesus, o jeigu pateikiami keli atidalijimo variantai, parenkamas tas, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises. Kolegija nesutinka su tokiais apeliančių teiginiais, kadangi nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta ir pačios šalys pripažino, jog yra nusistovėjusi sanitarinių mazgų naudojimosi tvarka, t. y. bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. faktiškai naudojasi patalpa, su žymėjimu 1-19, D. B. naudojasi patalpa 1-18, N. B. naudojasi patalpa 1-17, Z. B. kartu su A. M. naudojasi patalpa 1-16. T. G. naudojasi patalpa 1-15. Atsižvelgdama į tai, kad šalys eilę metų naudojosi tokia tvarka, kolegija daro išvadą, kad toks atidalijimo būdas nepažeistų bendraturčių interesų, juo labiau, kad daugelis bendraturčių neprieštaravo tokiam atidalijimo būdui. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atidalijimas pagal anksčiau susiklosčiusią faktinę padėtį yra priimtiniausias ir labiausiai atitinkantis šalių turimas nuosavybės dalis (CPK 185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad viename name gyvena 6 šeimos, kurios gali naudotis tik 5 sanitariniais mazgais, todėl pagrįsta išvada, kad būtina atidalinti šias patalpas ir priteisti kompensaciją daugiausia bendro naudojimo patalpų turinčiam bendraturčiui, šiuo atveju ieškovei, bei kitiems bendraturčiams, kuriems atitenka mažiau nei priklauso bendro naudojimo patalpų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Aidila“ atliko turto vertinimą, byloje nebuvo pateikta kitokių turto vertinimo duomenų, todėl konstatuotina, kad teismas, remdamasis turto vertinimo duomenimis bei šalims priklausančiomis bendro naudojimo patalpų dalimis, tinkamai paskaičiavo šalims tenkančius kompensacijos dydžius. Apeliaciniuose skunduose apeliantės nurodo, kad teismas, taikydamas kompensavimą pinigais, nepaisydamas subsidiaraus jo pobūdžio, pažeidė jos interesus. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad teismai spręsdami šalių ginčus privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. kad šalys geruoju ginčo neišsprendė, byloje buvo išnaudotos visos galimybės parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos bei atsižvelgiant į tai, kad sanitariniai mazgai atidalyti kiek įmanoma panašiau pagal anksčiau susiklosčiusią faktinę padėtį, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs kiekvieno bendraturčio turto dalį, pagrįstai taikė kompensavimą pinigais. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo motyvai, jog teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, kadangi kompensacijos dydžio parinkimas negali būti vertinamas kaip pareikštų reikalavimų ribų peržengimas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl sanitarinių mazgų atidalijimo bendraturčiams bei kompensacijos priteisimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu sutinka.

Kaip jau buvo minėta, įstatymas reglamentuoja, jog atidalijant daiktą iš bendrosios nuosavybės, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Į šias įstatymo nuostatas privalu atsižvelgti ir nagrinėjant terasos atidalijimo klausimą. Vertinant terasos paskirtį šio bylos aspektu pažymėtina, kad terasa yra bendro naudojimo patalpa, kuria naudojasi visi bendraturčiai, t. y. kaip matyti iš šalių paaiškinimų, gyventojai ten sandėliuoja daiktus, vasaros metu naudojasi terasa kaip poilsio zona, todėl darytina išvada, kad terasą atidalijus tik vienam iš bendraturčių būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai. Todėl kolegija sutinka, kad teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl terasos atidalijimo, patenkino daugelio bendraturčių interesus. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės motyvais, tačiau šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, atidalijus terasą išimtinai ieškovės naudai, būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog siekiant apginti daugelio bendraturčių interesus terasa neatidalytina, o bendraturčiams nesutariant gali būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 str., 4.80 str., CPK 185 str.).

Dėl reikalavimo atidalyti koridorių, laiptinės aikšteles bei pastogę pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šios patalpos yra bendro naudojimo, joms nėra suteiktas indeksas, šios patalpos reikalingos patekti savininkams į savo nuosavybe valdomas patalpas, todėl jos pagal savo prigimtį ir specifiką negali būti atidalijamos (CK 4.82 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo motyvų, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, t. y., kad teismas rėmėsi išankstiniu įrodymų vertinimu, kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos bei teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai argumentavo, vertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl šie apeliantės argumentai atmesti (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Tačiau kolegija sutinka, kad teismas nepagrįstai atsakovės A. M. pateiktus atsiliepimus vertino kaip priešieškinį, kadangi pateiktuose atsiliepimuose nėra keliamas joks reikalavimas, juose yra išdėstyti atsikirtimai į ieškinį bei kitų atsakovių priešieškinį, bet kolegija šiuo atveju pažymi, kad šis procesinis pažeidimas nesukelia pasekmių, dėl kurių būtų neteisingai išnagrinėta byla.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinius skundus iš apeliančių priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – iš kiekvienos apeliantės atsakovėms N. M. B., Z. B., V. P. po 250 Lt, iš kiekvienos apeliantės atsakovei A. M. po 500 Lt (CPK 93 str., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovėms N. O. B., Z. B., V. P. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovei A. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės T. G. atsakovėms N. O. B., Z. B., V. P. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės T. G. atsakovei A. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Bronius ValiusIrma ČuchrajAudrius Saulėnas