Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-09-23 · Civilinė byla Nr. e2-3341-666/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
e2-3341-666/2024
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01017-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
M. K., K. D.
Advokatai
Romanas Lupeika
Civilinė byla Nr. e2-3341-666/2024Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01017-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.1.; 2.4.2.1.; 2.3.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1
PLUNGĖS apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024-09-23Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims M. K. ir K. D., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Prašo teismą pripažinti, kad J. K., a. k. 1993 pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 124, už 15 470,00 talonų asmeninės nuosavybės teise

įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: butas, unikalus Nr, esantį Kretingos r. sav., Kūlupėnų sen.,; 1/6 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr., esančio adresu : Kretingos r. sav.

2. Nurodo, kad J. K. ir J. K. 1971Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu gimė sūnus T. K.. Šios bylos ieškovas E. K. yra T. K. sūnus, J. K. ir J. K. vaikaitis.

3. Tuometinio Kretingos rajono liaudies teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 1982-12-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-390/82 m., J. K. ir J. K. sudaryta santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo bylą inicijavo ieškovas J. K., kuris ieškinio pareiškime nurodė, kad drauge negyvena jau metai laiko, jokių ryšių nepalaiko, turi susiradęs kitą šeimą, taikytis nesutinka. A. J. K bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas dar gali apsigalvoti ir grįžti į šeimą, jis jau buvo kelis kartus išėjęs gyventi kitur, bet sugrįždavo. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadas, jog šalių šeima yra jau iširusi, nes drauge nebegyvena metai laiko, per teismo duotą terminą nei ieškovas, nei atsakovė nesiėmė jokių priemonių gyventi drauge. Sprendime pažymėta, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą ir nori užregistruoti santuoką. Todėl, esant šioms aplinkybėms, santuoka tarp šalių yra nutrauktina. Teismas kartu išsprendė dėl sūnaus Tomo gyvenamosios vietos, jo išlaikymui priteistas išlaikymas. Teismas konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra ieškovas. J. K. santuokos nutraukimo faktą įregistravo 2011-02-11 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15.

4. J. K. 1983 metais inicijavo kitos civilinės bylos iškėlimą, pateikė ieškinį atsakovui

J. K. , kuriuo siekė padalinti turtą. Tačiau tuometinio Kretingos rajono liaudies teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 1983-06-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-198/83 m., ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė per teismo nustatytą laiką nepašalino nurodytų trūkumų, kad būtų galima nagrinėti bylą iš esmės.

5. J. K. ir Valstybinė įmonė „“ 1993-01-26 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią VĮ „“ pardavė, o J. K. už 15 470,00 talonų nupirko nekilnojamąjį turtą – butą su ūkinio pastato dalimi, esančius Kūlupėnų k., Kretingos r. (dabartinis adresas – Kretingos r. sav., Sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį J. K. 1993-01-26 įregistravo tuometiniame Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (dabar – VĮ Registrų centras).

6. J. K. 2019-09-18 Kretingos rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. , kuriuo savo mirties atveju padarė atskirus patvarkymus M. K., K. D. ir T. K. (ieškovo) naudai. Iš pateikiamo testamento matyti, kad testatorė J. K. paliko sūnui T. K. jai priklausantį visą kitą turtą, kuris jis bebūtų ir iš ko šis turtas besusidėtų.

7. Ieškovo E. K. tėvas T. K. 2022 mirė, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu., Kretingos r. sav.. Po ieškovo tėvo T. K. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

8. Ieškovo E. K. senelė J. K. mirė, jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu :., Kretingos r. sav. Po senelės J. K. mirties į Kretingos rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą kreipėsi testamentinė įpėdinė M. K., testamentinės išskirtinės gavėjas K. D. ir vaikaitis E. K. (šios bylos ieškovas), kaip įstatyminis įpėdinis.

9. Ieškovo E. K. žiniomis, M. K. buvo išduotas paveldėjimo liudijimas pagal testamentą į tą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo aptartas J. K. 2019-09-18 sudarytame testamente, notarinio registro Nr. 3315.

10. Ieškovui E. K. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą iki šiol išduotas nėra, nes Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure jam buvo paaiškinta, kad, nors senelė J. K. 1982-12-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-390/82 m., ir nutraukė santuoką su J. K., tačiau patį ištuokos faktą įregistravo 2011-02-11 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, kas formaliai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, esantis Kretingos r. sav., įgytas J. K. 1993 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, yra J. K. ir J. K. bendroji jungtinė nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį. Ieškovas E. K. dėl anksčiau paminėtų aplinkybių negali pabaigti paveldėjimo procedūrų.

11. Ieškovas E. K. senelės sutuoktinio J. K. nepažįsta ir nėra jo matęs bei bendravęs. Ieškovo tėvas T. K. yra pasakojęs, kad, kai jo tėvai J. K. ir J. K. 1982 metais išsiskyrė, tai tėvas praktiškai jo neišlaikė, nei su juo, nei su savo buvusia sutuoktine J. K. nebendravo ir nepalaikė jokių artimų ryšių, iš pasakojimų žinojo, kad tėvas turėjo kitą šeimą, su kuria ir gyveno.

12. Siekiant išspręsti paveldimo nekilnojamojo turto teisinį režimą, nustatyti, ar J. K. turi bent kokių pretenzijų dėl J. K. 1993 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigyto turto, buvo kreiptasi į Gyventojų registrą, siekiant nustatyti J. K. galimą dabartinę gyvenamąją vietą ir galimus kitus J. K. paveldimo turto įpėdinius. Pateikiama Gyventojų registro pažyma rodo, kad apie J. K. dabartinę deklaruotą gyvenamąją vietą, jo mirtį ar kitą jo sudarytą santuoką duomenų nėra. Jis, J. K., turėjo vienintelį vaiką, 1972 gimusį T. K. (ieškovo E. K. tėvas), kuris mirė. Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis adresu : sen., Kretingos r. sav., formaliai yra J. K. ir J. K. bendroji jungtinė nuosavybė, nėra teismo sprendimo, kuriuo šis klausimas būtų išspręstas, ieškovas E. K. duomenų apie dabartinę senelio J. K. gyvenamąją vietą neturi, todėl neturėdamas kitos išeities, jis priverstas ieškiniu kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis : adresu Salanto g. 2-4, Kūlupėnų k., Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav., buvo įgytas už senelės J. K. asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė.

13. A. J. K ieškinys ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir laiku, 2024-06-10 teismo nutartimi, viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo negauta. 2024-07-23 atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.

14. Tretieji asmenys M. K. ir K. D. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriame nurodo, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui ir siūlo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, šalims nedalyvaujant.

15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad ieškovas teismui pateikia pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo senelė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu : adresu. sav., turėjo tikslą įsigyti ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise, kai jau faktiškai su savo sutuoktiniu J. K. bendro šeimos ūkio nevedė ir gyveno atskirai. Bylinėjimosi išlaidų atlyginti iš atsakovų neprašo.

Šalies argumentai

16. Ieškovas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuosavybės teisių pripažinimo į butą su priklausiniais į teismą nesikreipė, nes gyveno bute ir mokėjo komunalinius mokesčius. Dabartiniu metu nori susitvarkyti paveldėjimo reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. ieškinys tenkintinas.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. ir J. K. 1971Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kurią 1982 sprendimu nutraukė, ištuoka įregistruota 2011- mirė, iki savo mirties su buvusiu sutuoktiniu J. K. neišsprendė santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimų, kas reiškia, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Butų privatizavimo įstatymą, formaliai yra J. K. ir J. K. bendroji jungtinė nuosavybė iki teismo sprendimu nebus pakeistas šio nekilnojamojo turto teisinis režimas.

19. LR Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000-07-18, Nr. VIII-1864, (toliau tekste - Įstatymas) 23 straipsnis nustatė, kad iki naujojo CK įsigaliojimo (įsigaliojo 2001-07-01) pradėtos santuokos nutraukimo procedūros yra baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Tuometinio Kretingos rajono liaudies teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-390/82 m., J. K. ir J. K. sudaryta santuoka buvo nutraukta, t. y. nutraukta galiojant 1967 priimtam Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau tekste – SŠK), kurio 40 straipsnis nustatė taisyklę, kad santuoka laikoma pasibaigusi nuo tada, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos organuose. J. K. iniciatyva ištuoka įregistruota 2011-02-11 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, nors, ieškovo duomenimis, J. K. ir J. K. faktiškai jau negyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė 1982-12-06 sprendimo priėmimo momentu.

20. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal galiojusį 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksą (SŠK), o pagal CK trečiosios knygos antrąjį skirsnį. Taigi, nors J. K. vardu įsigytas nekilnojamasis turtas 1993-01-26, t. y. kai galiojo SŠK, tačiau sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga –aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Galima ir sutikti, kad tiek nekilnojamojo turto įsigijimo metu galiojusios, tiek šios bylos nagrinėjimo metu galiojančios nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 23 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti nuginčyta, kai įrodoma, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Siekiant paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės principą, ieškovui tenka pareiga įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad ginčo turtas buvo įsigytas iš ieškovo senelės J. K. asmeninių lėšų ir 2) kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio J. K. valia jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

21. Teisingam šios bylos išsprendimui yra aktualus 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymas Nr. I-1374 (toliau tekste – Butų privatizavimo įstatymas), kuris neteko galios 2000-10-12 priimtu įstatymu Nr. VIII-2033 (nuo 2001-01-01), o taip pat ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne vienoje nutartyje buvo pateiktas šio įstatymo aiškinimas ir taikymas. Butų privatizavimo įstatymas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Svarbu pažymėti ir tai, kad 1991-07-29 buvo priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo, kurio Valstybinio notariato įstatymas papildytas 161 straipsniu. Šiame straipsnyje buvo numatytas šeimos narių susitarimų dėl gyvenamojo būsto pirkimo supaprastintas tvirtinimas, t. y. valstybinei įmonei, įstaigai buvo leista patvirtinti buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimus dėl gyvenamojo buto pirkimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė surasti J. K. šeimos narių susitarimą, kuriuo vardu bus registruojamas nekilnojamasis turtas, tačiau tokio susitarimo negavo, ir tai įrodo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2023-11-03 raštas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Kretingos rajono Akcinės bendrovės „“ archyviniai dokumentai apie butų privatizavimą nėra perduoti tolimesniam saugojimui.

22. Pateikiama J. K. ir Valstybinės įmonės „“sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, kad VĮ „“ pardavė, o J. K. už 15 470,00 talonų nupirko nekilnojamąjį turtą – butą su ūkinio pastato dalimi, esančius., Kretingos r. (dabartinis adresas ir 1993 sudarytą sandorį įregistravo tuometinio Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (dabar – VĮ Registrų centras). Sandoris sudarytas ir atlikta teisinė registracija, kai J. K. ir J. K. ištuoka buvo įregistruota 2011Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, nors J. K. ir J. K. faktiškai jau negyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė po sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Pateikta sutartis įrodo, kad J. K. valia dėl J. K. vardu įsigyjamo turto asmeninės nuosavybės teise išreikšta nėra. Būtina pažymėti, kad sandorio sudarymo metu galioję įstatymai imperatyviai ir aiškiai notarams, tvirtinantiems tokius sandorius, nenustatė pareigos sutartyje nurodyti turto teisinio režimo.

23. Pateikti pavedimai nurašymui iš nebalansinės sąskaitos I-944 ir I-945 įrodo, kad privatizuojant nekilnojamąjį turtą, esantį iš T. K. (ieškovo tėvo) sąskaitos buvo nurašyti 3 380,00 vienkartinių valstybės išmokų, o nuo J. K. (ieškovo senelės) sąskaitos nurašyta 10 200,00 vienkartinių valstybės išmokų, viso 13 580,00 vienkartinių valstybės išmokų. Sutartis įrodo, kad J. K. papildomai sumokėjo ir 1 890,00 talonų, kurie aktualiu laiku Lietuvos Respublikoje galiojo kaip laikinas piniginis vienetas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

24. Susipažinęs su anksčiau pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog J. K. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu : Kretingos r. sav, įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes privatizuojant turtą ji kartu su savo sūnumi T. K. (ieškovo tėvu) sumokėjo 13 580,00 valstybės vienkartinėmis išmokomis ir papildomai sumokėjo 1 890,00 talonų grynaisiais pinigais.

25. Darydamas išvadą, teismas vertina ir tai, kad Kretingos rajono liaudies teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 1982 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-390/82 m., kuriuo buvo nutraukta J. K. ir J. K. 1971sudaryta santuoka, įrodo, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo kartu jau nebevedė mažiausiai vienerius metus iki teismas priėmė sprendimą. J. K. teisme aiškiai parodė, kad taikytis nesutinka, nes jau yra susiradęs kitą šeimą. Manytina, kad ieškovo senelė J. K. manė, jog jos sutuoktinis J. K. pas ją dar gali sugrįžti, nes taip jau yra buvę praeityje, ir taip išsaugoti šeimą. Tačiau daugiau tikėtina, kad ieškovo senelė J. K. prarado viltį susitaikyti ir gyventi kartu su J. K., nes ji, J. K., 1983 metais inicijavo kitos civilinės bylos iškėlimą, pateikė ieškinį atsakovui J. K., kuriuo siekė padalinti turtą. Tačiau tuometinio Kretingos rajono liaudies teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 1983-06-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-198/83 m., ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė per teismo nustatytą laiką nepašalino nurodytų trūkumų, kad būtų galima nagrinėti bylą iš esmės. Būtina pažymėti, kad tuo aktualiu laiku turtas, dėl kurio reiškiamas ieškinio reikalavimas, dar nebuvo nuosavybės teisės objektas, nes turtas buvo privatizuotas tik 1993 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi.

26. Iš rašytinių įrodymų byloje matyti, kad J. K. 2019-Kretingos rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 3315, kuriuo savo mirties atveju padarė atskirus patvarkymus M. K., K. D. ir T. K. (ieškovo) naudai. J. K. mirė, jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu :., Kretingos r. sav. Testamentis J. K. įpėdinis, sūnus T. K. (E. K. tėvas) mirė 2022. E. K. yra antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis notaro biure išreiškė valią po senelės J. K., mirusios, mirties priimti jos palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą E. K. išduotas nėra, nes neišspręstas ieškovo senelės J. K. įsigyto nekilnojamojo turto teisinio režimo klausimas. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, E. K. yra tinkamas J. K., mirusios 2022, teisių perėmėjas, turintis teisę jos vardu pareikšti ieškinį teisme.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį visiškai ir pripažinti, kad J. K., a. k. pirkimo –pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 124, už 15 470,00 talonų asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro : butas, unikalus Nr.. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti iš atsakovų neprašo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

28. Patenkinti ieškovės J. K. teisių perėmėjo ieškovo E. K. ieškinį.

29. pripažinti, kad J. K., a. k. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 124, už 15 470,00 talonų asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro:

29.1. butas, unikalus29.2. 1/6 dalys ūkinio pastato, unikalus

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis