Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-348-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
1A-317-348-2010
Teisminio proceso Nr.
91-1-00511-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
E. G., A. G., L. Š.
Civilinis ieškovas
A. G.
Civilinis atsakovas
AB „BTA draudimas“
Advokatai
Gvidas Byčius, Vidmantas Martyšius

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-317-348/2010

Teisėja Lina Antanaitienė (Proceso Nr. 91-1-00511-2007)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus J. G., sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, nuteistajam V. B., nukentėjusiosios E. G. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios E. G. apeliacinius skundus dėl 2010 m. vasario 26 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 68 str., V. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, tai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Iš V. B. priteista nukentėjusiajai E. G. 49424,54 Lt (keturiasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi litai 54 ct) neturtinės žalos, nukentėjusiajai A. G. 49424,54 Lt (keturiasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi litai 54 ct) neturtinės žalos, nukentėjusiajai L. Š. 4424,54 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi litai 54 ct) neturtinės žalos, 1500 litų nukentėjusiosioms E. G. ir L. Š. lygiomis dalimis už advokato pagalbą.

Nepilnametei A. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jos motina V. G., gyvenanti Kęstučio g. 23-59, Jurbarke.

Nukentusiajai ir civilinei ieškovei A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl išlaikymo priteisimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš civilinio atsakovo AB „BTA draudimas“, įmonės kodas 110079036, buveinė Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, priteista E. G., A. G., L. Š. kiekvienam po 575,46 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus 46 ct) neturtinės žalos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2007 m. rugsėjo 21 d., apie 8.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 47.210 kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį “J. G. Cherokee”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, tai yra įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, vežamas į ligoninę, mirė.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji E. G. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010-02-26 nuosprendį pakeisti ir skirti V. B. realią laisvės atėmimo bausmę bei atimti teisę vairuoti transporto priemones penkeriems metams.

Skunde nurodo, kad teismas V. B. skyrė pernelyg švelnią bausmę, ji neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei sukeltų pasekmių, nei teismų praktikos. Nors teismas ir nurodė, kad skiriant V. B. bausmę atsižvelgta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių į tai, kad sukėlė sunkias pasekmes bei, kad jis nesiėmė priemonių atlyginti padarytą žalą, tačiau bausmę paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Ši teismo paskirta bausmė yra per švelni. Taip pat nepagrįstai atidėtas jos vykdymas.

Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis viso proceso metu visaip trukdė nustatyti tiesą byloje, neigė savo kaltę. Nors teismas tai laikė nuteistojo gynybos taktika, tačiau visi nuteistojo veiksmai, kai buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nereiškė prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o teisminio nagrinėjimo metu reiškė vis naujus prašymus, kurie tik vilkino bylos nagrinėjimą ir kurie jau buvo iš esmės išspęsti. Be to V. B. nesistengė bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Visa tai rodo, kad nuteistajam nebuvo galima taikyti LR BK 75 str. nuostatas. Be to byloje nustatyta, kad nuteistasis kelyje elgėsi labai neatsakingai, vairavo automobilį po naktinio darbo, todėl ir sukėlė autoįvykį. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai atėmė teisę vairuoti transporto priemones tik vienerių metų laikotarpiui, nes toks laikotarpis neleis nuteistajam padaryti atitinkamų išvadų.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, nurodant, kad jis išteisintas dėl to, kad nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei palikti nenagrinėtus nukentėjusiųjų L. Š., E. G., J. G., A. G. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas grindė tik dalimi byloje surinktų įrodymų, tačiau nepagristai atmetė 2008-11-21 VGTU Automobilių transporto katedros mokslininkų - E. S. ir O. L. specialisto išvadą, kuri atlikta ekspertams nuodugniai (asmeniškai, metras po metrą) ištyrus ir užfiksavus 2007-09-21 eismo įvykio vietą.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos TEC eismo įvykių tyrimų skyriaus darbuotojai: vyriausiasis ekspertas V. Š. (2008-09-01 specialisto išvada Nr.11-617 (08) ir ekspertai - I. G. bei H. V. (2009-10-22 ekspertizės aktas Nr. 11-1032 (09) eismo įvykio vietoje nebuvo ir tos vietos neapžiūrėjo, todėl atsakydami į pateikiamus jiems klausimus vadovavosi tik Šakių rajono VP VTS PB patrulės K. K. 2007-09-21 08.55 valandą sudarytu planu. Tačiau autoįvykio planas yra pasirašytas tik patrulės K. K.. Nors teisiamojo posėdžio metu nekartą buvo prašoma apklausti kartu ekspertus V. Š., I. G. ir H. V. bei O. L. ir E. S., tačiau teismas nemotyvuotai juos atmetė, todėl liko nepašalinti visi prieštaravimai.

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės, kokia įtaką toms pasekmėms galėjo turėti kito vairuotojo KET pažeidimai, kelio sąlygos.

2007-09-21 eismo įvykio vietos protokole užfiksuota, kad kelkraštyje viena šalia kitos, stovi plastmasinės, apie 20-30 litų, šešios talpos su skysčiu, turinčio benzino kvapo. Iš to seka, kad iš kart po 2007-09-21 eismo įvykio Šakių rajono PK tyrėjai bei šią baudžiamąją bylą kontroliavę prokurorai turėjo neabejotinus duomenis, kad automobilio VW PASSAT vairuotojas A. G. plastmasinėse (benzinui nepritaikytose 20-30 litrų) talpose savo vairuojamo automobilio salone vežė mažiausiai 150 litrų benzino ir nuo nuodingų garų nutekėjimo galėjo prarasti sąmonę.

Be to, apelianto teigimu tyrėja A. V. Lietuvos TEC užduotį atlikti objektų tyrimą pateikė tik 2008-02-28 ir uždavė tik 5 formalius klausimus bei atmetė gynėjo prokuratūrai 2007-12-12 pateiktus 12 klausimų. Šios aplinkybės rodo, kad prokuratūra ir Šakių rajono PK bylą tyrė tiesmukiškai, vangiai ir neprofesionaliai.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog jis BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, turėjo būti pagrįsta baudžiamosios bylos aplinkybėmis, rodančiomis, kad jis turėjo objektyvias (realias) galimybes numatyti galinčius kilti padarinius bei nebuvo tokias galimybes apribojančių sąlygų. Be to, turėjo įvertinti ne tik objektyvias eismo įvykio aplinkybes, jo mechanizmą, bet ir nustatyti, ar jis galėjo 2007-09-21 teisingai vertinti situaciją kelyje, t.y. būtina atsižvelgti į jo fizinę būseną, profesinę (vairuotojo) ar gyvenimišką patirtį, sveikatos būklę ir reakciją, įžvalgumo laipsnį, adekvatų situacijos vertinimą, atidumo lygmenį, ankščiau padarytus KET pažeidimus.

Teismų praktikoje nustatant kelių eismo taisykles pažeidusio asmens kaltę pagrįstai atsižvelgiama į tai, kad vertinant vien tik kaltininko parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, ne visada galima objektyviai nustatyti, ar jis turėjo ir galėjo numatyti nusikalstamų padarinių kilimo galimybę. Tokiais atvejais būtina vadovautis ir objektyviaisiais požymiais, nes subjektyvieji veikos požymiai savo turiniu turi visiškai atitikti veikos objektyviuosius požymius, tik tada veikos kvalifikavimas bus teisingas. Atsižvelgiant į tai teismas, spręsdamas kaltės klausimą, turėjo įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą, t.y. kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus (po įvykio), matomumą ir visas kitas aplinkybes.

Bylos medžiaga patvirtina, jog jis pagal savo asmenines savybes bei 2007-09-21 apie 8.30 val. susidariusią kelio situaciją, negalėjau išvengti paminėto eismo įvykio ir eismo įvykio pavojingų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad jam pareigą elgtis atsargiai nustatė kelių eismo taisyklės, kurių turi laikytis bet kuris eismo dalyvis. Todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog ir kiti eismo dalyviai (automobilio VW Passat vairuotojas - A. G. ) laikysis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. Apelianto teigimu, bylos duomenys patvirtina, jog jis šioje situacijoje negalėjau suvokti daromos veikos pavojingumo ir rizikos pobūdžio bei numatyti LR BK 281 str. 5 d. nurodytų padarinių kilimo, t.y. automobilis VW PASSAT - lygiame kelyje be jokios žymesnės kliūties ant kelio Šakiai - Kaunas, įvažiavo į jo važiuojamą (jam priešpriešinę) eismo juostą, tai patvirtina, kad jis padarė veiką, negalėdamas ir neturėdamas jokių galimybių numatyti jos padarinių. Tokia veika nėra padaryta kaltai ir laikoma kazusu, todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas atmesdamas gynėjo prašymus grubiai pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą LR BPK 7 str., pagal kurį gynybos šalys turi lygias teises kaip ir kiti proceso dalyviai, t.y. visais teisėtais būdais ir priemonėmis aktyviai siekti, kad būtų priimtas teisingas ir jo ginamajam palankus teismo sprendimas bei praktiškai neatsakė į dalį gynybos argumentų ir jų nepaneigė, o faktines 2007-09-21 eismo įvykio aplinkybes kelyje Šakiai - Kaunas grindė tik tokia apimtimi, kad pateisintų savo ydingą nuosprendį su esminiais ir grubiais LR BPK normų pažeidimais.

Taip pat teismas pažeidė LR BPK 6 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kad vykdant teisingumą draudžiama kam nors teikti privilegijų bei pažeidė Lietuvos Konstitucinio teismo suformuotą konstitucinę teisės taikymo doktriną, įpareigojančią teismus priimamus procesinius sprendimus grįsti pakankamais, logiškais, aiškiais ir suprantamais byloje dalyvaujantiems asmenims argumentais bei motyvais.

Apelianto įsitikinimu, kad slepiant - neduodant jam pasirašyti 2007-09-21 ir galimai vėliau sudarytų eismo įvykio vietos planų ir schemų viso ikiteisminio tyrimo metu, gynėjo iniciatyva į bylą pateiktų dokumentų nevertinimas ir gynėjo prašymų nepagrįstas atmetimas - akivaizdžiai rodo, kad jo procesinė padėtis visą laiką buvo blogesnė už tariamo nukentėjusiojo A. G. ir jo artimųjų.

Be to, skunde nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigai. Teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių - gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Tačiau teismas nustatęs, kad esant tokiai jo materialinei padėčiai nėra realių galimybių atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, vis tiek priteisė virš 100.000,00 Lt, kurios jis per savo likusį gyvenimą paprasčiausia neuždirbs.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nepripažindamas, kad jo veika pilnai neatitinka LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, t.y. trūksta subjektyviojo kaltės požymio, nes pagal 2007-09-21 08.30 valandą kelyje Šakiai - Kaunas susidariusią situaciją, būtent automobilio VW PASSAT vairuotojo A. G. veiksmai (realiausia versija, kad nuo benzino garų sutrikus kvėpavimui ir A. G. praradus sąmonę) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo jo kilimą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, priežastinio ryšio būvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu ir priežastinio ryšio nustatymas yra tik teismo, o ne prokurorų, advokatų, ekspertų ar specialistų kompetencija. Tačiau teismas ištyrė ir įvertino tik vienai besibylinėjančiai pusei palankius įrodymus, nesugebėjo ištirti ir motyvuotai paneigti automobilio VW PASSAT vairuotojo A. G. kvėpavimo sutrikimo ir sąmonės praradimo realios versijos (dėl išbėgusio iš jo vežtų 6 talpų, po 20-30 litų kiekviena, benzino garų toksiškumo žmogaus organizmui neigiamos įtakos), todėl nepagrįstai nusprendė, kad tik jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios E. G. atstovas advokatas G. Byčius prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti.

Nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas V. M. prašė nuteistojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nukentėjusiosios E. G. skundą tenkinti, o nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios E. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino V. B. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto V. B., nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

Nuteistasis V. B. iš esmės neigdamas savo kaltę nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė 2008-11-21 VGTU Automobilių transporto katedros mokslininkų E. S. ir O. L. specialistų išvadas, kad jis važiavo savo kelio puse, o automobilis VW Passat atvažiavo priešais jį, kelio viduriu ir tiesiai prieš jį, todėl jis neturėjo kur trauktis, bandė stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Nors V. B. neigia, kad autoįvykis įvyko dėl jo kaltės, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis vairuodamas automobilį “J. G. Cherokee”, pažeidė kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, tai yra įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, vairuojamu A. G., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, vežamas į ligoninę, mirė.

LR BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties.

Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent nuteistojo V. B. padarytas Kelių eismo taisyklių 162 punkto (dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti (Kelių eismo taisyklių redakcija galiojusi nuo 2007-01-01 iki 2008-04-09)), reikalavimo pažeidimas, t.y. jo veiksmai - priešpriešinio prasilenkimo metu jis važiuodamas kelio Kaunas – Šakiai važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkdamas su automobiliu VW Passat būtų saugus, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. vairuotojo A. G. mirtimi. Kadangi akivaizdu, jog jei V. B. būtų laikęsis KET 162 punkto reikalavimų ir nebūtų trenkęsis į A. G. vairuojamą automobilį VW Passat, tai nebūtų kilę tokios pasekmės. Pažymima tai, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog susidariusioje eismo situacijoje, jeigu V. B. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Iš to seka, kad V. B. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis.

Liudytojo A. P. parodymais nustatyta, jog jis 2007-08-21 apie 8.30 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini), dar prieš ženklą (duomenys neskelbtini), priekyje jo važiavo automobilis VW Passat, kuris bevažiuodamas sulėtino greitį, dėl to jis ketino aplenkti šį automobilį. Apžiūrėjęs, jog iš priešais ir iš kairės atvažiuojančių automobilių nėra, padidino greitį, tačiau priartėjęs prie automobilio VW Passat pamatė savo ir VW Passat eismo juostoje važiuojantį ir priešais juos artėjantį automobilį J. C., kuris bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau nespėjo ir susidūrė su automobiliu VW Passat. Automobilis J. C. atsitrenkė į automobilio VW Passat kairį sparną ir nuo smūgio vertėsi bei atsitrenkęs į metalinę apsauginę tvorą dar kartą ant jos vertėsi. Šiais liudytojo A. P. parodymais abejoti nėra pagrindo, nes jie atitinka ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistų išvadas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-09-01 specialisto išvadoje Nr. 11-617(08) nurodyta, kad: tikėtinos automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio padėtys susidūrimo metu ir jų padėtis kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies atžvilgiu yra pavaizduotos prie šios išvados pridedamame plane Nr. 1. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. G. betarpiškai prieš susidūrimą judėjo tikėtina 65 km/h greičiu. Automobilis J. G. Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. B. betarpiškai prieš susidūrimą judėjo tikėtina 105 km/h greičiu. Automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. G. Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, užfiksuotų asfalto dangoje įbrėžimų zonoje. Šio eismo įvykio kilimo techniniu požiūriu pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio J. G. Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų saugus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė 2008-11-21 VGTU Automobilių transporto katedros mokslininkų E. S. ir O. L. specialistų išvadą, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl minėtos išvados. Kolegija pažymi, kad sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso. Ekspertų-specialistų E. S. ir O. L. „išvados“ užfiksuotos rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“, padarytame pagal advokato V. M. prašymą. Toks dokumentas pagal LR BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto išvada, todėl nėra pagrindo suteikti jam pirmenybės. Be to, ši išvada dėl automobilių susidūrimo vietos prieštarauja absoliučiai visiems kitiems byloje esantiems įrodymams bei fizikos dėsniams, todėl apylinkės teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Nors apeliantas tvirtina, jog specialistai O. L. ir E. S. surašydami savo išvadas betarpiškai apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau ir ši aplinkybė jų surašytai išvadai pirmenybės nesuteikia, nes jie įvykio vietą apžiūrėjo praėjus metams po autoįvykio.

Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, jog apylinkės teismas atmetė prašymus kartu apklausti ekspertus V. Š., I. G. ir H. V. bei O. L. bei E. S.. Kaip matyti iš 2009-03-23 teisiamojo posėdžio protokolo, šiame posėdyje katu buvo apklausti specialistai V. Š. ir O. L., kurie kiekvienas pasiliko prie savo nuomonės. Dėl to, apylinkės teismas siekdamas pašalinti prieštaravimus ir atsižvelgęs būtent į gynybos prašymus paskyrė kompleksinę teismo autotechninę medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams.

Lietuvos teismo ekspertizės centras atlikęs teismo paskirtą kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę 2009-10-22 ekspertizės akte Nr. 11-1032 (09) nurodė, jog: šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio „J. G. Cherokee“ važiavimo kryptimi, automobilio „VW Passat“ važiavimo eismo juostoje, apie 0,8 m atstumu nuo horizontalaus ženklinimo linijos „KET 1.5“, eismo įvykio vietoje užfiksuotų įbrėžimų asfalto dangoje zonoje, automobilis „J. G. Cherokee“, vairuojamas V. B., judėdamas, tikėtina, apie 107 km/h greičiu Šakių kryptimi, priekinės dalies kaire puse susidūrė su priešpriešiais Kauno kryptimi, tikėtina, apie 64 km/h greičiu judančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo A. G., priekinės dalies kaire puse. Dėl smūginio kontakto, susidūrimo su automobiliu „J. G. Cherokee“ metu, automobilis „VW Passat“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ metu, automobilis „J. G. Cherokee“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir slydo į priekį ir į dešinę (žiūrint pirmine jo važiavimo kryptimi). Slysdamas judėjimo kryptimi pasisukęs dešiniuoju šonu į priekį, automobilis „J. G. Cherokee“ galine dalimi kontaktavo su kelio atitvaru, vertėsi per dešinįjį šoną, ir galine dalimi pasikabinęs ant kelio atitvaro nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „J. G. Cherokee“ judėjimo greitis buvo apie 107 km/h, o automobilio „VW Passat“ judėjimo greitis – apie 64 km/h. Automobilių „J. G. Cherokee“ ir „VW Passat“ susidūrimas įvykio užfiksuotų įbrėžimų asfalto dangos zonoje, t. y. kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies kairėje pusėje, automobilio „VW Passat“ važiavimo eismo juostoje, apie 0,8 m atstumu nuo horizontalaus ženklinimo linijos „KET 1.5“. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „J. G. Cherokee“ vairuotojo V. B. veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodamas kelio Kaunas-Šakiai važiuojamosios dalies viduriu, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su automobiliu „VW Passat“ būtų saugus, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Taigi ši išvada iš esmės neprieštarauja pirminei specialisto išvadai, kurią atliko specialistas V. Š..

Tiek liudytojo A. P. parodymai tiek Lietuvos teismo ekspertizių cento ekspertų atliktos ekspertizės kategoriškai paneigia nuteistojo V. B. versiją, jog būtent automobilis VW Passat, vairuojamas A. G. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Lietuvos Teismo ekspertizės centro išvadomis ir negalima teigti, jog E. S. ir O. L. išvada yra teisinga, objektyvi, o visos kitos neobjektyvios, kad ekspertai savo darbą atliko nekompetentingai.

Taip pat nepagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis apelianto aiškinimas, jog automobilio VW Passat vairuotojas A. G., dėl automobilio salone vežamų talpų su benzinu, galėjo apsinuodyti benzino garais bei prarasti sąmonę ir išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai bei aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog automobilis VW Passat susidūrimo metu nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Ekspertams buvo pateikti duomenys apie tai, jog automobilyje VW Passat buvo krovinys, todėl atliekant ekspertizes buvo įvertintos ir pastarosios aplinkybės, kurios ekspertų nuomone jokio įtakos autoįvykio kilimui neturėjo. Taip pat V. B. versiją, kad V. G. galėjo apsinuodyti benzino garais, paneigia Jurbarko poskyrio ekspertas A. J., 2010-01-08 rašte adresuotam pirmosios instancijos teismui, kuriame nurodoma, jog mirusiojo A. G. kūno tyrimo metu požymių, nurodančių į intoksikaciją minimomis medžiagomis, nenustatyta, todėl nepaimta medžiaga specialiems tyrimams. Taigi, abejonių dėl A. G. mirties priežasties nėra.

Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė visus gynybos argumentus iš juos išsamiai įvertinęs, pagrįstai juos atmetė. Apylinkės teismo motyvų ir argumentų nėra pagrindo vertinti kaip šališkų ar iškraipančių bylos medžiagą, o apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo išvados nuosprendyje rodo išankstinį jo nusistatymą, yra visiškai nepagrįsti.

Apylinkės teismas itin kruopščiai ištyrė V. B. ir jo gynėjo abejones dėl įvykio vietos apžiūros protokolo, apklausė visą eilę liudytojų, t.y. įvykio vietos apžiūrą atlikusią K. K., policijos pareigūną R. J., priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus A. V., Ž. P., R. S., kurie paneigė gynybos iškeltą versiją, jog priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nuplovė kelią, dėl to įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti netikslūs duomenys. Iš eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūra pradėta 10.10 val., baigta 12.00 val. Tai pakankamas laikas tinkamai apžiūrėti įvykio vietą. Prie šio protokolo esanti fotolentelė taip pat paneigia V. B. ir jo gynėjo aiškinimus, jog įvyko vieta galėjo būti nuplauta dar prieš ją apžiūrint. Dėl tyrėjos K. K. šališkumo ir objektyvumo abejonių, teismui abejonių nekilo. Tyrėja K. K. tinkamai atliko savo pareigas ir LR baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog į autoįvykį atvykusi greitoji medicinos pagalba V. B. išvežė į ligoninę. 2007-11-09 apklausiamas įtariamuoju jis parodė, jog po avarijos tarpais prarasdavo sąmonę, pirmą kartą buvo apklaustas tą pačią dieną ligoninėje, šią apklausą atsimena protarpiais. Šios aplinkybės rodo, jog V. B. dėl savo būklės nedalyvavo eismo įvykio apžiūroje, todėl ir protokole pasirašyti negalėjo. Kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, daro išvadą, jog taip pat yra nepagrįstas V. B. tvirtinimas, jog nuo jo buvo slepiamas eismo įvykio apžiūros protokolas, neduodama jame pasirašyti.

Taip pat atmetamas apelianto tvirtinimas, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo įvertinti ne tik jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, bet ir automobilio VW Passat vairuotojo A. G. padarytus pažeidimus, nes baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nustatyta, jog automobilio VW Passat vairuotojas A. G. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. B. Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kadangi jis, išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti LR BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai, tačiau pagal eismo įvykio aplinkybes (matomumas geras, kelio danga neslidi) bei savo asmenines savybes (vairuotojo stažas nuo 1982 metų) turėjo ir galėjo tai numatyti. Būtent asmens pareiga (turėjimas) ir galėjimas numatyti galimus padarinius leidžia patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, V. B. elgesys - išvažiavimas į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, susidariusioje eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas. V. B. turėjo numatyti, jog kelyje gali atsirasti kliūtis, ir privalėjo vadovautis KET 162 punkte numatytais reikalavimais: dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Atsižvelgiant į tai, jog V. B. turėjo daugiau nei dvidešimties metų automobilio vairuotojo stažą, todėl galėjo numatyti, jog kelyje atsiras kliūtis – kitas automobilis ir, kad nesilaikant KET reikalavimų gali įvykti autoavarija.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. B. kaltumo padarius LR BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Apylinkės teismas, nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. nuteistojo V. B. nusikalstamais veiksmais buvo atimta A. G. gyvybė. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į nuteistojo V. B. kaltę, o būtent į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti jo artimiesiems dvasines kančias. Vertindamas nuteistojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į jo turimą turtą, gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir aptarė nukentėjusiųjų civilinių ieškovų tarpusavio santykius su nukentėjusiuoju A. G. iki jo žūties.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Dėl nukentėjusiosios E. G. apeliacinio skundo

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam V. B. paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę bei atidėdamas jos vykdymą dvejiems metams bei paskirdamas įpareigojimą ir taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 68 str., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei jos vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus.

Nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. 5 d. sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. LR BK 61 str. 1d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors dėl V. B. veiksmų kilo sunkūs padariniai, žuvo žmogus, jo atžvilgiu nenustatyta lengvinančių aplinkybių, tačiau nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nėra duomenų, jog buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, autoavarijos metu buvo blaivus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas V. B. paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis bei jos vykdymą atidėjus dvejiems metams. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes nėra pagrindo pailginti draudimo naudotis specialia teise, t.y. draudimo vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatydamas draudimo laikotarpį įvertino visas reikšmingas šio draudimo skyrimui aplinkybes ir LR BK 68 str. nuostatų nepažeidė.

Pažymima, jog apylinkės teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, t.y. į tai, jog kaltinamasis neprisipažino kaltu, bent iš dalies neatlygino padarytos žalos ir jas tinkamai įvertino. Tai, kad kaltinamasis V. B. pirmosios instancijos teisme aktyviai naudojosi įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, negali būti pagrindas jam griežtinti paskirtos bausmės.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios E. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius