Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., atstovaujamos advokato Arūno Bertulio, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad, kaip buvo nustatyta 2008 m. gruodžio 5 d., jai vadovaujant, Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 82 kvartalo 28 sklype savavališkai buvo nukirsti 46 žali medžiai (15 pušų ir 31 eglė), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

II.

R. P., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė tuo, kad ji turi tik vieną miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 82 kvartale 9 sklype. Pagal parengtą miškotvarkos projektą šiame žemės sklype buvo suprojektuoti kirtimui skirti sklypai Nr. 13c, 13d, 13e, 14b, 14c, o 2008 m. sausio 22 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką (35,56 ktm.) sklypuose Nr. 13c, 14b, 14c. Pagal šį leidimą 2008 m. vasario 22 d. - 2008 m. kovo 9 d. buvo iškirsta 14,93 ktm. medienos, o 2008 m. gruodžio 5 d. buvo kertama likusi mediena (atžymėtos eglės ir pušys).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. P. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, kad savavališkas medžių kirtimas privačiuose miškuose, kai iškertama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. P. kaltė, padarius ATPK ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodytą pažeistą normą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą), įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkybės, jog 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje, R. P. vadovaujant, jai priklausančiame miške, savavališkai, t. y. negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, buvo iškirsti 46 žali medžiai (15 pušų ir 31 eglė, kas sudaro 26,89 ktm.), nustatytos byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad R. P. aplinkybių, jog 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje ji davė nurodymą iškirsti 46 medžius (15 pušų ir 31 eglė, kas sudaro 26,89 ktm.) jai priklausančiame privačiame miške, neginčija, be to, šių aplinkybių atitikimą tikrovei patvirtino savo skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 2 – 3), duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu (b. l. 32) bei apeliaciniame skunde (b. l. 57 - 60).

Tačiau apeliantė nesutinka, kad buvo iškirsti žali medžiai, taip pat, kad jie buvo iškirsti savavališkai, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės pilnai įrodytos byloje surinkta medžiaga.

R. P. buvo išduotas leidimas kirsti mišką, kuris galiojo ir administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (b. l. 10). Šiuo leidimu miško savininkei buvo leista atlikti tik atrankinį sanitarinį kirtimą ir nukirsti 19 pušų (numatomas iškirsti apytikris likvidikis medienos tūris – 19,47 ktm.) bei 21 eglę (apytikris tūris – 16,09 ktm.), t. y. iš viso 40 medžių (apytikris tūris - 35,56 ktm.). Tačiau vien 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo nukirsta 15 pušų bei 31 eglė (iš viso 46 medžiai – b. l. 4, 27, 28; šios aplinkybės neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), kai tuo tarpu kirtimai buvo atliekami dar ir 2008 m. vasario 22 ir 27 d., kovo 9 d. (b. l. 10). Tai parodo, kad per visą leidimo kirsti mišką galiojimo laikotarpį buvo iškirsta daugiau medžių nei buvo leista, t. y. savavališkai.

Taip pat pažymėtina, kad buvo leidžiama atlikti tik atrankinį sanitarinį kirtimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas savo nutartyje (b. l. 50 - 53), apeliantės numatytam atlikti kirtimui (jos bei jos tėvo E. Ž. teigimu, 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo nukirsti medžiai nulaužtomis viršūnėmis, pažeisti sakio bei eglės su šoniniu puviniu - b. l. 43, 57 - 60) buvo reikalingas leidimas, nes toks leidimas nereikalingas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 20 punkte nurodytais atvejais. Nors R. P. nurodo, kad atitinkamus medžius pažymėjo jos tėvas E. Ž. (b. l. 57 - 60), todėl šie medžiai, nepažeidžiant leidimo išdavimo sąlygų, buvo nukirsti, tačiau šie apeliantės teiginiai buvo paneigti Institucijos atstovo T. A. paaiškinimais apie tai, kad savavališkai nukirsti medžiai nebuvo pažymėti sanitariniam kirtimui, o buvo nukirsti žali ir perspektyvūs medžiai, kas buvo matyti iš kelmų bei į krūvas sukrautų rąstų (b. l. 33); liudytojo G. V. parodymais apie tai, kad traktorius buvo prikrautas žalių storų pušų ir jame nebuvo nė vieno sauso medžio (b. l. 44); liudytojo G. J. M. parodymais apie tai, kad ant kelmų ir nukirstų medžių nebuvo jokio žymėjimo, nukirsti medžiai buvo sveiki, visos nukirstų medžių šakos buvo žalios (b. l. 45). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Institucijos atstovo paaiškinimais bei liudytojų G. V. ir G. J. M. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, logiški, atitinkantys bei papildantys vieni kitus bei kitą bylos medžiagą, šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Tuo tarpu R. P. paaiškinimais bei jos tėvo E. Ž. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, nes jie yra suinteresuoti R. P. palankia bylos baigtimi.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės, ar Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkijos 82 kvartalo 28 sklypas iš viso egzistuoja. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš Institucijos apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta (b. l. 18) ir žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso R. P. (b. l. 11 - 12) ir kuriame buvo atliktas savavališkas medžių kirtimas, sutampa, todėl pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų duomenų teisingumu nėra.

Pažymėtina, kad nors byloje jokių duomenų apie tai, jog apmatuojant kelmus bei surašant atitinkamą aktą (b. l. 27) R. P. dalyvavo, nėra, tačiau šioje procedūroje dalyvavo jos tėvas E. Ž., kuris dėl matavimo akte nurodytų rezultatų teisingumo pretenzijų nereiškė (b. l. 33). Be to, R. P. jokių įrodymų, paneigiančių šiame akte užfiksuotų duomenų teisingumą, taip pat, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos nuotraukos buvo padarytos tik apskundus Institucijos priimtą nutarimą teismui arba, kad šios nuotraukos buvo padarytos ne jos sklype, nepateikė.

R. P. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmojo teismo posėdžio metu T. A. paaiškino, jog pažeidimas buvo padarytas ir ji nubausta už tai, kad buvo kertamas ne šalia kelio esantis miškas, o antrojo teismo posėdžio metu jau buvo aiškinama apie iškirstus sveikus medžius. Šiuo aspektu pasisakytina, kad iš teismo posėdžio protokolų matyti, jog pirmojo teismo posėdžio metu T. A. teismui paaiškino, kokie kirtimai apeliantės sklype buvo atliekami iš pradžių, t. y. buvo kertami neperspektyvūs, seni medžiai arba „C“ klasės žali medžiai, kurie blogai vystėsi ir augo miško pakraštyje prie žvyrkelio, šie medžiai buvo nukirsti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 33). Tuo tarpu kaltinimas R. P. 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje savavališkai nukirtus 46 žalius medžius (15 pušų ir 31 eglę) buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 18), kurio pagrindu Institucija priėmė nutarimą (b. l. 17). Pažymėtina ir tai, kad šį nutarimą R. P. apskundė pirmosios instancijos teismui, todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir siekdamas nustatyti, ar skundas yra pagrįstas, taip pat analizuodamas bei vertindamas byloje esančius įrodymus, gali konstatuoti aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos skundžiamame nutarime (nagrinėjamu atveju, kad buvo iškirsti sveiki bei nepažymėti medžiai).

Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos švelninimo klausimas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (R. P. augina mažametį vaiką, gauna nedideles pajamas, sutuoktinis bedarbis) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes tai yra įprastos gyvenimiškos aplinkybės, juo labiau, kad apeliantė nepateikia jokių dokumentų apie jos šeimos turimą turtą, santaupas bei kad sutuoktinis iš tiesų yra bedarbis. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), todėl vien tik pažeidėjos pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų jai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.