- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-447-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00378-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vitalijus Šidagis Administracinė byla Nr. ATP-447-350/2014
2014 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnas 2014-04-15 R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. balandžio 15 d. apie 15.46 val., Pasvalio m., Pasvalio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,31 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Volvo XC90, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) , nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priešais važiavusio automobilio, kuris sustojo ketindamas sukti į kairę ir į jį atsitrenkė, ko pasekoje automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais važiavusį krovininį automobilį bei priekabą. Eismo įvykio metu apgadintos visos transporto priemonės. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje.
Skundžiamu 2014-09-04 nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą R. Č. nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimą, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą, neteisėtą ir priimti naują nutarimą.
Nurodo, kad teismas netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog R. Č. veikoje nėra jam inkriminuotų teisės pažeidimų sudėties.
Skunde teigia, kad protokolas pažeidėjui buvo surašytas policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir remiantis įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais. Kad įvykio metu visureigį vairavo R. Č., įvykio vietoje teigė ir automobilį Opel Astra vairavęs G. V.. Tuo pačiu automobiliu Volvo XC90, 2014-04-15 Pasvalio mieste buvo padaryti du eismo įvykiai - 15.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje minėtas automobilis kliudė automobilį Toyota Yaris ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl šio įvykio 2014-09-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimu R. Č. nubaustas administraciniu areštu, nors proceso metu taip pat neigė vairavęs automobilį. Praėjus tik 6 minutėms, t. y. 15.46 val., tuo pačiu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. Č. teiginį, kad jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo R. R., reikėtų vertinti kritiškai, nes nenustatyta, kokiu laiku ir kurioje vietoje asmenys susikeitė vietomis. Liudininkų parodymus, kurie matė R. Č. tariamai sėdintį keleivio vietoje, reikėtų vertinti kritiškai, nes tai yra asmenys bandantys padėti, kad R. Č. išvengtų administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. Č. cituoja skundžiamą nutarimą, Institucijos apeliacinį skundą ir prašo jo netenkinti, Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, nes jame pateikti argumentai nepagrįsti ir formalūs, jame nepagrindžiama inkriminuoto pažeidimo sudėtis ar teismo klaida ją nustatant. Mano, kad teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad jo veikoje nėra teisės pažeidimo sudėties. Byloje nėra nustatyta asmenų, kurie matė jį tariamai vairuojantį automobilį Volvo XC90, jų parodymai neprotokoluoti, parodymai teismo posėdyje neištirti, o posėdžio metu apklaustas G. V. nepatvirtino skunde nurodomos aplinkybės, nes nurodė, kad automobilio Volvo XC90 vairuotojo nematė, posėdžio metu jo neatpažino. Liudytojas R. R. patvirtino, kad automobilį vairavo būtent jis, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu šiuos jo parodymus reikėtų vertinti kritiškai, tuo labiau, kad šiuos jo parodymus patvirtino liudininkai P. G., M. M., A. K.. Tokiu būdu teismo skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą nutarimą, Institucijos skundą, bei teismui pateiktą administracinę bylą, daro išvadą, jog priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko yra naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo R. Č. būtų pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį, paskiriant jam atitinkamas nuobaudas.
ATPK 130² straipsnyje numatyta atsakomybė vairuotojui už transporto priemonių vairavimą neblaiviam <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių asmenų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepakankamai įsigilino į surinktus ir teismui pateiktus duomenis, jų visumą, priimdamas sprendimą rėmėsi tik tais duomenimis, kurie paneigia R. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, o nevertino byloje surinktų duomenų visumos ir taip pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje R. Č. neneigė, jog protokole nurodytu laiku buvo neblaivus ir važiavo automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateko į eismo įvykį ir kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės, tačiau teigia, kad tuo metu automobilį vairavo R. R., o jis vyko kaip keleivis ir šias jo nurodomas aplinkybes tariamai patvirtina R. R. parodymai.
Teismas skundžiamame nutarime aptarė R. Č. bei R. R. parodymus ir nurodė, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų negalėjo paneigti šių proceso dalyvių nurodomų aplinkybių, kad R. Č. nurodomu laikotarpiu automobilio nevairavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareigūnų parodymai apie tai, kad automobilį vairavo R. Č., pagrįsti spėlionėmis ir prielaidomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai G. Z. ir D. D. parodė, kad jie protokole nurodytą dieną pagal budėtojo pranešimą buvo nuvykę į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame įvyko eismo įvykis ir kuriame dalyvavo trys transporto priemonės. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, vairuotojai jau buvo išlipę iš automobilių, visi nurodė, kad visureigį vairavo R. Č.. Kartu su R. Č. automobilyje važiavęs R. R. buvo apsirengęs ryškiai mėlyna striuke.
Nors pareigūnai neapklausė asmenų, kurie nurodė matę visureigį Volvo XC90 vairavusį asmenį, paimdami iš jų paaiškinimus raštu, tačiau nėra jokio pagrindo netikėti pareigūnų parodymais apie tai, kad jų nurodomos aplinkybės, jog įvykio metu už visureigio vairo buvo būtent R. Č. yra neteisingos, nes šias pareigūnų nurodomas aplinkybes visiškai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, G. V. pirminiame paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad į jį atsitrenkusį visureigį vairavo asmuo, apsirengęs ruda striuke, kiti byloje surinkti duomenys.
Iš byloje esančių, bei LITEKO duomenų matyti, kad 2014-09-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimu R. Č. buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, kurie buvo padaryti prieš 6 minutes iki pažeidimų, dėl kurių jam surašytas protokolas šioje byloje, padarymo. Minėtu nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs, R. Č. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas tą patį visureigį Volvo XC90, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kliudė šalia stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Kartu su D. Č. šiuo automobiliu kaip keleivis važiavo R. R., kuris, kaip matyti iš minėtoje byloje esančių liudytojos A. I. parodymų, buvo apsirengęs ryškiai mėlyna striuke, nors nagrinėjamoje byloje apklausiami R. Č. bei R. R. parodė, kad R. R. tokią striukę apsirengė jau po nagrinėjamo įvykio. Byloje įrodyta, kad automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo būtent R. Č.. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po pirmojo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo pačiu automobiliu praėjus tik 6 minutėms, buvo fiksuotas kitas eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Taigi esant aptartų įrodymų visetui nėra jokio pagrindo abejoti, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent R. Č..
Dėl pastarosios priežasties tiek R. Č., neigiančio, kad vairavo automobilį, tiek R. R. ir kitų R. Č. poziciją patvirtinančių liudytojais apklaustų asmenų parodymai ne tik prieštarauja aukščiau aptartų parodymų visetui, tačiau jų negalima laikyti patikimais ir dėl to, jog yra prieštaringi.
Tiek R. Č., tiek R. R. parodė, kad protokole nurodytu laiku automobilį vairavo R. R., kuris po įvykusio eismo įvykio iššoko iš automobilio, pro vairuotojo dureles ir atidaręs keleivio dureles klausė R. Č., ar jam viskas gerai.
Pirmiausia, tokie jų parodymai visiškai nelogiški ir nepaaiškinami, nesuprantama, kodėl pasiteirauti apie R. Č. būklę R. R. negalėjo iš karto po įvykio dar sėdėdamas automobilyje.
Posėdžio metu apklaustas liudytoju P. G. nurodė važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve ir matęs įvykį, po kurio išlipęs iš savo automobilio bėgo artyn klausti, ar nereikia pagalbos. Minėtas liudytojas teigė, jog priėjęs atidarė keleivio dureles, keleivio vietoje sėdėjo R. Č., po to padėjo išlipti ir vairuotojui. Kaip matyti liudytojo parodymai apie išlipimo iš visureigio aplinkybes iš esmės skiriasi nuo R. R. ir R. Č. nurodomų aplinkybių, todėl remtis jais ir laikyti patikimais taip pat nėra pagrindo, tuo labiau, kad P. G. nurodė pažįstantis R. Č., todėl yra pagrindo manyti, kad šis asmuo yra šališkas.
Be to, aplinkybę, kad R. R. negalėjo išlipti iš vairuotojo vietos ir įvykio metu automobilio nevairavo, patvirtina aukščiau paminėtų liudytojų - policijos pareigūnų G. Z. bei D. D. parodymai apie tai, kad vienas G. Z. apklausiamų asmenų nurodė, kad po eismo įvykio iš džipo du asmenys išlipo pro keleivio pusės dureles. Be to, pareigūnas D. D. parodė, kad fiksuojant pažeidimą ir fotografuojant, jis bandė atidaryti visureigio vairuotojo dureles, tačiau jos dėl įvykio metu patirtos deformacijos neatsidarė. Kad automobilio Volvo XC90 salono vaizdas buvo fiksuotas per keleivio dureles, matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų.
Liudytojas M. M. parodė, kad jis prieš aptariamą eismo įvykį važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje prasilenkė su automobiliu Volvo, kuriame keleivio vietoje matė sėdintį R. Č., tačiau tokių jo parodymų laikyti kaip paneigiančiais R. Č. kaltę nėra pagrindo. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad automobilis Volvo priklauso Ž. B., kuris nurodė tą dieną R. Č. prašymu vežęs jį iš (duomenys neskelbtini) į namus, pastarajam užmigus paliko jį miegantį automobilyje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šie duomenys patvirtina, kad R. Č. nėra automobilio savininkas, juo pastoviai nesinaudoja, todėl abejotina, ar prasilenkiant dviem automobiliams, kelių sekundžių laikotarpyje, liudytojas M. M. galėjo atkreipti dėmesį į jam nežinomo asmens automobilio saloną ir identifikuoti jame sėdinčius asmenis.
Iš alkotesterio fiksuotų rodmenų matyti, kad 2014-04-15 16.52 val. R. Č. buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas ( bl. 26).
Iš byloje esančios pažymos apie baustumą matyti, kad 2014-01-23 R. Č. baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, padarytus 2013-12-26 ( b.l. 55)
Iš visų aukščiau aptartų duomenų darytina vienareikšmiška išvada, kad 2014-04-15 dieną automobilį Volvo XC90 protokole nurodytu laiku būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo būtent R. Č., kuris nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į priešais važiavusį kitą automobilį, dėl ko buvo apgadintos visos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Aukščiau išdėstytais duomenimis esant visiškai įrodytai R. Č. kaltei padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, pastarajam skirtinos atitinkamos administracinės nuobaudos.
R. Č. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant R. Č. administracines nuobaudas atsižvelgiama į jo padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo asmenybę – nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka, pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, ankstesniais nutarimais paskirtos nuobaudos – baudos ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, pasiekti nepadėjo, todėl įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. Č. už jo padarytus pažeidimus paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – areštą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad R. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje.
R. Č. pagal ATPK 130² straipsnį skirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskavimu.
R. Č. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirti 20 (dvidešimt) parų administracinį areštą su transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus R. Č. paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskavimu.
Nutarimas neskundžiamas.