Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas:

1) 2017 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;

2) 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

3) 2022 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartimi D. M. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 18 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

4) 2024 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo pas pažįstamą J., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Dirbdami gėrė degtinę. Į sodybą atvažiavo pažįstamos N. S. automobiliu. Automobilio raktus pasiėmė pats, tam savininkė neprieštaravo. Nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. Apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, automobilio savininkė N. S. sužinojo (duomenys neskelbtini), kai kaltinamasis buvo sulaikytas vairuojantis tą patį automobilį. Darbo metu, išgėrus degtinės, jau buvo girtas ir reikėjo grįžti namo, todėl sėdo į automobilį ir kartu su A. B. važiavo namo, jautėsi kažkiek apsvaigęs, bet orientavosi aplinkoje. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, matė, kad iš paskos važiuoja automobilis. Sankryžoje sustojus, automobiliu važiavęs vyriškis privažiavo prie jo automobilio, sustojo priekyje ir jį sulaikė, po to, iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas, jis neginčijo jam nustatyto neblaivumo, nes prieš tai vartojo alkoholį, dėl to, kad vairavo neblaivus, gailisi.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kaina yra 6 540 Eur (su PVM).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį N. S., būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,66 promilės neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet buvo sulaikytas kito vairuotojo ir policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – liudytojo V. L. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad D. M. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog D. M. anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Dar vienas jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas už vairavimą esant neblaiviam šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes šios teisės nėra įgijęs. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį D. M. kaip asmenį linkusį nusikalsti ir nedarantį išvadų iš ankstesnių teistumų.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. M. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės vidurkį. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, dienos metu, pavojingai manevravo kelyje, dėl ko buvo sulaikytas kito vairuotojo, be to, ignoruodamas aplinkybę, kad apskritai neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors kaltinamajam D. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, tačiau pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nenustatė. Kaip jau minėta, D. M. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam teisiamas antrą kartą, jo atžvilgiu dėl analogiškos nusikalstamos veikos priimtas dar vienas baudžiamasis įsakymas, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs, anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo atžvilgiu neturėjo, nes asmuo ir vėl nusikalto. Kaltinamasis nesugebėjo laikytis ir anksčiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą ir D. M. pasiųstas atlikti arešto bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad D. M. savo nusikalstamo elgesio nekeičia, teismas sprendžia, kad tik realus arešto bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad nusikaltimas padarytas šviesiu paros (dienos) metu, kuomet tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas intensyvesnis, esant sunkiam kaltinamojo neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas 5 (penkių) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, kaltinamajam skirtinas turto, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui N. S., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymu uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nustatytina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, t. y. 6 540 Eur. Nors prokurorė prašo konfiskuoti dalį transporto priemonės vertės, t. y. 3 000 Eur, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, užsiima individualia veikla, jam skiriama su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, todėl sprendžia, kad transporto priemonės vertės, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, išieškojimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskirtis visų pirma yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Teismo vertinimu, iš D. M. išieškotina 6 540 Eur su PVM suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, todėl sumažinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą nėra pagrindo.

2024 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis VOLVO V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintas jo savininkei N. S., paliktinas jos nuosavybėje.

V. Kiti klausimai

D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto vertės konfiskavimą, prokurorės nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. M. priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. M. priklausančiam automobiliui pratęstinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo visiško įvykdymo, į šį turtą nukreipiant išieškojimą turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo patenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (1 parą), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš D. M. konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 6 540 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų).

Išaiškinti D. M., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6 540 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu prienu.rumai@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones D. M. atėmimą 5 (penkeriems) metams.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę grąžinti D. M..

Kaltinamajam D. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš D. M., įvykdymo. Vykdant D. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nukreipti išieškojimą į šį D. M. priklausantį turtą (automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)) turto konfiskavimo vykdymo procesą reglamentuojančia tvarka.

Transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu grąžintus savininkei N. S., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotai savininko nuosavybei ir valdymui.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) D. M. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8a, Alytus) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 831553542;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.