Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
1-42-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00167-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
R. C.
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1-42-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00167-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei L. L.,nukentėjusiojo R. C. atstovei advokatei M. Ž.,kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje (Danijos Karalystėje), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Ž. 2020 m. sausio 1 d., apie 16 val., viešoje vietoje – greito maisto restorane „H.“ (esančiame (duomenys neskelbtini)) įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. be jokios svarbios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje petimi sudavė nukentėjusiajam R. C. į kairę ranką, po ko nukentėjusiajam R. C. bandant išvengti konflikto ir atsisakius eiti į lauką, galva sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. C. į nosį ir sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. C. sveikatą (padarė nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies srityje).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai įvykio datos nepamena, gali būti, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 9 val. jis iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), pas savo seserį, kur su sesers sutuoktiniu (švogeriu) vartojo alkoholį. Tądien gėrė degtinę ir truputi alaus. Apie 16 val. sesuo nuvežė jį pavalgyti į greito maisto restoraną „H.“, esantį (duomenys neskelbtini). Būdamas šiame restorane, atsitraukdamas nuo kasos, pečiu užkliudė jam nepažįstamą vyriškį. Šis vyriškis pradėjo jį įžeidinėti, išvadino jį „kanopa“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tarp jų kilo konfliktas. Jis (kaltinamasis) pasiūlė minėtam vyriškiui išeiti į lauką ir išsiaiškinti, tačiau vyriškis nesutiko to padaryti ir toliau jį įžeidinėjo. Tuomet jis (kaltinamasis) su savo galva (su kakta) sudavė minėtam vyriškiui vieną smūgį į galvą (į kaktą), galėjo vyriškiui pataikyti ne tik į kaktą, bet ir į nosį. Nematė, ar sužalojo minėtą vyriškį, ar jam bėgo kraujas iš nosies, nes po smūgio jis (kaltinamasis) išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu minėtas vyriškis paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis (kaltinamasis) laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo girtumą – jam buvo nustatytas apie 1 ‰ girtumas. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Supranta, kad įvykio metu jis buvo viešoje vietoje ir elgėsi netinkamai, kad panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo girtumas. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju kelis sykius, jo atsiprašė, siūlė jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau jis prašė didelės sumos – 3000 Eur ir be tokios sumos nukentėjusysis su juo nenorėjo bendrauti. Mano, kad nukentėjusysis prašo atlyginti per didelę neturtinę žalą, kad jis (kaltinamasis) galėjo padaryti nukentėjusiajam ne didesnę kaip 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Todėl žalos nukentėjusiajam neatlygino. Taip pat mano, kad nukentėjusiojo proceso išlaidos už advokato pagalbą taip pat turėtų būti mažesnės. Turtinę žalą Teritorinei ligonių kasai atlygino. Jis (kaltinamasis) yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytą neturtinę žalą. Jis (kaltinamasis) yra darbingas, dirba užsienyje ir gauna darbo užmokestį – kas mėnesį apie 1200 Eur, jo mėnesinės išlaidos yra apie 400 Eur, finansinių įsipareigojimų neturi, savo turto taip pat neturi.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Ž. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 4 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiojo atstovė ir kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo R. C. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 15 val. su šeima iš namų važiavo į (duomenys neskelbtini) dvare vyksiantį renginį. Pakeliui, apie 16 val., sustojo prie greito maisto restorano „H.“ (esančio (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje). Jam stovint greito maisto restorane „H.“ eilėje prie kasos, jam nepažįstamas ir akivaizdžiai neblaivus asmuo, nueidamas nuo kasos, iš peties sudavė jam (nukentėjusiajam) į kairę ranką ir pasiūlė išeiti į lauką. Norėdamas išvengti konflikto jis atsisakė tai daryti ir pasakė vyriškiui, jog yra su vaiku ir nenori konfliktuoti. Nepažįstamas asmuo nieko nesakęs, staiga, galva (kakta) vieną kartą sudavė jam (nukentėjusiajam) į nosį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Visa tai vyko jo nepilnamečio vaiko ir aplinkinių žmonių akivaizdoje. Iškart po asmens smūgio į nosį jis (nukentėjusysis) iškvietė policiją, o jo draugė O. B. suteikė jam pirmąją pagalbą. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jo (nukentėjusiojo) ir minėto asmens blaivumą, jie sulaikė minėtą vyriškį (1 t., 22–23 b. l.);

2.3.2. liudytojos O. B. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 16.10 val., kartu su draugu R. C. buvo užsukusi į greito maisto restoraną ,,H.“, esantį (duomenys neskelbtini). Draugas nuėjo į restoraną, o ji liko sėdėti automobilyje prie pastato. Matė, kaip prieš R. C. stovėjęs vyras galva sudavė R. C. į veidą. Išlipusi iš automobilio sparčiai ėjo į restorano pastato vidų. Matė, kaip iš pastato išėjo būtent tas vyras, kuris galva sudavė R. C., o iš paskos išėjo R. C.. Ant minėto vyro kaktos matėsi raudona dėmė, o ant R. C. nosies – „guburėlis“. Ji nuėjo į pastatą ir paprašė restorano darbuotojos, kad duotų ledo pridėti prie sumuštos nosies. Tuo metu, kai R. C. buvo suduotas smūgis, pastate buvo ne tik restorano darbuotojos, bet ir lankytojai. R. C. išsikvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis jai papasakojo, kad minėtas vyras kliudė jį (R. C.), jis pasakė pastabą, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas vyras galva smogė į veidą R. C. ir pataikė į nosį (1 t., 103–104 b. l.);

2.3.3. liudytojos V. V. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. ji dirbo greito maisto restorane „H.“ (esančiame (duomenys neskelbtini)). Restorane buvo daug žmonių. Aptarnaudama klientus vienu metu pastebėjo, kad eilėje stovintys vyriškiai kalbasi pakeltu tonu. Apie ką jie kalbėjo negali pasakyti. Po to pastebėjo, kad tie vyriškiai išėjo iš restorano patalpų. Kas vyko lauke ji nematė. Netrukus į restoraną atėjo moteriškė, kuri paprašė ledo ir pasakė, kad buvo sužalotas jos vyras. Ji (liudytoja) davė moteriškei ledo ir moteriškė išėjo. Neužilgo pamatė, kad prie restorano atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais ji (liudytoja) bendravo (1 t., 86–87 b. l.);

2.3.4. liudytojos R. P. parodymais apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 15–16 val. nuvežė savo brolį A. Ž. į greito maisto restoraną „H.“ (esantį (duomenys neskelbtini)). Brolis buvo neblaivus. Atvykus prie restorano, A. Ž. nuėjo į restoraną, o ji pasiliko automobilyje ir laukė. Maždaug po 30 minučių iš restorano išėjo brolis su kažkokiu nepažįstamu vyriškiu. Suprato, kad tarp to vyriškio ir jos brolio įvyko konfliktas, vyriškis rankomis laikėsi už nosies ir buvo nuėjęs prie savo automobilio, žiūrėjo į veidrodėlį, tačiau ji nematė, kad tam vyriškiui būtų kokie sužalojimai ant veido, kraujo ant jo veido nematė. Taip pat matė, kad to vyriškio sutuoktinė buvo nuėjusi į restoraną ir atsinešė ledo, davė tam vyriškiui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė A. Ž.. Ji pati visą laiką buvo automobilyje ir paties konflikto nematė. Lauke tarp brolio ir to vyriškio jokio konflikto nebuvo, lauke jie nesimušė (1 t., 92–93 b. l.);

2.3.5. policijos pareigūno M. R. parodymais ir tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 16.06 val., dirbdamas su kolega G. K., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), greito maisto restorane pranešėją sumušė nepažįstamas restorano klientas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas R. C., kuris paaiškino įvykio aplinkybes. Lauke buvęs A. Ž. savo kaltės neneigė ir patvirtino, kad jis sudavė R. C., nes pastarasis jam kažką pasakė. A. Ž. buvo nustatytas 1,09 ‰ girtumas, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 19, 109 b. l.);

2.3.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra greito maisto restorane „H.“ ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., 14–18 b. l.);

2.3.7. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. C. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies srityje; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant galva ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje; mažai tikėtina, kad R. C. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu R. C. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto sužalojimo R. C. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 37 b. l.);

2.3.8. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2020 m. sausio 1 d., 16.04 val. ir 16.06 val. nukentėjusysis R. C. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie greito maisto restorane „H.“ (esančiame (duomenys neskelbtini)) prieš jį panaudotą fizinį smurtą (1 t., 114, 115–116 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat savanoriškai atlygino visą Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2. Skirdamas kaltinamajam A. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vieno smūgio galva sudavimu nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis A. Ž. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs; anksčiau jis buvo nuteistas už tokią pačią veiką – viešosios tvarkos pažeidimą), jis nebaustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. Ž. būtų įrašytas į psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Taip pat yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Svarbu tai, kad kaltinamasis A. Ž. dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam A. Ž. paskyrus nors vieną iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, kurios turėtų būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam būtų apribota galimybė išvykti iš Lietuvos ir tęsti savo darbą užsienyje, todėl jis prarastų turimą darbą, o tuo pačiu ir savo pragyvenimo šaltinį bei netektų galimybės atlyginti nukentėjusiajam R. C. padarytą žalą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į proceso dalyvių poziciją teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam A. Ž. paskyrus bausmę – baudą, kuri yra artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai minimaliai tokiai bausmei (numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (10000 Eur)).

3.3. Taip pat kaltinamajam A. Ž. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

4. Civiliniai ieškiniai

4.1. Nukentėjusysis R. C. pareiškė 3800 Eur dydžio civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti (2 t., 31–37 b. l.). Nurodė, kad neturtinę žalą jis patyrė, nes jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (įskilimas be žymesnės dislokacijos), jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu prieš jį buvo panaudotas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas – grasinimai, žeminimai, siūlymas eiti į lauką. A. Ž. savo veiksmus atliko matant aplinkiniams asmenims ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Dėl A. Ž. veikos jis (nukentėjusysis) patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Jis turėjo teisintis darbdaviams dėl matomų sužalojimų, patyrė stresą bendraudamas su klientais susitikimų metu. Vykstant ikiteisminiam tyrimui stresas ir vidinė įtampa tik padidėjo, nes teko prisiminti visas įvykio detales, jo miegas sutrikęs, jis jaučia nerimą.

4.1.1. Dėl viešoje vietoje patirto smurto nukentėjusysis R. C. neabejotinai juto fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis, įvykio metu buvusius šalia ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Tačiau skirtingai, nei nurodyta civiliniame ieškinyje, jam nebuvo nustatytas nosies kaulų lūžis – nors 2020 m. sausio 3 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį buvo įtariamas nosikaulio įskilimas be žymesnės dislokacijos (1 t., 44 b. l.), pagal vėliau, t. y. 2020 m. kovo 19 d., gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos gydytojo radiologo konsultacijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad aiškių nosikaulių radiologinių lūžio požymių nematyti. Todėl nukentėjusiajam R. C. buvo konstatuotas tik nosies sumušimas (pasireiškęs poodine kraujosruva nosies srityje) (1 t., 37 b. l.). Šio nukentėjusiojo R. C. patirto sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką ir konkrečių įtikinamų bei dokumentais patvirtintų minėto sužalojimo ilgalaikių liekamųjų reiškinių nei nukentėjusysis R. C. (civiliame ieškinyje), nei jo atstovės (teisme) nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiojo R. C. patirto sužalojimo (nosies sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva nosies srityje) pasekmių atkūrimo procesas būtų buvęs išskirtinis ir sudėtingas, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl sutrikusio miego, jaučiamo nerimo ir kad jam dėl to būtų buvęs paskirtas gydymas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, į tai, kad nebuvo padaryta turtinė žala bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam R. C. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis A. Ž. nė kiek neatlygino nukentėjusiajam R. C. padarytos neturtinės žalos (tai kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu), todėl visa nustatyta neturtinė žala nukentėjusiajam R. C. priteisiama iš kaltinamojo A. Ž..

4.2. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo pareiškė 50,37 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 60–68 b. l.). Tačiau kaltinamasis A. Ž. 2020 m. birželio 22 d. visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą (2 t., 60 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

5. Nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos

5.1. Nukentėjusysis R. C. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jam išlaidas už įgaliotųjų atstovių (advokatės ir advokatės padėjėjos) suteiktą teisinę pagalbą (1 t., 31–33 b. l.).

5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo R. C. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo A. Ž. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo A. Ž. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. Ž. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamasis A. Ž. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

5.3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis už įgaliotųjų atstovių (advokatės ir advokatės padėjėjos) teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 710 Eur (2 t., 35–36, 61–62, 63–65 b. l.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo R. C. įgaliotųjų atstovių darbų apimtį šio proceso metu (nė viena atstovė ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su nukentėjusiuoju R. C.; jos į procesą įstojo po bylos perdavimo teismui; viena iš atstovių (advokato padėjėja D. B.) parengė civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį R. C. 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje (šis posėdis neįvyko); kita įgaliotoji atstovė (advokatė M. Ž.) atstovavo nukentėjusįjį R. C. 2021 m. kovo 9 d. vykusiame teisiamajame posėdyje), į bylos sudėtingumą (byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties), į kaltinamojo poziciją viso proceso metu (jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį). Taip pat teismas pažymi, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra labai gera (jis dirba užsienyje, gauna darbo užmokestį, tačiau neturi jokio savo turto; jam skiriama bauda žymiai viršija jo gaunamą darbo užmokestį), o byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tenkinamą nukentėjusiojo R. C. civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis – 18,42 % (vietoje prašomų priteisti 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiama 700 Eur), teismas nukentėjusiajam R. C. iš kaltinamojo A. Ž. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotųjų atstovių (advokato padėjėjos ir advokatės) suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 400 Eur.

6. Kiti klausimai

6.1. Atsižvelgdamas į kaltinamojo A. Ž. turtinę padėtį (jis dirba užsienyje, gauna darbo užmokestį, tačiau neturi jokio savo turto; jam skiriama bauda žymiai viršija jo gaunamą darbo užmokestį), į tai, kad iš kaltinamojo A. Ž. priteisiamas civilinis ieškinys ir išieškomos proceso išlaidos, teismas kaltinamajam A. Ž. paskirtos baudos savanoriško mokėjimo terminą išdėsto ilgesniam laikotarpiui – 6 mėnesiams.

6.2. Kaltinamasis A. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 1 d. 16.25 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 16.30 val. (1 t., 141, 144 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

6.3. Kaltinamajam A. Ž. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 167–168, 170–171, 186–187 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. Ž. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

6.5. Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 1 d. 16.25 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 16.30 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 MGL (200 Eur (dviejų šimtų eurų)) dydžio baudai ir laikyti, jog A. Ž. neatlikta (nesumokėta) baudos dalis – 36 MGL (1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų)).

A. Ž. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. Ž. 700 Eur (septynis šimtus eurų) R. C. neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. Ž. nukentėjusiajam R. C. 400 Eur (keturis šimtus eurų) proceso išlaidoms už įgaliotųjų atstovių (advokato padėjėjos ir advokatės) pagalbą apmokėti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. Ž. į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. Ž., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) A. Ž. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas