Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34306-24,

kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 20.24 val., važiuodamas Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest”, Nr. ARRF-0009, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.36 val. nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.57 val. nustatytas 4,24 promilių neblaivumas).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., dienos metu vartojo alkoholį, o po pietų pažįstama S. (pavardės nežino) paprašė padėti jai persivežti daiktus iš vienos vietos į kitą. Jis sutiko. Tokios pačios pagalbos S. paprašė ir S. P.. Gal apie 16 val. S. jį ir S. pasiėmė nuo (duomenys neskelbtini). S. buvo su drauge K. (pavardės nežino). Jos buvo su automobiliu Opel geltonos spalvos, valst. Nr. nežino, kurį vairavo K.. Jis žinojo, kad šis automobilis yra vienos sugyventinių poros (juos žino tik iš matymo, vardų ir pavardžių nežino), nes matė, kad jie (gal vyras, tiksliai neatsimena) važinėjo šiuo automobiliu. S. ir K. neklausė, kodėl jos važiuoja šiuo automobiliu. Tiesiog jis ir S. įsėdo į šį automobilį ir su S. ir K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) (tikslesnio adreso nežino, neįsidėmėjo). Automobilyje Opel jau buvo sudėti daiktai, kuriuos jie visi keturi sunešė į kažkokį butą (suprato, kad šį butą nuomosis S.). Po to S. juos pavaišino alkoholiu, gėrimas buvo kažkoks spalvotas, 40 laipsnių stiprumo. Jis ir S. išgėrė visą 0,5 l talpos butelį. S. ir K. negėrė. Kiek atsimena, K. išėjo ankščiau. Jis buvo jau labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena, kad išeidamas iš S. buto, jis nuo kažkokios spintelės paėmė automobilio Opel raktus. Raktus paėmė, nes jam iš automobilio reikėjo pasiimti asmeninius daiktus - maišelį, kurį paliko, kai nešė S. daiktus. Neatsimena, ar S. pasakė, kad paima automobilio raktelius. Turbūt S. iš buto išėjo kartu su juo, bet to neatsimena. Neatsimena, kaip nuėjo iki automobilio, ką veikė po to. Visai neatsimena, kad jis būtų važiavęs automobiliu, kad būtų jį vairavęs, jei važiavo, tai visai neatsimena kur, kad jį, vairuojantį automobilį, būtų sustabdę civiliai asmenys ar policijos pareigūnai. Jis pradeda atsiminti nuo to momento, kai jau buvo policijos komisariate. Atsimena, kad kai jį išleido iš policijos komisariato, lauke pamatė S.. Tada suprato, kad S. buvo kartu su juo. S. sakė, kad neatsimena kas vairavo automobilį. Nors visiškai neatsimena, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. būtų įsėdęs į automobilį ir jį vairavęs, bet kaltu prisipažįsta pilnai, nes jei žmonės matė, kad jis vairavo automobilį Opel, tai jis tuo tiki. Jis automobilį vairuoti moka, teisę vairuoti buvo įgijęs, bet maždaug prieš 3 metus ją prarado (1 t., e. b. l. 135-138).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

2024 m. rugsėjo 2 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta vieta – kiemas tarp (duomenys neskelbtini). Tai siauras įvažiavimas į kiemą, esantis tarp daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini). Prie įvažiavimo ir pagrindinio kelio sankirtos stovi automobilis Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra dviejų spalvų t. y. geltonos ir raudonos. Automobilio kėbulas su įvairiais apgadinimais. Automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga yra nusimontavusi, matomas lieto ratlankio sugadinimas. Automobilio salone yra krepšys su tuščia tara nuo alkoholio ir tuščias butelis „Jack Daniel’s“. Automobilio bagažinėje yra tuščia tara nuo alkoholio „Švogerių“. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Po apžiūros paimta - geltonos ir raudonos spalvos automobilis Opel valst. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15-24).

2024 m. rugsėjo 18 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Opel valst. (duomenys neskelbtini). Automobilio daiktų dėtuvėje yra permatoma įmautė, kurioje yra automobilio Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) ir 2024-06-25 transporto priemonės - automobilio Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Šie dokumentai paimti (1 t., e. b. l. 31-39).

2024 m. birželio 25 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilį Opel Astra-G-Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pardavė R. P. (1 t., e. b. l. 41-42).

VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad automobilio Opel valst. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas R. P., kad 2024 m. birželio 29 d. įregistruota minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas - R. P. (1 t., e. b. l. 28).

2024 m. rugsėjo 25 d. Pakvitavimu nustatyta, kad automobilis Opel valst. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, grąžinti R. P.. (1 t., e. b. l. 43-46).

VŠĮ Emprekis duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. automobilio Opel Astra vertė 880 eurų (1 t., e. b. l. 30).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.21 val. privatus fizinis asmuo praneša, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini) automobiliu Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja neblaivus vairuotojas, važiuoja link karių kapų (1 t., e. b. l. 47-50).

2024 m. rugsėjo 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas skambučio 112 garso įrašas, kuriame vyras kviečia pagalbą, nes geltonos automobiliu Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja galimai neblaivūs du vyrai, kad jis važiuoja iš paskos šio automobilio, kad automobilis pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link karių kapų. Pokalbio metu pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis įsuko į kiemą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Vėliau pokalbį tęsia moteris, kuri nurodo adresą (duomenys neskelbtini), girdima, kaip ji sako, kad reikia paimti automobilio raktelius ir neleisti asmenims išlipti iš automobilio. Pokalbio pabaigoje moteris pasako, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (1 t., e. b. l. 51-54).

2024 m. rugsėjo 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo – garso įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams automobilyje Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi du vyrai: vairuotojo vietoje - R. K., priekinėje keleivio sėdynėje - S. V. P. Patikrinamas abiejų asmenų blaivumas. R. K. pirmu tikrinimu 20.36 val. nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, antru – 4,24 promilių neblaivumas. S. R. P. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas. S. K. bendraudamas su policijos pareigūnais, sako, kad automobilį vairavo ne jis. Pildomas neblaivumo nustatymo aktas, R. K. atlieka akte nurodytas užduotis. Įvykio vietoje esantis asmuo – V. K. sako, kad jis iš paskos automobilio Opel važiavo nuo (duomenys neskelbtini), kad šis automobilis nesaugiai manevravo (1 t., e. b. l. 55-63).

Liudytojo V. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 20 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo, kad priekyje jo važiuoja geltonos spalvos automobilis Opel ( valst. Nr. neatsimena). Šį automobilį pastebėjo, kai jis labai keistai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę - beveik išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir po to grįžo į savo eismo juostą. Automobilis Opel važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, žiedinėje sankryžoje, prie laidojimo namų, užvažiavo ant bordiuro, po to grįžo į kelią, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, joje pavojingai manevravo. (duomenys neskelbtini), ties degaline „Baltic Petroleum“ pastebėjo, kad pramuštas automobilio Opel priekinis dešinės pusės ratas. (duomenys neskelbtini), ties parduotuve Lidl, pastebėjo, kad automobiliu važiuoja du vyrai, matė vairuotoją. Po to automobilis Opel, žiedinėje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ties (duomenys neskelbtini) namu, automobilis Opel bandė įsukti į kiemą ir atsitrenkė į kieme stovintį automobilį tamsios spalvos, lyg Volvo. Tada jis privažiavo automobiliui Opel iš galo ir sustojo, kad automobilis Opel neišvažiuotų iš vietos. Automobilio Opel keleivis ir vairuotojas atsidarė dureles, bet iš automobilio neišlipo. Jis priėjo prie automobilio Opel, jame vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, tas pats, kurį matė šiame Opel automobilyje, vairuotojo vietoje, būnant prie parduotuvės Lidl. Šis vyras apie 40-50 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiai rudų plaukų. Mano, kad galėtų jį atpažinti. Jis per priekines keleivio dureles iš automobilio Opel spynelės ištraukė užvedimo raktelius ir nei vairuotojui, nei keleiviui neleido išlipti iš automobilio, liepė sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų. Abu asmenys atrodė gana stipriai apsvaigę nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis iš savo telefono numerio paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Vėliau savo telefoną perdavė vietoje buvusiai moteriai (suprato, kad ji policijos pareigūnė), kad ji kalbėtų ir operatorei perduotų informaciją, o jis saugojo, kad asmenys neišliptų iš automobilio Opel. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jis jiems perdavė automobilio Opel raktelius ir nurodė, kad automobilį Opel vairavo vyras, kuris sėdi automobilyje Opel, vairuotojo vietoje (1 t., e. b. l. 68-71).

2024 m. rugsėjo 10 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, V. K. atpažino asmenį R. K., kaip asmenį, kuris 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 20 val. vairavo automobilį Opel, geltonos spalvos, pavojingai manevravo Jonavos mieto gatvėmis ir po to Jonavoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, atsitrenkė į stovintį automobilį (1 t., e. b. l. 72-76).

Liudytojos J. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 20.20 val. ji ėjo šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) namą (link (duomenys neskelbtini)), Jonavoje, ir išgirdo keistą garsą sau už nugaros. Tai buvo tarsi metalo sąlyčio su kietu paviršiumi garsas. Išgirdusi šį garą, atsisuko ir pamatė (duomenys neskelbtini) namą, link J. Basanavičiaus g., važiuojantį automobilį Opel, valst. Nr. neįsidėmėjo, automobilis geltonos spalvos su plačia, išilgai viso automobilio einančia, raudonos spalvos juosta, ir ant jos pavaizduotais drugeliai. Šis automobilis Opel važiavo nedideliu greičiu, gal apie 10-15 km/h. Jai žiūrint į šį automobilį, jis suko į įvažiavimą, tarp (duomenys neskelbtini) namų. Sukdamas, automobilis Opel užvažiavo ant bordiuro ir atsitrenkė į stovintį, tamsios spalvos, lengvąjį automobilį (jo valst. Nr. neįsidėmėjo). Atsitrenkė nestipriai ir nuo smūgio atšoko nuo šio automobilio. Ji iškart pastebėjo, kad automobiliu Opel važiuoja du vyrai, abu sėdi priekyje. Iš paskos šio automobilio važiavo kitas lengvasis automobilis (tamsios spalvos, valst. Nr. neįsidėmėjo). Šis automobilis užblokavo kelią automobiliui Opel. Iš sustojusio lengvojo tamsios spalvos automobilio išlipo žmonės, vienas jų jau skambino pagalbos numeriu. Ji priėjo prie sustojusių automobilių, paklausė, kas nutiko. Vyras, skambinęs pagalbos telefonu, pasakė, kad automobiliu Opel važiuoja girti žmonės. Ji atsistojo prie automobilio Opel keleivio durelių, kad niekas neišliptų iš šio automobilio, iki kol atvyks policijos pareigūnų ekipažas. Ji pasakė, kad vyras, kuris skambino pagalbos telefonu, iš automobilio Opel paimtų raktelius, niekam neleistų išlipti iš automobilio. Vyras, kvietęs pagalbą, jai davė kalbėti telefonu, patikslinti įvykio adresą. Ji stovėjo prie automobilio Opel keleivio durelių ir saugojo, kad jis neišliptų, neįsidėmėjo automobilio Opel vairuotojo. Tačiau tikrai žino, kad iki atvykstant policijos ekipažui, nei vienas asmuo iš automobilio Opel neišlipo (1 t., e. b. l. 81-84).

Liudytojo S. V. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pažįsta R. K.. 2024 m. rugsėjo 2 d., po pietų, kiek galėjo būti valandų, neatsimena, susitiko su R. ir S. B.. Jis tuo metu buvo išgėręs gal vieną skardinę alaus. R. atrodė išgėręs nemažai, nerišliai kalbėjo. Jie visi trys susitiko, nes buvo susitarę padėti S. persikraustyti į kitą butą. Jie visi prie šios parduotuvės įsėdo į Opel automobilį, geltonos spalvos, valst Nr. nežino. Žinojo, kad šis automobilis priklauso R. (pavardės nežino) ir, kad S. jį pasiskolino daiktų pervežimui į naują butą. Nuo minėtos parduotuvės šį automobilį vairavo S. draugė K., kuri irgi atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jie keturiese S. daiktus automobiliu Opel nuvežė į jos naują butą (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Kai sunešė visus daiktus, S. juos pavaišino, ji nupirko mažą buteliuką, gal apie 300 g. degtinės. Šią degtinę išgėrė dviese - jis ir R.. K. išėjo iškart po to, kai sunešė visus daiktus į butą. Matė, kad K. automobilio Opel raktus padėjo koridoriuje ant komodos. Kai jis ir R. išgėrė degtinę, susiruošė išeiti. Dar prieš išeinat iš S. buto, R. paėmė automobilio Opel raktus. S. tuo metu buvo kambaryje ir to nematė, o jis matė, bet tada R. neklausė, kodėl jis paėmė tuos raktus. O kai jau abu išėjo iš S. buto, R. pasiūlė važiuoti automobiliu Opel iki namų. Jis nenorėjo važiuoti, bet R. jį įkalbėjo sėsti į automobilį. R. atsisėdo vairuotojo vietoje (automobilyje Opel), o jis priekinėje keleivio sėdynėje. R. važiavo labai greitai, jis R. sakė stabdyti, bet jis vis tiek važiavo greitai. Kažkur (kur, neatsimena) automobilis Opel, vairuojamas R., atsitrenkė į kelio bordiurą ir važiavo toliau, o bandant įsukti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, atsitrenkė į stovintį lengvąjį automobilį (modelio ir valst Nr. nežino). Iškart į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, juos (jį ir R.) išlaipino iš automobilio Opel ir atliko kitas procedūras (1 t., e. b. l. 97-100).

Liudytojos R. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji 2024 m. birželio 29 d. iš R. P. nusipirko automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pirko sau, turi vairuotojo pažymėjimą ir kartais vairuoja, nors labai nedaug. 2024 m. rugsėjo 2 d., dienos metu (valandos neatsimena) pažįstama S. B. paprašė paskolint jai automobilį, nes norėjo su drauge vykti į Kauną. Sakė, kad automobilį vairuos draugė, nes pati S. neturi vairuotojo pažymėjimo. Raktą nuo automobilio Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dienos metu (valandų neatsimena) nunešė kartu su sugyventiniu M. R. į parduotuvę kurioje dirba S.. Parduotuvėje tada dirbo S. kolegė R. (pavardės nežino), jai ir paliko raktus. Patį automobilį paliko prie parduotuvės. S. pasakė, kad automobilio raktai parduotuvėje, o pats automobilis prie jos. S. automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai turėjo grąžinti 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 21 val. Ji iki 2024 m. rugsėjo 2 d., maždaug 21 val. nežinojo kur jos automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ar S. juo vyko į Kauną, ar ne, ar grįžo iš Kauno. Apie 21 val. ji ėjo link (duomenys neskelbtini) namo ir pamatė, kad jos automobilis stovi ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji nematė, kas sėdėjo vairuotojo vietoje, nėjo artyn, vietoje jau buvo policijos pareigūnai. Vėliau S. jai pasakė, kad automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo arba R. K., arba S. (pavardės nežino, juos pažįsta), bet taip ir nepaaiškino, kodėl jie vairavo jos automobilį. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino. Automobilio Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis buvo automobilyje, kaip ir automobilio registracijos liudijimas. Ji nežinojo, kad jai priklausančiu automobiliu važiuos neblaivūs asmenys. Juo turėjo važiuoti S. su drauge K. (ją žino iš matymo) (1 t., e. b. l. 89-92).

Liudytojos S. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji dirba parduotuvėje, todėl pažįsta aplinkui gyvenančius žmones, nes jie ateina apsipirkti į šią parduotuvę. Pažįsta M. ir R. (jų pavardžių nežino), jie yra sugyventiniai. Žino, kad jie turi automobilį Opel geltonos spalvos, jo valst. Nr. nežino. Taip pat pažįsta R. K. ir S. P.. 2024 m. rugsėjo 2 d. ji turėjo persikraustyti į kitą butą, todėl M. ir R. paprašė paskolinti automobilį Opel. Jiems sakė, kad automobilį pavairuos jos draugė K., kuri turi vairuotojo pažymėjimą. Taip pat sakė, kad automobilis jai reikalingas persivežti daiktus į kitą butą. Iš jų automobilį skolinosi ir ankščiau, juo su K. važiavo į Kauną. Su M. ir R. susitarė, kad automobilio raktelius jie paliks jos darbovietėje, kolegei, nes ji buvo išvykusi. 2024 m. rugsėjo 2 d., gal apie 17 val. iš parduotuvės ji paėmė automobilio Opel raktelius, su ja buvo K.. Taip pat prie parduotuvės atėjo R. K. ir S. P., jų buvo paprašiusi padėti jai sunešti daiktus į naują butą. Pastebėjo, kad R. K. yra išgėręs, R. P. jai neatrodė išgėręs. Jie visi keturi automobiliu Opel nuvyko į (duomenys neskelbtini). Iš automobilio Opel sunešė jos daiktus į butą. K. išėjo į namus gal apie 19 val. Ji išeidama pasakė, kad automobilio Opel raktus padeda koridoriuje ant komodos, kad automobilio savininkams nenuvarys. Paskui ji pamatė, kad automobilio raktai guli ant komodos koridoriuje, jų ji neėmė, nes manė, kad paskambins M. su R., kad ateitų pasiimti savo automobilio. Ji R. K. ir S. P. pavaišino, nupirko jiems mažą butelį (200 g) degtinės. Jie jį išgėrė ir apie 19.30 val. išėjo. Maždaug po valandos, gal apie 20.30 val. ji pastebėjo, kad ant komodos nėra automobilio raktų. Tada išėjo į lauką, nes per jos buto langus kiemo nesimato, pamatė, kad kieme nėra automobilio Opel. Iškart paskambino S. P., jis pasakė, kad automobilio raktus paėmė R. K., kad R. K. važiavo automobiliu Opel ir padarė avariją, kad juos sulaikė policija. Ji iškart skambino M. pranešti apie tai kas atsitiko su jų automobiliu, bet jis neatsiliepė (1 t., e. b. l. 105-108).

2024 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PKRS vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 20.20 val. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS pareigūnais buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, neblaivus vairuotojas su geltonos spalvos automobiliu Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link karių kapų. Vykstant į įvykio vietą, iš OVS budėtojo gauta papildoma informacija, kad minėtas automobilis šiuo metu yra prie (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, pastebėtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kaip vėliau nustatyta, R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus R. K. blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu, pirmu tikrinimu nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, antru - 4,24 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad R. K. neturi teisės vairuoti. Keleivio vietoje sėdėjo taip pat akivaizdžiai neblaivus asmuo – S. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 3,08 promilių neblaivumas. Automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sustabdė V. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuris nurodė, kad automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo išvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo įtartinai, mėtėsi po kelią, kėlė avaringas situacijas. Automobilį persekiojo iki (duomenys neskelbtini), kur jam užblokavo kelią. Sustojus ištraukė automobilio užvedimo raktelius. V. K. nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, vairuotojas (kaip nustatyta R. K.) sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 109-110).

Alkotesterių tikrinimo istorijos išrašu nustatyta, kad R. K. 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.36 val. nustatyta 3,59 promilės, 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.57 val. nustatytas 4,24 promilės (1 t., e. b. l. 115-116).

2024 m. rugsėjo 2 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.50 val. R. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. R. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 val. Su tikrinimo rezultatais R. K. sutiko (1 t., e. b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.36 val. nustatyta 3,59 promilių, antruoju tikrinimu 20.57 val. nustatyta 4,24 promilių neblaivumas todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. K. nustatytas 3,59 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – apžiūros protokoluose užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo duomenys, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. K. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 20.24 val., važiuodamas Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest”, Nr. ARRF-0009, patikros Nr. 2069551, 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.36 val. nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, 2024 m. rugsėjo 2 d. 20.57 val. nustatytas 4,24 promilių neblaivumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. K. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. K. su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutinka (e. b. l. 189-192).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 159-162), administracine tvarka baustas (e. b. l. 169-172), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 178-180, 181), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesilankė, nesigydė (e. b. l. 176-177).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, laikytina, kad prokuroro prašymas skirti kaltinamajai areštą pagrįstas, kaltinamajam R. K. skirtina arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo nuomone, R. K. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl neatmetama galimybė jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jos padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, ankščiau teistas, teistumas išnykęs. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, be to, nuteistoji nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jai paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo kas išdėstyta, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas R. K. atidėtinas 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis – skiriant minėtą intensyvią priežiūrą visą bausmės atidėjimo laikotarpį, nustatant įpareigojimą – būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog R. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl, siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog yra baustas administracinė tvarka, į tai, jog jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, atitinka protingumo ir proporcingumo principus. R. K. vairuoti kelių eismo transporto priemones uždraudžiama 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti iš R. K. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Astra, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginį ekvivalentą – 880,00 eurų.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis Opel Astra, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. P. vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. R. P. automobilį Opel Astra, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskolino S. B.. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti R. K. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, įpareigojant – būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti kaltinamajai R. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2024 m. rugsėjo 4 d. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, apie R. K. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. K. valstybės naudai automobilio Opel Astra, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Išaiškinti R. K., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (880 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3726-598/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.