Kauno apygardos teismo nutartis

2024-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-923/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
1S-284-923/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40835-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-284-923/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40835-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.5.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-4134 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo2021 m. kovo 10 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2026 m. lapkričio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. RV-22-4134 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarime pažymėta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos jo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant šią riziką valdyti. Jis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš jų grįžta laiku. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui tinkama linkme. Taip pat nutarime atkreiptas dėmesys, kad A. S. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia pavojaus visuomenei. Komisija konstatavo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Nors teismas pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, kad ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta tik formaliais teiginiais ir neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties, ji nemotyvuota, nes jau šiuo metu egzistuoja pagrindai taikyti nuteistojo A. S. atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Teismas vertino Komisijos nutarimą neteisingai ir neišsamiai, neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, jis iš esmės rėmėsi tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu, nepaisydamas kitų bausmės ir lygtinio paleidimo instituto tikslų. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, teismas iš esmės vadovavosi tik A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei likusios atlikti paskirtos bausmės dydžiu. Be to, vertindamas nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino mažesnį jos pavojingumą, taikydamas nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalį.

5.2. Advokato nuomone, apylinkės teismas be jokio pagrindo nurodė, kad A. S. yra įtakojamas kriminogeninių veiksnių: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas. Nuteistasis ne tik prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo bei išreiškė nuoširdų gailestį, bet ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinant ne tik nagrinėjamoje byloje tirtą nusikaltimą, įvardijo kitus asmenis, galbūt prekiaujančius narkotinėmis medžiagomis, bet ir dar vieną, ne mažiau pavojingą, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Komisijos nutarime taip pat yra tiesiogiai nurodyta, kad nuteistasis turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Tai prieštarauja teiginiams apie nuteistojo neva palaikomas kriminalines nuostatas bei nusikalstamojo elgesio pateisinimą. Teismai, priėmę nuosprendžius A. S. atžvilgiu, pripažino jo pastangas vesti socialiai teisingą gyvenimo būdą. Teismai konstatavo, kad jis po nustatytų nusikalstamų veikų padarymo dėjo pastangas būti socialiai naudingu visuomenės nariu. Be to, A. S. bausmės atlikimo metu laikėsi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, yra nuosekliai ir pastoviai skatinamas, kas, advokato manymu, leidžia spręsti apie teigiamas jo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. Komisija taip pat konstatavo, kad A. S. suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, pripažino teigiamą nuteistojo elgesio korekciją. Visa tai prieštarauja apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Gynėjo įsitikinimu, jau šiuo metu paleidus A. S. lygtinai būtų pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema, anksčiau jis nors ir buvo teistas du kartus, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinimo galimybę, darbo patirties iki bausmės atlikimo, stiprius socialinius ryšius su šeima, laikosi laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, neturi su alkoholio vartojimų susijusių problemų, jokių ryšių su asocialiais asmenimis, finansinių įsipareigojimų, yra nekonfliktiškas, nepalaiko nuteistųjų bendrijos taisyklių. Taigi, yra normalus visuomenės narys ir jai jokio pavojaus nesukeltų. Be to, nuteistasis intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones, yra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Advokatas pažymi, kad ir Komisija padarė išvadą, jog tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, j am taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, A. S. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra, jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-22-3400 nurodoma, jog A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo darbinę veiklą bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį, jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, kurios akcentuojamos ir nuteistojo gynėjo skunde. Vien tai, kad galiausiai teismas padarė išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia daryti išvados, jog apylinkės teismas A. S. palankias aplinkybes tik formaliai išvardijo, bet realiai į jas neatsižvelgė, kaip kad teigiama skunde, ar, kad galutinė jo padaryta išvada yra prieštaringa. Įvertinus apylinkės teismo paminėtas teigiamai vertintinas aplinkybes, taip pat apylinkės teismo nepaminėtas, bet socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pakartotinai baigė 12 klasę, mokėsi ir įgijo apželdintojo padėjėjo kvalifikaciją, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką buvo užfiksuotas teigiamas pokytis srityje „Mąstymas ir elgesys“, rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinės iki mažos, abejonių teigiamais A. S. asmenybės pokyčiais nekyla ir apygardos teismui. Paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis ne tik deda pastangas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet ir yra realiai ją sumažinęs, siekia laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai, ir tai turi būti ir yra vertinama nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, tai savaime neleidžia konstatuoti, kad A. S. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri sudaro pagrindą švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šios aplinkybės neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos visų pirma lėmė duomenys, kurie buvo gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nors A. S. rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; kriminalinių nuostatų palaikymas), kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas grindė ir nuteistojo neatliktos bausmės dalimi, įvertinęs ją nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei bendrų visuomenės lūkesčių ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste. Nutartyje nurodyta, jog A. S. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 2 metai 6 mėnesiai 9 dienos) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog A. S. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas jiems, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

12. Šios nutarties 10 punkte aptartos aplinkybės, kuriomis apylinkės teismas grindė sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. S., neabejotinai paneigia skundo argumentą, kad žemesnės instancijos teismas netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo išimtinai dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti), o likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Nors šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui, tačiau, kaip matyti, jos nebuvo vienintelės ir lemiamos, kadangi skundžiamoje nutartyje visų pirma akcentuota tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys dinaminiai, t. y. kintantys veiksniai. Gynėjo skunde teigiama, jog apylinkės teismas nevertino nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, jų įvykdymo rezultatų, akcentuojama, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbiausia yra įvertinti jo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau taip ir nedetalizuojama, kokią įtaką Komisijos rekomendacijų bei individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ar nuteistojo savanoriškas dalyvavimas kokiose nors kitose programose, pozityvioje veikloje turėjo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis ir vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, užsiėmė pozityvia veikla (dirbo, mokėsi, laikėsi režimo reikalavimų ir t. t.), jam vis dar yra nustatomi šeši jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai ir pusė iš jų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti/valdyti. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, kuriame pateikiami duomenys apie nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, pažymima, kokiose srityse yra stebimas teigiamas pokytis, išskiriama vienintelė sritis, kurioje A. S. padarė pažangą – „Mąstymas ir elgesys“. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados turinio galima spręsti, jog šiuo metu jam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai „buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės“, „būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas“, „kriminalinių nuostatų palaikymas“ yra aktualūs „Nuostatų“, „Emocinės gerovės“ bei „Gyvenimo stilius ir draugai‘ srityse. Įvertinus tai, kas nurodyta, yra visiškai akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė konkrečiais faktais, o ne, kaip teigiama skunde, deklaratyviais ir formaliais argumentais grįstą išvadą, kad A. S. daroma pažanga dar nėra pakankama paleisti jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai. Nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, o kartu ir tas faktas, kad jis, jau būdamas subrendęs, taip pat du kartus teistas bei du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo atveju atspindi ir jo pavojingumą ir grėsmę visuomenei bei įrodo, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.

13. Nuteistojo gynėjo skunde kvestionuojamas A. S. priskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių – „buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės“, „būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas“, „kriminalinių nuostatų palaikymas“– aktualumas, teigiama, jog apylinkės teismas turėjo negrįsti jais atsisakymo patvirtini Komisijos nutarimą. Vertinant tokį skundo argumentą, visų pirma pažymima, jog šie veiksniai, kaip didinantys A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, buvo konstatuoti socialinio tyrimo išvadoje, o ne susigalvoti paties apylinkės teismo. Visų antra, nors įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodomą informaciją ir galima teigti, kad du iš šių veiksnių („buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės“ bei „kriminalinių nuostatų palaikymas“) nuteistajam buvo nustatyti įvertinus jo praeities aspektus, tačiau tai nereiškia, jog į juos neturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant A. S. lygtinio paleidimo klausimą šiuo metu. Šių veiksnių priskyrimas būtent dinaminiams, o ne statiniams kriminogeniniams veiksniams, reiškia, jog jie gali išlikti aktualiais rizikos veiksniais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Kaip jau minėta, visi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo priskirti „Nuostatų“, „Emocinės gerovės“ bei „Gyvenimo stilius ir draugai“, o šiose srityse nuteistojo pažanga nebuvo fiksuota, kas reiškia, jog šie rizikos veiksniai bausmės atlikimo metu nebuvo suvaldyti. Todėl apylinkės teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo į juos atsižvelgti vertindamas A. S. padarytą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Skunde gynėjas pažymi, kad A. S. neturi finansinių įsipareigojimų, alkoholio vartojimo problemų, yra nekonfliktiškas. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nesudaro jokio pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo priimtą sprendimą, spręsti, kad teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgė ne į visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Turimais duomenimis, nei turtiniai įsiskolinimai, nei piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ar agresyvus nuteistojo būdas nebuvo priskirti prie A. S. riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių, jie neįtakojo jo nusikalstamų veiksmų, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl šios aplinkybės niekaip patvirtina bausmės atlikimo metu nuteistojo dėtų pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

15. Skunde nuteistojo gynėjo akcentuojamos aplinkybės – tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje bei darbinės patirties turėjimas, patvirtinta darbo vieta nuteistajam atlikus bausmę ar paleidus jį lygtinai, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. S. jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiame kontekste paminėtina, jog, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. S. taip pat palaikė ryšius su savo artimaisiais, buvo vedęs. Taigi, gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas, artimųjų palaikymas nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su gynėju, jog tai, kad A. S. laisvėje turi kur gyventi, palaiko glaudžius ryšius su giminaičiais, yra sukūręs šeimą, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pažymos apie būsimą įdarbinimą yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad išėjęs į laisvę nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti. Įvertinus tai kas nurodyta, nagrinėjamo klausimo kontekste atitinkamai negali būti pernelyg sureikšminti ir A. S. priskirti apsauginiai (jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys) veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, patvirtinta galimybė įsidarbinti bei socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais. Juo labiau, kad nuteistajam nustatomi apskritai tik trys apsauginiai veiksniai, kai jo riziką pakartotinai nusikalsti didina net šeši veiksniai.

16. Apygardos teismas neginčija skunde nurodomų teiginių, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių A. S. šiuo metu pilnai dar neatitinka.

17. Jokie kiti argumentai, kurie leistų sutikti su nuteistojo gynėjo nuomone, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie A. S. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, skunde nėra pateikti. Todėl, esant aukščiau padarytoms išvadoms, skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Lina Lesinskienė