- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-1103-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03496-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- mažajai bendrijai „Penktas šansas“, MB "Penktas šansas"
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai mažajai bendrijai „Penktas šansas“, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 21R-778 (AG-714/03-2020) (toliau – Sprendimas) ir pareiškėjos MB „Penktas šansas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad atlikusi Administratoriaus patikrinimą, Tarnyba parengė 2020 m. birželio 10 d. išvadą Nr. D4-907 „Dėl nemokumo administratoriaus MB „Alba prima“, „MB Atisa“ ir MB „Penktas šansas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada), kurios pagrindu Tarnybos direktorius 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V4-168 (toliau – Įsakymas) už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4¹ dalyje, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte ir 130 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus atsakingam bei netinkamai vykdžiusiam savo pareigas nemokumo administratoriui paskyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų mokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja šį Įsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri Sprendimu panaikino Tarnybos Įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovė su Komisijos Sprendimu nesutinka. Teigia, kad Komisija nevertino posėdyje Tarnybos išsakytų argumentų, jog pareiškėja nenustatė privalomos savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos, nes jie nebuvo nurodyti Įsakyme ir nevertinti Išvadoje, o nurodomi tik kaip Išvados rekomendacija.
Nurodo, jog patikrinimo metu Tarnyba nėra teigusi, kad nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai draudžia pasitelkti kitus asmenis, tačiau pažymi, kad įgyvendindamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatą, numačiusią galimybę įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, administratorius negali (negalėjo) pavesti (leisti) kitam asmeniui visiškai ar dalinai pakeisti jį bankroto procese, perimti visas ar dalį jam įstatymu priskirtų funkcijų (jų kontrolės) kitais nei įstatyme nustatytais atvejais.
Teigia, kad kitų asmenų veikimas įmonės bankroto procese turėtų būti pagristas būtinumu (objektyvus žmogiškųjų resursų, specialių, specifinių žinių poreikis, itin dideliu bankrutuojančios įmonės debitorinių reikalavimų skaičiumi bankroto procese, sudėtingu dalies ar visų debitorinių reikalavimų išieškojimo procesu); aiškiai apibrėžtas ir įrodomas (įforminti kitiems asmenims suteikti konkretūs įgaliojimai, duoti konkretūs pavedimai, pvz., su skolų išieškojimo įmone sudaroma skolų išieškojimo sutartis, kurioje nustatomi konkretūs šios įmonės atliktini veiksmai, jų kontrolė ir atsakomybė už juos); nekelti abejonių bankroto administravimo veiklos skaidrumu (pvz., kitų asmenų veikimas įmonės bankroto procese yra tiesiogiai numatytas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje, patvirtintoje kreditorių susirinkimo, ar toks dalyvavimas, jo sąlygos patvirtintos atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu; kreditoriams teikiama informacija apie kitų asmenų atliktus veiksmus bankroto procese, jų apmokėjimą; suteikti įgaliojimai (pavedimai) nėra abstraktūs, jais nesukuriamos sąlygos nepagrįstai įsiterpti į administratoriaus kompetencijai priklausančių klausimų sprendimą; kitiems asmenims suteikiami tik tie resursai, kurie būtini konkretiems įgaliojimams (pavedimams) įgyvendinti (pvz., sutartyje numačius, kad išieškodama skolas skolų išieškojimo įmonė gali savo nuožiūra naudotis ikiteisminėmis skolų išieškojimo priemonėmis, taip pat kreditorių nustatytomis sąlygomis pardavinėti dalį ar visas skolas, nebūtų pagrįsta, jei šiai įmonei būtų, pvz., suteikti prisijungimai prie bankrutuojančios įmonės depozitinės sąskaitos).
Mano, kad svarbu ir tai, kad JANI 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog nemokumo administratorius privalo „nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. <...>“. Teigia, kad apie tokią prievolę pareiškėjui buvo pranešta ne Išvadoje, bet 2020 m. gegužės 22 d. Išvados projekte ir rekomenduota jam, jei ši tvarka nėra patvirtinta, ją patvirtinti ir aiškiai apibrėžti darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką (toliau – Tvarka), įskaitant, bet neapsiribojant, jiems suteiktų konkrečių įgaliojimų apibrėžimu. Teigia, kad pareiškėjas iki Įsakymo priėmimo nepateikė Tarnybai duomenų, kad būtų įvykdęs rekomendaciją.
Pažymi, kad nemokumo administravimas yra licencijuojama veikla, kuria gali užsiimti tik tokią licenciją įgijęs asmuo. Šiam asmeniui ir jo veiklai, atsižvelgiant į jam valstybės deleguotas funkcijas, suteiktas teises ir pareigas bei paties nemokumo procesų administravimo specifiką, keliami specialūs reikalavimai. Teigia, kad nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad pareiškėjas A. K. suteikė plačius įgaliojimus Administratoriaus vykdomoje bankroto administravimo veikloje, sudarė galimybę disponuoti iš esmės visa Administratoriui skirta informacija, atlikti didžiąją dalį bankroto administravimo funkcijų (disponuoti bankrutuojančių įmonių lėšomis, teikti įvairius procesinius prašymus) ir taip, perimant bankroto bylų kontrolę, formuoti jų eigą. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė Tarnybai jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis yra nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką, kaip tai numatyta JANI 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Todėl mano, kad Tarnybos taikyta poveikio priemonė buvo proporcinga ir pagrįsta.
Nesutinka su Sprendimo argumentu, kad Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) 8 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, vienareikšmiškai konstatuotos faktinės aplinkybės, jog trečiais asmuo A. K. buvo įgaliotas atstovauti pareiškėją teismuose, suteikiant teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, taip pat įgaliotas jungtis prie EPP ir pateikti dokumentus bei jungtis prie Swedbank elektroninės bankininkystės ir atlikti banko leidžiamas funkcijas el. būdu.
Teigia, kad Administratoriaus pateikti paaiškinimai dėl A. K. veiklos jo administruojamose įmonėse buvo neišsamūs, nepateiktas A. K. veikimo bankroto procesuose pagrindimas, atitinkamai nėra aiškūs A. K. įgaliojimai veikti šiuose procesuose, tikrasis veikimo mastas, taip pat nėra sudarytos prielaidos užtikrinti ir realiai nėra užtikrinta jo veiksmų kontrolė ir būtent todėl buvo konstatuoti ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, JANI 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto pažeidimai.
Šalies argumentai
Pareiškėja su atsakovės skundu nesutinka; prašo jį atmesti ir Komisijos Sprendimą palikti nepakeistu. Tuo pačiu prašo priteisti už šio atsiliepimo surašymą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, jog atsakovė skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, o Komisija Sprendime tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Pažymi, jog priimtas Įsakymas yra visiškai neinformatyvus, neaišku už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėja yra nubausta. Įsakyme nurodomi teisės aktai, kurie tariamai yra pažeisti, tačiau neatskleista jų esmė, o priimtas Įsakymas prieštarauja padarytoms išvadoms.
Teigia, kad nebuvo pažeisti ir JANĮ 136 straipsnio 3 dalies l punkte nustatyti reikalavimai. Mano, kad Tarnybos Įsakymas, kuriuo Tarnyba pavedė atsakovės darbuotojams vykti į Administratoriaus buveinę, siekiant susipažinti su saugomais Administratoriaus administruojamų įmonių bankroto proceso dokumentais ir gauti patikrinimui reikalingus dokumentus, t. y. daryti šių dokumentų kopijas, juos fotografuoti ir ( ar ) atlikti kitus jų gavimui reikalingus veiksmus, yra iš esmės neteisėtas. Vykdydami šį įsakymą atsakovės darbuotojai atliko dokumentų paėmimą, surašė paėmimo aktą, savo nuožiūra, pasirinktinai, patikrino nemokių įmonių ir Administratorius dokumentus. Teigia, jog šiais veiksmais neteisėtai pateko į Administratoriaus buveinę, neteisėtai gavo ir paėmė dokumentus, todėl neteisėtai gautais įrodymais negalima remtis taikant poveikio priemones.
Vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 1-5 punktuose įtvirtintais viešojo administravimo subjekto veiklos principais ir teigia, kad jie buvo pažeisti, nes atsakovei nesuteikta teisė patekti į Administratoriaus buveinę ir savo nuožiūra daryti jai reikalingų dokumentų poėmius. Tokie veiksmai gali būti atliekami tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, atsakovė piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, neteisėtais būdais rinko įrodymus. Vadovaujasi VAĮ 26 straipsnio nuostata ir teigia, kad atsakovė galėjo reikalauti, jog pareiškėjas pateiktų dokumentus, o ne juos rinkti savo nuožiūra Administratoriaus patalpose.
Nesutinka su atsakovės tvirtinimu, kad A. K. vykdė administratoriaus pareigas. Vadovaujasi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad nė vienos šioje nuostatoje nurodytų funkcijų A. K. nėra atlikęs. Pareiškėjo teigimu, A. K. vykdė techninius, nesudėtingus uždavinius, kuriuos nurodęs atlikti pareiškėjas, kaip Administratoriaus administracijos vadovas ir tuo pačiu bankrutuojančių įmonių administratorius. Iš A. K. atliktų pavedimų negalima daryti išvados, kad jis veikė kaip administratorius, kad jam perduotos administratoriaus funkcijos. Priešingai, visi Administratoriaus sprendimai priimti pareiškėjo, A. K. nėra atlikęs nei vieno veiksmo, kaip bankroto administratorius. Pareiškėjas teigia pasirašęs visus siunčiamus dokumentus, A. K. nėra nurodytas nei viename jo siųstame dokumente kaip dokumentą pasirašęs asmuo.
Nurodo, kad A. K. M. Romerio universitete įgijo teisininko magistro kvalifikaciją. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir teigia, kad A. K. turi teisę atstovauti Administratorių kartu su juridinio asmens vadovu, turinčiu aukštąjį teisinį išsilavinimą, taip pat advokatu ar advokato padėjėju. Kadangi A. K. įgijo teisinį išsilavinimą, jokio pažeidimo nebuvo ir nėra.
Teigia, kad A. K. funkcijos įmonėje yra techninio, administracinio pobūdžio (atsiliepti į telefono skambučius, pareiškėjo nurodymu perduoti, rinkti, sisteminti informaciją, dokumentus, pareiškėjo nurodymu rengti tam tikrų raštų projektus ir pan.). Administratoriaus darbuotojas A. K. neturėjo ir neturi jokių įgaliojimų, funkcijų ar teisių, kurios priklauso tik Administratoriaus įgaliotam atstovui. Pasak pareiškėjo, Administratoriaus įgaliotas asmuo veikia atvirai, pagrįstai ir teisėtai, užtikrina, kad bankroto procesai vyktų teisėtai, greitai. Atstovavimas teisme yra galimas pagal ĮBĮ. Pareiškėjos teigimu, Išvadose nėra nurodytas nei vienas konkretus A. K. atliktas veiksmas, kuris ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje priskirtas administratoriaus funkcijoms, o A. K. atlikdamas technines, pagalbines funkcijas jokio teisės akto nepažeidė.
Tai, kad A. K. atliko technines funkcijas, jokių realių neigiamų pasekmių nesukėlė, bankroto procedūros vyko sklandžiai, realių nusiskundimų dėl netinkamo Administratoriaus įgalioto asmens Z. V. S. darbo, negauta. Mano, kad Išvadose nurodyti A. K. veiksmai nėra išimtinai administratoriui priskirtos funkcijos, tai pagalbiniai, techniniai veiksmai, kurie padeda administratoriui tinkamai įvykdyti jam įstatymu priskirtas funkcijas.
Teigia A. K. suteikęs teisę vykdyti rašytinius ir žodinius nurodymus, nes jis buvo mažosios bendrijos narys, o vėliau dirbo pagal darbo sutartį kaip konsultantas.
Nurodo, kad administruojamos įmonės yra visoje Lietuvoje, todėl administratoriaus įgaliotinio funkcijas gali vykdyti iš bet kurios vietos. Išvadose nėra nurodyta, kokias konkrečias administratoriui ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje priskirtas funkcijas atliko A. K. Pažymi, kad Z. V. S. atidaro bankrutuojančių įmonių banko sąskaitas; priima sprendimus dėl turto pardavimo, jo yra sudarytos sutartys bankrutuojančių įmonių vardu, visi raštai, dokumentai yra pasirašyti tik jo, kaip įgalioto administratoriaus mažųjų bendrijų darbuotojo, kuriam suteikta teisė verstis administratoriaus veikla.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. nesutinka su atsakovės skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nei Z. V. S., nei A. K. nepadarė jokių teisės pažeidimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis, kaip MB „Penktas šansas“ darbuotojas šios Bendrovės vadovo pavedimu atliko išimtinai tik techninio pobūdžio veiksmus ir nedisponavo jokiomis lėšomis ir nebandė užvaldyti bankroto administratoriaus funkcijų. Patikina, kad kiekvienas jo veiksmas buvo atliktas bankroto administratoriaus nurodymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Tarnybos Įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje 2020 m. sausio 31 d. patvirtintas ir užregistruotas teikimas (registracijos Nr. D4-179), kuriame pasiūlyta dėl jame nurodytų aplinkybių pradėti neplaninį nemokumo administratorių MB „Alba prima“, MB „Atisa“ ir MB „Penktas šansas“ veiklos patikrinimą (toliau – Patikrinimas).
Tarnyba 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (10.4) D2-459 elektroniniu paštu informavo Administratorių apie patikrinimą ir kad gauta ir turima informacija nustatyta, jog Administratorius yra galimai pavedęs atlikti ir (ar) leidžia atlikti visas ir (ar) dalį nemokumo administratoriaus funkcijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti atitinkamų nemokumo administratoriaus funkcijų, t. y. A. K., todėl, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktu ir JANĮ 132 ir 134 straipsnio 2 punktu, nusprendė atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą ir paprašė iki 2020 m. vasario 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas dėl šiame rašte nurodytų veiksmų (veikimo (neveikimo)), t. y. kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus Administratoriaus administruojamuose įmonių bankroto procesuose atliko (atlieka) A. K.
Tarnyba 2020 m. vasario 18 d. (registracijos Nr. D1-1008) gavo Administratoriaus rašytinius paaiškinimus (toliau – Paaiškinimai).
Tarnybos 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V4-62 Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėjai G. K., Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiajam specialistui R. L. ir Teisės skyriaus vedėjui G. G. su Administratoriais suderintą dieną pavesti nuvykti į Administratoriaus buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Administratoriaus administruojamas įmones ir (arba) kitą vietą (-as), kurioje (-iose) saugomi Administratoriaus administruojamų įmonių bankroto proceso dokumentai, siekiant susipažinti su šiais dokumentais ir gauti Patikrinimui reikalingus dokumentus, t. y. daryti šių dokumentų kopijas, juos fotografuoti ir (ar) atlikti kitus jų gavimui reikalingus veiksmus.
Tarnyba 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (10.4) D2-654 informavo Administratorių apie minėtą pavedimą ir paprašė sudaryti galimybę minėtiems Tarnybos atstovams patikrinti Administratoriaus administruojamų įmonių bankroto proceso dokumentus, t. y. iki 2020 m. kovo 3 d. nurodyti vietą (- as), kurioje (-iose) saugomi šie dokumentai, taip pat konkrečią datą (2020 m. kovo 9 d, 10 ar ankstesnę (2020 m. kovo 3, 4, 5, 6), kada Tarnybos atstovai gali nuo 9 val. iki 16 val., dalyvaujant Administratoriaus atstovui (-ams), tikrinti minėtus dokumentus.
Iš anksto elektroniniu paštu su Administratoriumi suderintu laiku, t. y. 2020 m. kovo 10 d., buvo nuvykta į Administratoriaus buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, dalyvaujant jų atstovui Z. V. S. (Administratoriaus direktoriui), atliktas tikrinimas vietoje surašant dokumentų paėmimo aktą (užregistruotas 2020 m. kovo 10 d. (registracijos Nr. D4-399)), su kuriuo vietoje susipažino ir jo vieną egzempliorių gavo Administratoriaus atstovas.
Tarnyba 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-870 paprašė Administratoriaus iki 2020 m. kovo 31 d. imtinai pateikti šią Patikrinimui reikalingą papildomą informaciją, kuri nebuvo pateikta patikrinimo vietoje metu: kopijas visų dokumentų, kurie dar nebuvo pateikti Tarnybai, pagrindžiančių A. K. dalyvavimą Administratoriaus veikloje administruojant įmonių bankroto procesus, t. y. įrodymus, kad A. K. yra (buvo) Administratoriaus nariu ir yra pareiškėjos darbuotoju (darbo sutarties ir pranešimo Sodrai apie įdarbinimą kopijas), įgaliojimus ar kitus panašaus pobūdžio dokumentus, kurių pagrindu A. K. atliko konkrečius veiksmus Administratoriaus administruojamų įmonių bankroto procesuose, pvz., Administratoriaus vardu teikė teismams dokumentus per EPP, disponavo Administratoriaus administruojamų įmonių depozitinių sąskaitų duomenimis ir kt.
Tarnyba 2020 m. balandžio 1 d. (registracijos Nr. D1-2187, D1-2188) gavo Administratoriaus 2020 m. kovo 31 d. el. laiškus su pridėtais dokumentais.
Tarnybos direktoriui 2020 m. gegužės 22 d. buvo pateiktas išvados projektas Nr. D4-753 (toliau – Išvados projektas).
Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. L. 2020 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku persiuntė Administratoriui susipažinimui Išvados projektą ir informavo apie Administratoriaus teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus. Tarnyba 2020 m. gegužės 28 d. (registracijos Nr. D1-3145) gavo Administratoriaus 2020 m. gegužės 28 d. nuomonę (toliau – Nuomonė).
Tarnybos direktoriui 2020 m. birželio 10 d. pateikta Išvada. Tarnybos direktorius 2020 m. liepos 31 d. priėmė Įsakymą, kuriuo konstatuota, kad Administratorius ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį, JANĮ 130 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 5 punktą, todėl pareiškėjui, kaip Administratoriaus direktoriui, atsakingam už šio administratoriaus darbo organizavimą ir kontrolę (darbų paskirstymą, jų koordinavimą ir pan.) bei netinkamai vykdžiusiam savo funkcijas, buvo skirta poveikio priemonė –teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų mokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.
Administratorius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (10.4 E)D2-1977 supažindintas su Įsakymu ir Išvada. Nesutikdama su priimtu Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl jo panaikinimo.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, skundžiamu Sprendimu įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose ir Komisijos posėdžio metu išdėstytus argumentus, skundžiamo Tarnybos Įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, turinį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdama į teismų praktiką, padarė išvadą, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Tarnybos Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, Įmonių bankroto įstatymas, Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir Nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės).
ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti (toliau – darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą) (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija).
JANĮ 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo taip pat privalo: 1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos; 2) nurodyti priežiūros institucijai naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos; 3) nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, administruojantiems nemokumo procesus laikinai.
JANĮ 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nemokumo proceso profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.
Vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos poveikio priemonės, kurių viena yra – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų (136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus 1-5 papunkčiuose įtvirtintas išimtis.
ĮBĮ 1¹ straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją, turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, procedūroms vykdyti.
VAĮ 36⁴ straipsnyje numatyta, jog ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas (1 dalis). Tarnybos vadovas tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (2 dalies 2 punktas). Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, be kita ko, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (12 dalies 2 punktas). Taisyklių 20.2 papunktį neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Teismo vertinimu, Komisija priimdama ginčijamą Sprendimą teisingai sprendė, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, kada ir kokias konkrečias tiek ĮBĮ, tiek ir JANĮ numatytas funkcijas priskirtas išimtinai bankroto (nemokumo) Administratoriui pareiškėjas pavedė atlikti A. K. ir taip pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje, JANĮ 130 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad A. K. yra Administratoriaus darbuotojas, neturintis teisės teikti nemokumo administravimo paslaugų. Teismas pažymi, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodyti jokie konkretūs nemokumo administravimo veiksmai, kuriuos atliko A. K., neturėdamas teisės teikti nemokumo administravimo paslaugų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pavedęs teikti nemokumo administravimo paslaugas A. K., pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalį.
Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kaip pasireiškė JANĮ 130 straipsnio 2 dalies pažeidimas, t. y. Tarnyba nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kada Administratorius nenurodė priežiūros institucijai darbuotojo turinčio teisę administruoti nemokumo procesus, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą ar tokius duomenis pateikė vėliau, nei kitą darbo dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos (JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas); Tarnyba nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kada Administratorius nenurodė priežiūros institucijai naujo darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, nurodant tokio keitimo priežastį ar tokius duomenis pateikė vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos (JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Byloje nėra ginčo, kad tiek Išvadų surašymo, tiek Įsakymo priėmimo metu Administratorius nebuvo įvykdęs JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte jam, kaip Administratoriui, numatytos pareigos nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką, tačiau sutiktina su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad šis pažeidimas nebuvo įtrauktas į Išvadų turinį, todėl negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas pagrindas skirti nuobaudą pareiškėjui.
Tarnyba skunde nurodė, kad šio konkretaus ginčo atveju visiškai akivaizdu ir neginčytina, kad pareiškėjas A. K. suteikė plačius įgaliojimus Administratoriaus vykdomoje bankroto administravimo veikloje, sudarė galimybę disponuoti iš esmės visa Administratoriui skirta informacija, atlikti didžiąją dalį bankroto administravimo funkcijų (pvz., disponuoti bankrutuojančių įmonių lėšomis, teikti įvairius procesinius prašymus) ir taip, perimant bankroto bylų kontrolę, formuoti jų eigą, bet nepateikė Tarnybai jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, kad jis būtų nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką (kaip tai numatyta JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte), todėl mano, jog Tarnybos taikoma poveikio priemonė buvo proporcinga ir pagrįsta. Įvertinus tokius Tarnybos teiginius, darytina išvada, kad Tarnyba pareiškėjo padarytus pažeidimus suteikiant įgaliojimus ir pavedimus A. K. siejo išimtinai su Tvarkos nenustatymu, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Įsakymo ir juo pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Tarnybos nuomone, Komisijos Sprendimo nepagrįstumą patvirtina byloje nustatytos ir Išvadoje išvardintos faktinės aplinkybės – trečiasis asmuo A. K. buvo įgaliotas atstovauti Pareiškėjui teismuose, taip pat įgaliotas jungtis prie EPP ir pateikti dokumentus bei jungtis prie Swedbank elektroninės bankininkystės ir atlikti banko leidžiamas funkcijas elektroniniu būdu, sutampa Administratoriaus nurodomas ir viešai skelbiamas bei A. K., kuris anksčiau turėjo teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, telefono numeris, adresas ir elektroninio pašto adresas. Tarnybos nuomone, visos šios faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad administratoriaus funkcijas bankroto bylose atliko licencijos neturintis asmuo, o ne oficialiai paskirtas asmuo, turintis licenciją.
Teismas nesutinka su tokiu Tarnybos faktinių aplinkybių įvertinimu ir pritaria Komisijos Sprendimo motyvams, kad neplaninio patikrinimo metu paimti ir Išvadoje nurodyti dokumentai, tokie kaip įgaliojimai pasirašyti ant dokumentų kopijų suteikti juridinio asmens darbuotojui A. K., 2019 m. kovo 12 d. įgaliojimas A. K. atstovauti teismuose ar 2020 m. sausio 2 d. įgaliojimas A. K. jungtis prie EPP ir jungtis prie elektroninės bankininkystės Swedbank ir atlikti banko leidžiamas funkcijas elektroniniu būdu – nėra tos funkcijos, kurių pagal nurodytą teisinį reglamentavimą Administratoriaus pavedimu nebūtų galėjęs atlikti kitas juridinio asmens darbuotojas. Taip pat sutiktina su Komisijos išvada, kad teisės aktai nenumato apribojimų administratorių buveinei ar kontaktiniams telefono numeriams, todėl Administratoriaus buveinės ir telefono numerio, anksčiau deklaruotų A. K. vardu buvimas taip pat neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad tokiu būdu A. K. buvo sudaryta galimybė disponuoti visa iš esmės Administratoriui skirta informacija bei perleistos atlikti nemokumo administratoriaus funkcijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, padarius priešingas išvadas, būtų paneigta juridinio asmens - nemokumo administratoriaus – teisė sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, neturinčiais teisės teikti nemokumo administravimo paslaugų, ir užtikrinančiais darbuotojams, turintiems nemokumo administravimo licenciją, techninę, teisinę ar administracinę pagalbą vykdant nemokumo administravimo procedūras.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai sprendė, kad Tarnybos Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimo nei Tarnybos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl Tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo teismo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą pagal 2020 m. lapkričio 25 d. sąskaitą – faktūrą už advokato teisines paslaugas Nr. 139 bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymą Nr. 311.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsiliepimas į atsakovės skundą teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 26 d., todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1398,5 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo teismui parengimą yra 3 496,25 Eur (2,5 x 1398,5 Eur). Iš pareiškėjos pateiktų sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymo matyti, kad jos už atsiliepimo į skundą surašymą sumokėta ir prašoma priteisti 300,00 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei nustatyta Rekomendacijose, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai mažajai bendrijai „Penktas šansas“ 300,00 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.