- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-423-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43618-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- UAB „Mokilizingas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimo pagal ieškovo UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Mokilizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 10 596,56 Lt eilinių įmokų, 404,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2013-01-17 su atsakovu sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFP30117GKPA, kuria suteikė atsakovui 10 000 Lt paskolą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti mokėjimo grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo – mokėti ieškovui 0,05 procento delspinigius nuo visos laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Prievolės atsakovas tinkamai neįvykdė. Atsakovui buvo siųstos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie skolą trumposiomis žinutėmis, bandyta susisiekti žinomais kontaktiniais duomenimis, tačiau taikos derybos su atsakovu nedavė rezultatų (1-2 b. l.).
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškiniu dėl pagal mokėjimo grafiką pradelstos skolos dalies priteisimo, tačiau nesutiko dėl visos paskolos sumos, nepagrįstai didelių netesybų priteisimo. Nurodė, kad paskolos sutartis nėra nutraukta, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti visos paskolos sumos grąžinimo. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2016-01-20, tačiau ši data ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjusi. Ieškovas neteisingai pateikė duomenis apie atsakovo sumokėtas paskolos dalis. Ieškiniu reikalaujama eilinių įmokų (tarp jų ir nepradelstų) suma yra didesnė už likusias atsakovo nesumokėtas įmokas, todėl ieškovas reikalauja nepagrįstai didelės sumos. Ieškovas reikalauja neprotingai didelių delspinigių, todėl prašė mažinti netesybas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB ,,Mokilizingas“ 3 068,98 Eur skolą, 117,80 Eur (delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 186,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,57 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. K..
Teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktas numato, kad gavėjas įsipareigojo laiku ir tinkamai sumokėti skolą, mokant eilines įmokas, nurodytas mokėjimu grafike, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 4.3 punktas numato, kad jeigu atitinkamų prievolių įvykdymo terminai yra suėję gavėjo mokamos įmokos pirmiausia skiriamos netesyboms mokėti, antrąja eile įmokos skiriamos eilinėms įmokoms, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs mokėti, trečiąja eile skiriamos eilinėms įmokoms, kurių terminas dar nėra suėjęs, ketvirtąja – bendrovės patirtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Gavėjo mokamas sutarties mokestis nurodytas mokėjimų grafike. Šis mokestis įskaičiuotas į eilinės įmokos sumą. Sutarties mokestis sumokamas visas, neatsižvelgiant į tai, ar gavėjas pasinaudoja 5.2.1 ir 8.1 punktuose numatytomis teisėmis (5-6 b. l.). Ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės duomenys patvirtina tai, kad atsakovas įsipareigojimus vykdė netinkamai, praleidinėjo įmokų mokėjimo terminus, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai. Be to, pačioje sutartyje yra nurodyta, kad atsakovui tinkamai vykdant įsipareigojimus, jo visa sumokėta suma pagal sutartį siektų 13 859,89 Lt (4 b. l.). Atsakovas yra sumokėjęs 3 263,42 Lt, o jo įsiskolinimo įmokų suma sudaro 10 596,56 Lt (11 b. l.). Atsakovas neįrodė, kad ieškovas iš jo reikalauja per didelės sumos ar yra atlikęs papildomus mokėjimus, kurie nėra nurodyti į bylą teiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas įmokas turėjo mokėti kiekvieno mėnesio 20 d., o mėnesinė įmoka sudarė 377,43 Lt. Jau 2013-07-20, tiek 2013-11-20, tiek ir 2013-12-20 atsakovo įsiskolinimas ieškovui viršijo trijų mėnesių įmokų dydžius. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas turėjo teisę pagal sutarties sąlygas nutraukti sudarytą sutartį 2013-12-20, ką ir atliko šiuo atveju. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 str.), todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3 068,98 Eur (10 596,56 Lt) skolą.
Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę, kuri patvirtina, kad atsakovui paskaičiuoti 1 876,20 Lt delspinigiai, o ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 404,60 Lt delspinigių (1 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės, reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo 117,80 Eur (404,60 Lt) delspinigius, teismas tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.260 straipsnių 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, sumažinant iš apelianto ieškovui priteistą sumą iki 1530,37 Eur.
Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 1530,37 Eur, kurie susideda iš iki ieškinio pateikimo pavėluotų sumokėti lizingo įmokų, priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu sumokėti visą sutarties sumą bei su teismo išvada, kad sutartis buvo ieškovo vienašališkai nutraukta. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą. Ieškovas remiasi sutarties nutraukimo faktu, vadinasi, turi pareigą įrodyti sutarties nutraukimo faktą. Tuo tarpu apeliantas negali įrodyti aplinkybės, kad nėra gavęs pranešimo, nes tokio pobūdžio neigiama aplinkybė objektyviai negali būti jokiais įrodymais įrodinėjama. Ieškovo pateiktas įrodymas niekaip nepagrindžia ne tik fakto, kad apeliantas šį pranešimą gavo, bet ir fakto, kad pranešimas apskritai buvo siunčiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Mokilizingas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl netinkamai vykdomų sutarties sąlygų apeliantui buvo siunčiami pranešimai dviem turimais gyvenamosios vietos adresais, taip pat trumposiomis žinutėmis turimu kontaktiniu telefono numeriu. Apie kontaktų pasikeitimą apeliantas ieškovo neinformavo. Ieškovas, remdamasis sutarties 6.1.3 bei 7.4 punktais, 2013-12-20 vienašališkai nutraukė sutartį. Apie sutarties nutraukimą apeliantas buvo informuotas 2013-08-26 išsiųstame pranešime „Pretenzija“ bei 2013-12-31 pranešime „Dėl nutraukimo“. Dokumentų apie laiškų išsiuntimą ieškovas pateikti negali, kadangi pranešimai, kaip numatyta sutarties 9.1. p. buvo siųsti neregistruotu paštu. Sutarties 5.3.1 p. nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš apelianto sumokėti visas pagal sutartį likusias eilines įmokas, jei apeliantas pažeidžia mokėjimų grafiko sąlygas daugiau negu 45 kalendorines dienas. Akivaizdu, kad apeliantas nevykdė mokėjimo grafiko sąlygų ilgesnį nei numatytą terminą. Nors apeliantas prašo atmesti ieškinį dalyje dėl delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, tačiau dėl šių ginčijamų reikalavimų nieko nepasisako. Delspinigių mokėjimas numatytas sutarties sąlygose – 0,05 proc. ir su tokiomis sutarties sąlygomis apeliantas sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl prievolės grąžinti paskolą vykdymo, delspinigių bei vartojimo sutarties vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-01-17 sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFP30117GKPA, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui paskolą (2.1 p.), o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai sumokėti eilines įmokas, nurodytas mokėjimų grafike, vykdyti kitas sutarties sąlygas (2.2 p.). Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas suteikia atsakovui 10 000 Lt paskolą, metinė palūkanų norma – 19 procento, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 25,45 procento, delspinigių norma – 0,05 procento, sutarties mokestis 490,16 Lt, bendra kredito gavėjo mokama suma pagal sutartį 13 859,98 Lt nuo 2013-02-20 iki 2016-01-20 sumokama mėnesinėmis įmokomis pagal grafiką.
Apeliantas V. K. skunde nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 1530,37 Eur, kurie susideda iš iki ieškinio pateikimo pavėluotų sumokėti lizingo įmokų, priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu sumokėti visą sutarties sumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 4.8 punktą nesumokėjęs šioje sutartyje nustatytos skolos ar kito sutartyje nustatyto privalomo mokėjimo, gavėjas, kol bus faktiškai įmokėta visa jo įsiskolinimo suma privalo mokėti delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo dienos. Pagal sutarties 5.3.1 punktą bendrovė turi teisę reikalauti, kad gavėjas sumokėtų visas pagal šią sutartį likusias eilines įmokas, jei gavėjas pažeidžia Mokėjimų grafiko sąlygas daugiau negu 45 kalendorines dienas. Jei gavėjas nevykdo šio bendrovės reikalavimo - už kiekvieną dieną skaičiuoti delspinigius nuo visos mokėti reikalavimo sumos. Sutarties 6.1.3 punktas numato, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai gavėjas nesumoka įmokos daugiau kaip vieną mėnesį ir jos suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos paskolos sumos arba įmokos mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Esant sutarties 6.1 punkte numatytiems atvejams, bendrovė turi teisę nutraukti sutartį. Anksčiau laiko sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu arba vienašališkai sutartyje ar įstatymuose nustatytais atvejais. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nustatė, kad jau tiek 2013-07-20, tiek 2013-11-20, tiek ir 2013-12-20 atsakovo įsiskolinimas ieškovui viršijo trijų mėnesių įmokų dydžius. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės Nr.1 (b.l. 11) matyti, kad apelianto paskutinė įmoka pagal sutartį buvo atlikta 2013-11-25. Apeliantas jokių duomenų nepateikė, kad po šios datos atliko kokius nors vėlesnius mokėjimus pagal sutarties grafiką, todėl ieškovas, vadovaudamasis aukščiau paminėtais sutarties punktais, turėjo teisę pagal sutarties sąlygas nutraukti sudarytą sutartį ir reikalauti iš apelianto grąžinti visą paskolintą sumą.
Apeliantas skunde tai pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad sutartis ieškovas tinkamai informavo apeliantą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nes jokio pranešimo apeliantas nėra gavęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o, jei toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Šalių kreditavimo sutarties 7.4 punkte nustatyta, kad bendrovė (ieškovas) raštu informuoja apie esminį sutarties pažeidimą ir nustato ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą sutarties pažeidimui pašalinti (jei tokį pažeidimą įmanoma pašalinti), nepašalinus pažeidimo bendrovė (ieškovas) turi teisę nutraukti sutartį. Pagal sutarties sąlygas pranešimai gavėjui paprastai siunčiami neregistruotu paštu, tačiau gali būti pateikiami ir kitais sutartyje numatytais būdais (9.1 p.). Paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais, jeigu praėjo 5 kalendorinės dienos nuo jų išsiuntimo dienos. Bylos duomenys tvirtina, kad 2013-05-06, 2013-05-20 ieškovas apeliantui išsiuntė raginimus adresais (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuose nurodė kad tęsiantis sutarties pažeidimams sutartis bus nutraukta (b.l. 8, 9). 2013-08-26 ieškovas apeliantui išsiuntė pretenziją, kuria pranešė, jog pretenzijos surašymo dieną, apeliantas nevykdo vartojimo kredito sutarties 187 dienų, įsiskolinimas sudaro 773,94 Lt nesumokėtų įmokų, toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta (b.l. 7). Taip pat šiais adresais atsakovas 2013-12-31 išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą (b.l. 33). Atkreiptinas dėmesys, jog adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apeliantas nurodė sutartyje, todėl apelianto teiginiai, jog, jis jokių įspėjimų nėra gavęs, negali būti laikomi pagrįstais. Paties apelianto nerūpestingas elgesys - nesirūpinimas gaunamos korespondencijos priėmimu arba faktinio adreso korespondencijai gauti nepateikimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis vidutinio rūpestingo asmens standartus. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nevertino ieškovo elgesio kaip pažeidžiančio sutarties nutraukimo tvarką. Be to, apeliantas, žinodamas sutarties sąlygas, t. y. atvejus, kada ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, negalėjo nesitikėti, kad sutartis bus nutraukta. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo (apelianto) elgesys, kaip matyti iš delspinigių paskaičiavimo lentelės, - įmokų laiku pagal mokėjimo grafiką nemokėjimas, į ieškovo siunčiamus raginimus vykdyti prievoles nereagavimas, nebendradarbiavimas su atsakovu - sudarė pakankamą pagrindą kreditoriui (ieškovui) nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.