- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-382-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00302-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės A. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankroto administratorė A. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti A. K. palikimo, atsiradusio po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), nepriėmimą - nesikreipimą į notarą bei neatlikimą kitų alternatyvių palikimo priėmimo veiksmų, negaliojančiu; įpareigoti A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo.
2. Nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-09-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. S. To paties teismo 2018-12-05 nutartimi patvirtinti A. K. kreditoriai ir jų kreditoriai reikalavimai. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto duomenimis A. K. tėvo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad J. K. testamentas nebuvo sudarytas, palikimo priėmimo faktų nėra, palikimo atsisakymo faktų nėra, pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepaduotas, kaip ir pareiškimas dėl jo atsisakymo. A. K. yra pirmos eilės įpėdinis turintis teisę paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą.
3. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Bankroto administratorės duomenimis, valstybei kol kas nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. A. K. neveikimas patvirtina, kad jis laisva valia priimti palikimo, t.y. išviešinti palikimo priėmimo faktą, tapti turto savininku, neketina. Palikimo nepriėmimas konkliudentiniais veiksmais patvirtino ir vengimą vykdyti turimas ir teismo patvirtintas prievoles prieš kreditorius, kurių (kreditorinių reikalavimų) bendra teismo nutartimi patvirtinta suma yra 118 719,34 Eur. Nors minėtam butui yra pritaikytas areštas, tai nėra kliūtis notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet kuriuo atveju, paveldėjimas yra universalus, todėl paveldimos ne tik turtinės teisės, bei ir turtiniai įsipareigojimai, o tai reiškia, jog fizinio asmens bankroto byloje bus tvirtinamas papildomas kreditorius (jei kreditorius tokia savo teise naudosis), o paveldimas turtas bus priimamas pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis).
4. Bankroto administratorės nuomone, šioje byloje yra CK 6.66 straipsnio sąlygų taikymo visetas, t.y. bankroto administratorė kreipiasi į teismą visų A. K. kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, vardu, kas reiškia, jog yra neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė; ginčijamas sandoris (palikimo nepriėmimas) pažeidžia kreditorių teises, nes mažina turto, iš kurio gali būti išieškoma kreditorių naudai, masę; A. K. privalėjo priimti palikimą ir suprasti, kad nepriėmimu pažeis kreditorių teises bei interesus; sandoris vienašalis, tačiau jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir dvišaliam sandoriui; visų kreditorių reikalavimų tenkinimas bus nukreiptas į paveldėtą turtą (priimtą palikimą) fizinio asmens bankroto procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019-03-26 nutartimi, atsisakė priimti ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinis procesas galimas tik tuo atveju, jei būsimas teismo sprendimas sukeltų kokias nors teisines pasekmes. Asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, todėl asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę neatlikti palikimo priėmimo veiksmų, teismo vertinimu negali būti laikomas piktnaudžiaujančiu savo teise. Įpėdinio sprendimas, jam neatliekant jokių palikimo priėmimo veiksmų, vienašaliu sandoriu įpėdinio veiksmai tampa tik tuomet, kai jis pradeda įgyvendinti savo paveldėjimo teisę (įpėdinis kreipiasi su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, atsisakymo jį priimti, ar kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ar juridinio fakto nustatymo ir t. t.).
7. Teismas pasisakė, kad esant palikimo priėmimo laisvės principui paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir įpėdiniui neatliekant jokių veiksmų ir tokiu būdu reiškiant valią palikimo nepriimti, jo veiksmai negali būti traktuojami kaip pažeidžiantys kieno nors teises, nes jis savo pasirinkimu (neveikimu) nei sau, nei kitiems asmenims nesukuria jokių teisių ar pareigų, ir jis nesudaro jokio sandorio, kuris galėtų būti nuginčijamas.
8. Teismas ieškinio reikalavimus vertino kaip nesukuriančius jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-03-26 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Nurodo, kad nesutinka su ginčijamos teismo nutarties išvadomis. Pažymi, kad turtinės teisės neįgyvendinimas siekiant panaikinti civilines pareigas (įsipareigojimus kreditoriams), yra ne kas kita, o aiškus vienašalis sandoris, atliktas konkliudentiniais veiksmais - neveikimu. Būtent šis neveikimas - turtinės teisės neįgyvendinimas sukuria teisines pasekmes kreditoriams, mažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas fizinio asmens bankroto procese, apimtį, o tai reiškia, jog pažeidžia kreditorių interesus.
11. A. K. pareiškimas teisme dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmąjį kartą buvo paduotas 2018-02-06, t.y., dar iki tėvo mirties, todėl jau tuo metu asmuo žinojo ir/ar turėjo žinoti, kad yra sąlygos konstatuoti jo nemokumą. Todėl visi veiksmai, nukreipti išvengti turtinių įsipareigojimų, atlikti konkliudentiniais veiksmais, yra aiškūs vienašaliai sandoriai, kuomet neturi būti taikomas palikimo priėmimo laisvės principas, nes fiziniam asmeniui keliant teisme fizinio asmens bankroto bylą jam galioja specialus statusas, kuomet bet koks jo veiksmas vertintinas kreditorinių įsipareigojimų vykdymo galimybe ir tinkama perspektyva.
12. Bankroto administratorės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paveldėjimo teisės bei fizinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti ieškinį, vienas iš jų – jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas).
16. Ieškovė, kaip fizinio asmens bankroto administratorė, ieškinį reiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). CK 1.63 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui (4 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantės ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, nepriėmimą – nesikreipimą į notarą bei neatlikimą kitų alternatyvių palikimo priėmimo veiksmų, negaliojančiu, bei įpareigoti atsakovą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nesukurtų jokių teisinių pasekmių, atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas.
18. Ieškovės vertinimas, kad fizinio asmens A. K. neveikimas – nesiimant jokių priemonių realizuoti paveldėjimo teisę į mirusio tėvo turtą, gali būti sutapatinamas su vienašaliu sandoriu, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo prasme yra visiškai nepagrįstas.
19. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad A. K. turint bankrutuojančio asmens statusą, šiuo atveju, palikimo priėmimo laisvės principas turėtų būti netaikomas. Fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys patiria tam tikrų suvaržymų, kadangi jų turtu, taip pat ir pajamomis disponuoja bankroto administratorius, tačiau toks statusas savaime nepaneigia įpėdinio teisės savarankiškai spręsti dėl teisės į palikimą realizavimo. Įpėdinis turi teisę, o ne pareigą priimti palikimą, o teismas nepaisant to, kad A. K. atžvilgiu yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisinio pagrindo įpareigoti priimti ar atsisakyti priimti palikimą fizinį asmenį, neturi.
20. Nesikreipimas į notarą dėl palikimo priėmimo, nesukuria jokių teisių ar pareigų, t. y. savo esme nėra vienašalis sandoris pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį, juo labiau tokia pasirinkta įpėdinio pozicija negali būti vertinama kaip konkliudentiniais veiksmais sudaromas vienašalis sandoris, kaip nurodo apeliantė.
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ieškinio reikalavimas savaime nesukuria materialinių teisinių padarinių, teismas pagrįstai jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Esant šioms aplinkybėms Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-03-26 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.