- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-731-274/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albertas Milinis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Kreditorius
- Lindorff Oy filialo, Lindorff Oy
- Skolininkas
- Z. D.
- Kategorijos
- 125.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-731-274/2010 pagal kreditoriaus Lindorff Oy filialo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4732-615/2010 pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininko Z. D., kuria panaikintas 2009-10-16 teismo įsakymas ir nutarta kreditoriaus pareiškimą laikyti nepaduotu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Apeliantas 2009-09-04 į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi su pareiškimu išduoti įsakymą dėl skolos už ryšio paslaugas ir netesybų priteisimo iš skolininko Z. D. (b. l. 2).
Teismas pareiškimą patenkino ir 2009-10-16 išdavė teismo įsakymą (b. l. 16).
Skolininkas Z. D. 2009-12-04 pateikė procesinį dokumentą, įvardintą kaip prašymą dėl skolos išdėstymo, kuriuo prašė priteistą skolą išieškoti kasmėnesiniais atskaitymais iš gaunamo darbo užmokesčio, nes yra daromi atskaitymai pagal kitus vykdomuosius dokumentus, be to, skolininkas išlaiko nepilnametį sūnų (b. l. 24).
Teismas 2009-12-10 nutartimi skolininko pateiktą procesinį dokumentą laikė prieštaravimais kreditoriaus Lindorff Oy pareiškimui bei pagal jį priimtam teismo įsakymui. Šia nutartimi teismas skolininko pateiktą procesinį dokumentą priėmė ir nurodė kreditorių turint teisę per keturiolika dienų nuo nutarties įteikimo dienos pareikšti ieškinį atsakovui Z. D., kuriame be faktinio ieškinio pagrindo taip pat būtų išdėstyta ir ieškovo pozicija dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimumo, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l. 28). Kreditoriui to nepadarius, skundžiama 2010-01-20 nutartimi teismas panaikino 2009-10-16 įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu (b. l. 33).
Kreditorius su virš paminėta teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-20 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-4732-615/2010 bei išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad spręsdamas skolininko 2009-12-04 pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pareiškimų dėl teismo įsakymo nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. nepagrįstai nurodė, jog teismo įsakymo vykdymo išdėstymas LR CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuotas ir todėl skolininko prašymą klaidingai laikė prieštaravimais, ko pasekoje panaikino teismo įsakymą ir paliko apelianto pareiškimą nenagrinėtą. Apeliantas pažymi, jog LR CPK 432 str. numatyta, jog jei LR CPK XXIII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuotas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. LR CPK 284 str. 1 d. nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atskirasis skundas tenkintinas ir štai dėl kokių priežasčių. Kolegija sutinka su apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismas skolininko 2009-12-04 pateiktą procesinį dokumentą nepagrįstai kvalifikavo kaip skolininko prieštaravimus teismo įsakymui. Pagal LR CPK 439 str. 2 d., prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Taigi, šios rūšies procesiniame dokumente privalo būti aiškiai išreikštas, nors ir nebūtinai motyvuotas skolininko nesutikimas su teismo įsakymu ar jo dalimi. Tuo tarpu skolininko Z. D. 2009-12-04 pateiktame procesiniame dokumente toks nesutikimas nėra pareikštas. Priešingai, skolininko prašymas išieškoti teismo įsakymu priteistą skolą darant kasmėnesinius atskaitymus iš jo gaunamo darbo užmokesčio, reiškia, jog skolininkas pripažįsta skolą, laiko, jog ji iš jo priteista pagrįstai, sutinka, kad skola būtų išieškoma nukreipiant teismo įsakymo vykdymą į jo turtą ir konkrečiai prašo, kad tai būtų daroma išieškant priteistas sumas iš jo gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Pagal LR CPK 584 str. 1 d. 1 p. bei 587 str. 2 p., teismo įsakymas yra vykdytinas ir tuo pačiu vykdomasis dokumentas. LR CPK 663 str. 1 d. nustatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kolegijos nuomone, nors pateiktą procesinį dokumentą skolininkas įvardino kaip prašymą dėl skolos išdėstymo, pagal savo turinį ir priedus jis laikytinas LR CPK 663 str. 1 d. numatytu antstoliui vykdymo procese pateikiamu prašymu, kad vykdomasis dokumentas būtų vykdomas išieškant iš jo darbo užmokesčio ir įrodymais, kurie patvirtina, jog išieškant iš skolininko gaunamų pajamų bus galima vykdomąjį dokumentą visiškai įvykdyti per civilinių procesinių įstatymų nustatytą terminą.
Kolegija sutinka ir su apelianto argumentu, jog tai, kad skolininko teisė kreiptis dėl vykdymo išdėstymo nėra numatyta reglamentuojant bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nesudaro jokio pagrindo laikyti skolininko pateikto dokumento prieštaravimais dėl teismo įsakymo. Kreiptis dėl procesinio sprendimo – šiuo atveju teismo įsakymo vykdymo tvarkos nustatymo skolininkas turi teisę vadovaudamasis bendrosiomis ginčo teisenoje galiojančiomis normomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tame skaičiuje sprendimo vykdymo išdėstymą.
Apeliantas atskirajame skunde formuluoja prašymą panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kolegija pirmosios instancijos nutartį naikina tuo pagrindu, kad skolininko pateiktą procesinį dokumentą kvalifikuoja ne kaip prieštaravimus teismo įsakymui, tačiau kaip skolininko prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad šis prašymas yra suformuluotas neaiškiai. Procesinį dokumentą skolininkas įvardino kaip „prašymą dėl skolos išdėstymo“, tačiau nenurodė kaip, kokiomis dalimis prašo išdėstyti teismo įsakymo vykdymą. Tuo tarpu iš prašymo turinio spręstina, kad tai prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko gaunamas pajamas, kuris vykdymo procese teikiamas antstoliui. Todėl pirmosios instancijos teismas privalo įpareigoti skolininką patikslinti ir sukonkretinti pareikštą prašymą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pripažinti skolininką Z. D. nepateikus prieštaravimų dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-16 išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-26433-579/2009.
Skolininko 2009-12-04 pateiktą procesinį dokumentą pripažinti prašymu dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, prieš tai įpareigojant skolininką prašymą patikslinti ir sukonkretinti.