Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-04-13 · Administracinė byla Nr. eA-1976-502/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
eA-1976-502/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00222-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
G. K. F.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1976-502/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėjas G. K. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43092 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 6K-181 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Sprendimo argumentais, kad: jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje; jam negali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nes jam nekyla reali grėsmė pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę atveju; tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Pareiškėjas teigė, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, jog atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo tinkamai išklausytas, buvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir teisingą procesą. Prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašymo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, nes asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teigė, kad tyrimo metu surinkta informacija apsiribojo fragmentiniu jo gyvenimo istorijos nustatymu, tačiau tikrieji jo šeimos užpuolimo motyvai ir priežastys nebuvo ištirti, kas sąlygojo, jog netinkamai ištirta ir įvertinta situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, o taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Taip pat nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, kuri susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. Akivaizdu, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Skunde Komisijai nurodė visas objektyviam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami ir sprendimas vertintinas kritiškai. Nagrinėjamu atveju tiek iš jo pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Jei bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai jam išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, taikant šias nuostatas, kontekste nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kuriems trūksta detalumo, buvo konstatuota, kad pareiškėjo istorija apie galimą persekiojimą (galimybę būti persekiojamam dėl buvimo tėvų nužudymo liudininku) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tariami persekiotojai (neįvardinta grupuotė / asmenys, nužudę jo tėvus) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė, jis taip pat nenurodė, ar bandė gauti šią apsaugą kreipdamasis į teisėsaugą. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

10. Atsakovas teigė, kad surinkta informacija patvirtina, jog visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nevyksta karinis vidaus ar tarptautinis konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei ar jo saugumui. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), kitos šalies provincijos yra saugios, jose užfiksuojami vos keli incidentai, pareikalavę žmonių gyvybių. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, kur nevyksta ginkluotas konfliktas. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo surinkta bei įvertinta visa su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija kilmės valstybės kontekste ir konstatuota, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Akcentavo, kad pareiškėjas nurodė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra tai, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus, jis gali būti nužudytas dėl to, jog kartu su savo broliu matė, kaip buvo nužudyti tėvai ir todėl gali įduoti užpuolikus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių apie tėvų nužudymą, konkrečiai nenurodė, kada buvo nužudyti jo tėvai (teigė, jog tai įvyko 2019 m.). Pareiškėjo istorija apie tėvų nužudymą nebuvo pakankamai detali ir konkreti, pasakojimui trūko informatyvumo, pareiškėjas nenoriai atsakinėjo į patikslinančius klausimus, paklaustas apie tam tikras detales dažnai atsakydavo, jog nežino ir negali plačiau paaiškinti vienų ar kitų įvykių ar jų detalių, jo pasakojimo detalės taip pat buvo prieštaringos. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl su broliu nepersikėlė gyventi į kitą (duomenys neskelbtini) vietą ar neišvyko gyventi į kitą (duomenys neskelbtini) šalį, o pasirinko atvykti į Europą, taip pat nepateikė dokumentų (ar jų kopijų) bei kitų įrodymų, galinčių pagrįsti jo pasakojimą. Įvertinus tai, pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, pripažintas nepakankamai detaliu bei informatyviu, todėl įvertintas kritiškai, savaime nelaikant patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą.

12. Atsakovas taip pat akcentavo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Žemesnės instancijos teismas

13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas, apžvelgęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu nurodytus motyvus, akcentavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, įtvirtinta Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje, Tvarkos aprašo 97 ir 99 punktuose, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus, jis gali būti nužudytas dėl to, jog kartu su savo broliu matė, kaip buvo nužudyti jų tėvai, todėl jis gali būti pagrobtas ir nužudytas taip pat. 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius, teigdamas, kad jo tėvai 2019 m. buvo nužudyti, tačiau nedetalizavo nei kodėl, nei kokių asmenų ar grupuotės. Teigė, kad vietovėje, kurioje gyvena, vyko karas, žudynės (prieglobsčio prašytojas detaliau nepaaiškino, dėl kokių priežasčių vyko karas, kas yra kariaujančios šalys – teigė, jog buvo per mažas, kad galėtų suprasti, kas vyksta jo šalyje), buvo maištininkų grupuotės, kurios, anot prieglobsčio prašytojo, įsiverždavo į namus ir žudydavo visus žmones. Pareiškėjas nurodė, kad su broliu pabėgo į kaimyninę valstybę (duomenys neskelbtini), ten praleido 3 savaites, tačiau vėliau apklausos metu teigė, jog neprisimena, kiek laiko su broliu buvo (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas taip pat minėjo, jog tuo metu, kai su broliu pabėgo į (duomenys neskelbtini), ten juos susirado tėvo draugas, kuris padėjo jiems gauti padirbtus asmens dokumentus, su kuriais pavyko išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Ukrainą, o iš Ukrainos autobusu atvyko į Baltarusiją, kurioje praleido 8 mėnesius. Apklausos metu nurodė, kad tėvo draugas jiems siuntė pinigus ir padėjo pragyventi. 2020 m. spalio mėn., per Baltarusijoje vykusias represijas dingus broliui nusprendė vykti į Lietuvos Respubliką, kur gerbiamos žmogaus teisės.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė tas pačias išvykimo iš kilmės šalies aplinkybes, detalesnio aplinkybių apibūdinimo nepateikė, teigdamas, kad juo kaip nepilnamečiu asmeniu rūpinosi vyresnysis brolis, kuris viską organizuodavo, jis buvo išsigandęs, pasimetęs. Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas paaiškinimas dėl gyvenimo Baltarusijos Respublikoje aplinkybių apibūdinimo skiriasi. Apklausos metu 2021 m. spalio 28 d. buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) juos su broliu susirado tėvo draugas, teismo posėdžio metu teigiama, kad jais pasirūpino dėdė ir pinigų pragyvenimui Baltarusijoje jiems siuntė dėdės sūnus. Į teismo klausimą, kur pareiškėjas su broliu gyveno Baltarusijoje, buvo nurodyta, kad atsitiktinėse vietose (apleistuose pastatuose ir pan.), o 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu nurodyta, kad gyveno hostelyje. Taip pat skiriasi pareiškėjo pasakojimo versija dėl brolio likimo. Apklausos metu nurodyta, kad brolis sulaikytas policijos per Baltarusijoje vykius protestus, teismo posėdžio metu nurodyta, kad iš Facebook sužinojo, kad brolis nužudytas.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas asmens tapatybės nustatymui pateikė gimimo liudijimą, teigdamas, kad yra nepilnametis asmuo. Kitus dokumentus teigė pametęs, kai ėjo link Lietuvos Respublikos sienos. 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu Departamento pareigūnas nurodė, kad asmens tapatybės nustatymui pareiškėjas gali pateikti papildomus dokumentus, kuriais patvirtintų tiek tapatybę, tiek amžių, nes teigė, kad yra nepilnametis. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 8 mėnesius gyveno Baltarusijoje ir jiems pinigines lėšas pragyvenimui siuntė dėdė (kitu atveju nurodoma tėvo draugas). Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo reali galimybė iš kilmės šalies per asmenis, kurie jam daugiau nei 8 mėnesius teikė finansinę pagalbą gyvenant Baltarusijoje, gauti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis apie jo asmens tapatybę, kilmę, amžių, socialinę padėtį, šeimos sudėtį, taigi ir duomenis apie jo šeimos atžvilgiu panaudotą smurtą, jei tai buvo realus įvykis. Tokie duomenys nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo istorija apie jo šeimos patirtą smurtą, jo išvykimą iš kilmės šalies, gyvenimą Baltarusijoje ir atvykimo į Lietuvą aplinkybes yra nenuosekli ir prieštaringa, nėra jokių faktinių duomenų jai pagrįsti, taip pat pareiškėjas klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus, teikdamas duomenis apie jo amžių, todėl atsakovas pagrįstai jo pasakojimą įvertino kaip mažai tikėtiną ir nepatikimą.

18. Teismas akcentavo, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą sistemiškai su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija akivaizdu, kad istorija apie galimą persekiojimą (dėl buvimo tėvų nužudymo liudininku) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Visų pirma, tariami persekiotojai (neįvardinta grupuotė / asmenys, nužudę jo tėvus) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė, jis nenurodė, ar bandė gauti šią apsaugą kreipdamasis į vietinę teisėsaugą. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Taigi jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

19. Teismas pažymėjo, kad kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

20. Teismas, apžvelgęs tyrimo metu surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, nustatė, kad pareiškėjas yra kilęs ir gyveno (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) provincijoje, konfliktas (duomenys neskelbtini) provincijose buvo itin aktyvus 2017–2019 m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui papildoma apsauga negali būti suteikta vien dėl to, kad kažkuriame valstybės regione vyko karinis konfliktas, nes vertinamas bendras valstybės kontekstas. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje nevyksta karinis vidaus ar tarptautinis konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei ar jo saugumui. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo pačio subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

22. Teismas sprendė, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo veiksmais aktyviai kliudė Departamento vykdomam tyrimui. Atvykęs į Lietuvą jis prisistatė nepilnamečiu asmeniu, tai grįsdamas gimimo liudijimu, kuris iš esmės nepatvirtina nei jo tapatybės nei amžiaus. Pareiškėjas tikslingai, siekdamas klaidinti Departamento pareigūnus atliekančius tyrimą, neteikė jokių papildomų duomenų apie asmens tapatybę, nors tokia galimybė jam buvo suteikta ir jis ja galėjo pasinaudoti. Pareiškėjo pasakojimas, kad kelionės dokumentai buvo suklastoti, tačiau ir jie buvo netyčia pamesti, vertintini kritiškai. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko į Ukrainą, o iš jos vyko į Baltarusiją. Įvertinus kelionės maršrutą, egzistuojančią kirstų valstybių sienų kontrolę, neįtikėtina, kad asmens tapatybės dokumentų klastojimo požymiai nebūtų buvę nustatyti valstybės sienos kirtimo ir asmens dokumentų patikrų metu. Akivaizdu, kad pareiškėjas tikslingai vengia asmens tapatybės ir anketinių duomenų identifikavimo. Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad jis yra nepilnametis ir nepagrįstai remiamasi specialisto išvada dėl amžiaus nustatymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. MK-0 286/2021 (01) konstatuota, kad pareiškėjas apibendrinus tyrimo rezultatus yra pilnametis, jo biologinis amžius apie 22 +/- 2 metai, t. y. 20–24 metų intervale imtinai. Taigi, pareiškėjas klaidingai nurodė, jog yra nepilnametis. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumą, pagrįstai rėmėsi Išvadoje pateiktais duomenimis.

24. Teismas pritarė Departamento Sprendimo vertinimui ir išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

25. Teismas, vertindamas Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirtęs sieną, neturėjo kelionės dokumentų, buvo sulaikytas pareigūnų. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikyta aptariama priemonė yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas maksimalus penkių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra pagrįstas ir proporcingas, neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti ir kitos Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste akcentavo, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

28. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese, t. y. buvo pažeistas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas. Pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Nepaisant to, skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti, nebuvo išklausytas.

31. Teigiama, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. „Visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko jam suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

32. Pabrėžiama, kad pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamentui buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė visas objektyviam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami ir sprendimas vertintinas kritiškai. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

33. Pažymima, kad objektyviai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o visiškai pagrįsta.

34. Akcentuojama, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją buvo galimai pažeistas Tvarkos aprašo 99 punkte nustatytas reikalavimas.

35. Laikomasi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti.

Atsiliepimas

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyto reguliavimo kontekste akcentuoja, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėjas turėjo galimybę į žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

38. Atsakovas pažymi, kad grėsmė neturi būti hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjo pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra prieštaringas, nepakankamai detalus ir informatyvus, todėl savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Be to, tariami persekiotojai (neįvardinta grupuotė / asmenys, nužudę jo tėvus) nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, nėra.

39. Atsakovas, apžvelgęs tyrimo metu surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, nurodo, kad visoje šios valstybės teritorijoje nevyksta karinis vidaus ar tarptautinis konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei ar saugumui. Pareiškėjas gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

40. Atsakovas pabrėžia, kad ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio.

41. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V.

45. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir nustatė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir akcentuoja, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

48. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

49. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

50. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių tokio pobūdžio bylose leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) 97 punkto nuostatas Departamentas tyrimą atlieka nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į, be kita ko, į prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo biografijos faktai, lytis ir amžius (97.2, 97.3 p.). Pagal Įstatymo 123 straipsnį amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus.

53. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Šios direktyvos 25 straipsnis nustato nelydimiems nepilnamečiams suteiktinas garantijas. Tokiu atveju sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos pirmiausiais atsižvelgiama į vaiko interesus, t. y. nepilnamečio gerovę ir socialinį vystymąsi, taip pat jo aplinką.

54. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo dėl prieglobsčio suteikimo metu nurodė, kad yra nepilnametis asmuo. Departamentas pirmosios instancijos teismui 2022 m. vasario 9 d. pateikė su byloje skundžiamais sprendimais susijusią medžiagą, be kita ko, ir asmens pateiktą dokumentą su vertimu – nepilnamečio gimimo liudijimą. Šio pateikto dokumento vertinimas Departamente pareiškėjo pateiktų paaiškinimų kontekste atliktas nebuvo, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas asmens tapatybę ir / ar pilietybę bei amžių patvirtinančių asmens dokumentų nepateikė, todėl buvo atliktas prieglobsčio prašytojo amžiaus nustatymo tyrimas ir konstatuota, kad pareiškėjo biologinis amžius yra 22 +/- 2 metų intervale, dėl ko prieglobsčio prašytojo prašymas išnagrinėtas kaip pilnamečio asmens.

55. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie pareiškėjo pateikto dokumento vertinimą bei Departamentui nepateikus duomenų abejonėms dėl pareiškėjo pateikto dokumento teisėtumo pagrįsti, pareiškėjo savybės liko tinkamai neįvertintos ir tyrimas galimai buvo atliktas pažeidžiant Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnyje nustatytas garantijas.

56. Pažymėtina ir tai, kad Departamentas iš pareiškėjo pasakojimo sprendė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra tai, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus, jis gali būti nužudytas dėl to, jog kartu su savo broliu matė, kaip buvo nužudyti judviejų tėvai ir todėl gali įduoti užpuolikus. Taigi, siekdami to išvengi, užpuolikai gali juos nužudyti. Sprendė, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tas pačias aplinkybes vertintino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

57. Tačiau iš pareiškėjo apklausos metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo gyvenamajame mieste kelis metus vyko karas, žudynės. 2019 m. maištininkai įsiveržė į jo namus ir nužudė abu jo tėvus, o jis su vyresniuoju broliu pabėgo. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės reikalauja išsamesnio tyrimo kilmės valstybės informacijos kontekste dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo.

58. Akcentuotina, kad Departamentas nustatė, kad paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) miestas (duomenys neskelbtini) provincijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktame gimimo liudijime, kurio teisinis vertinimas nepateiktas, yra nurodyta asmens gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kilęs iš (duomenys neskelbtini) provincijos.

59. Departamentas 2020/2021 m. ataskaitos Amnesty International duomenimis nustatė, kad ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs (duomenys neskelbtini) rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Departamentas nustatė, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) provincijose buvo itin aktyvus 2017–2019 m., šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotos 1897 civilių mirtys, siejamos su konfliktu. 2018 m. duomenimis (duomenys neskelbtini) provincijose buvo nuo 120 iki 140 aktyvių ginkluotų grupuočių, kurių dauguma vykdė žmogaus teisių pažeidimus bei kėlė grėsmę vietiniams gyventojams. Konflikto rėmuose, daugelis grupuočių kovoja prieš (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) puola civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) provincijoje intensyviausia situacija tęsėsi (duomenys neskelbtini) teritorijose, kas lėmė didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, be to, daug vietinių gyventojų buvo priversti persikelti į kitas, saugesnes šalies vietas. Apie išpuolius (duomenys neskelbtini) apylinkėse pranešama taip pat ir pastaruoju metu, kaip pavyzdžiui 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais.

60. Departamento surinkta informacija iš esmės patvirtina, kad ginkluoti konfliktai ir smurtas pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės metu vyko jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) provincijoje. Surinkta informacija taip pat patvirtina, kad tokie konfliktai kelia grėsmę vietiniams gyventojams. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas apie karą, žudynes, grėsmę civiliams iš esmės atitinka atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) provincijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta ginkluotas konfliktas, kai vien dėl jo buvimo gali kilti grėsmė civilių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tikėtina, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatyta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko nepakankamai išsamiai, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai ir visapusiškai neįvertino visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių (nevertino pareiškėjo pateikto dokumento – gimimo liudijimo ir jame nurodytų duomenų, kuris galimai patvirtina pareiškėjo, kaip pažeidžiamo asmens statusą, nesusiejo pareiškėjo pasakojimo apie karą, žudynes su kilmės valstybės informacija apie vykdomą ginkluotą konfliktą, smurtą ir keliamą pavojų civiliams pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje).

62. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalaus laikotarpio nėra argumentuota, nustatytas terminas neįvertintas proporcingumo aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad nustatytas draudimo prieglobsčio prašytojui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turi būti įvertintas proporcingumo aspektu ir nustatytas atsižvelgiant į tokias reikšmingas aplinkybes: ar pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje, ar buvo padaręs kokius nors teisės pažeidimus, ar yra išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, ar kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1704-552/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1789-525/2022).

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo G. K. F. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43092 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 6K-181. Įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. K. F. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras DrigotasErnestas SpruogisVirginija Volskienė