- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- I1-2249-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02799-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–3).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 25) nurodė, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (karantino patalpa) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas skundžiasi, kad per ilgai buvo laikomas karantine. Teigė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 2 sienos ir lubos buvo pageltusios nuo nešvarumų, per langus nepatekdavo dienos šviesa, vietoje tualeto buvo įrengtas tik kanalizacijos vamzdis, kameroje trūko gyvenamojo ploto, kadangi gyveno 8 asmenys apie 30 kv. m plote, be to dalį ploto užėmė ir kameroje buvę baldai. Pareiškėjo teigimu, kameroje per parą buvo laikomas 22 valandas ir tik 2 valandos buvo skirtos pasivaikščiojimui lauke. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė papildomas kančias, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimuose (b. l. 13–17, 36–37) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta visą laikotarpį, pataisos namų kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Teigė, kad teisės aktai nenustato, kokį laikotarpį nuteistasis privalo būti laikomas karantino patalpose. Pažymėjo, jog Alytaus pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ką patvirtina 2018 m gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro aktas, kuris pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė 3 valandas pasivaikščioti kieme. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų valymą atlieka patys nuteistieji, tupimo tualeto įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) kameroje Nr. 2 nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas ankštoje kameroje bei, kad per ilgai buvo laikomas karantine.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 2. Atsakovės atstovas nurodė, kad šios kameros plotas yra 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 13), kas iš esmės atitinka pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, kad apie 30 kv. m kameroje Nr. 2 gyveno aštuoniese, todėl ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Taigi, padalijus kameros plotą iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (byloje nenustatyta, kad kameroje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta lovų), konstatuotina, kad vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto. Taigi, gyvenamojo ploto norma kameros tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo pažeista.
Dėl skunde nurodomos aplinkybės, jog dalį patalpos ploto užėmė baldai, teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl minimalios ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad per ilgai buvo laikomas karantine, teismas sutinka su atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 14) nurodytu argumentu, kad jokie teisės aktai nenustato, kokį laikotarpį nuteistasis privalo būti laikomas karantino patalpose. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VIII skyriuje (reglamentuojančio nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo juose tvarką) laikotarpis kiek nuteistasis gali praleisti karantino patalpose nėra nurodytas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Alytaus PN administracijai neteikė jokių prašymų dėl paskyrimo į pageidaujamą būrį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentas, jog per ilgai buvo laikomas karantine, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors pareiškėjas teigė, kad kameros sienos ir lubos buvo pageltusios nuo nešvarumų, surūdijęs tualetas, tačiau nedetalizavo dėl to jam kilusių realių neigiamų pasekmių, o tik deklaratyviai konstatavo šiuos, jo nuomone, padarytus pažeidimus. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų švarą prižiūri ir patys jose laikomi asmenys, todėl, teismo vertinimu, nešvarumai, rūdys jei ir buvo, galėjo būti išvalyti pačių kameroje Nr. 2 kalinčių nuteistųjų, tarp jų ir paties pareiškėjo. Teismo vertinimu, tokie deklaratyvūs ir neįrodyti pareiškėjo teiginiai nėra pakankami atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
Pareiškėjas teigė, kad vietoje tualeto buvo įrengtas nuotekų vamzdis, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 26) matyti, kad kameroje Nr. 2 buvo įrengtas tupimas klozetas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupimas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Skunde nurodoma, kad į kamerą nepatekdavo natūrali dienos šviesa, kadangi langai buvo siauri, dengti grotomis.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisykles (toliau – Eksploatavimo taisyklės), kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus (16.9 p.).
Nors iš į bylą pateiktų foto nuotraukų spręstina, kad kamerų langų dydis ne visiškai atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, tačiau pareiškėjas šį pažeidimą siejo iš esmės su tuo, jog į kamerą nepatekdavo pakankamai dienos šviesos. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad apšvietimas kameroje Nr. 2 yra papildomai užtikrinamas liuminescencinėmis lempomis (b. l. 26). Be to, pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nepakankamo dieninio apšvietimo jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Tuo tarpu grotų įrengimas ant langų yra pataisos įstaigoms nustatyta pareiga, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl to nekonstatuotini. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nors ginčo kameros langų dydis ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės, sutriko jo sveikata ar psichikos būklė. Kaip minėta, apšvietimas kameroje buvo papildomai užtikrinamas lempomis. Be to, šioje kameroje pareiškėjas buvo kalinamas trumpą laiko tarpą, t. y. 26 dienas.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kameroje per parą buvo laikomas 22 valandas ir tik 2 valandos buvo skirtos pasivaikščiojimui lauke.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) nurodė, kad pareiškėjui per dieną priklausė 3 valandos pasivaikščioti kieme, tai patvirtina ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kurioje pasivaikščiojimui skirtas laikas nuo 9.30 val. iki 15.00 val., taip pat matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti užimtumo programose, užsiimti laisvalaikiu (b. l. 21), tačiau teismas pažymi, jog dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti šiose programose nuteistasis turėjo būti aktyvus ir teikti atitinkamus prašymus Alytaus PN administracijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pareigūnams ar įstaigos administracijai dėl per trumpo laiko skirto pasivaikščiojimui, ar kitų jį netankinančių kalinimų sąlygų. Atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, teismas neturi pagrindo netikėti, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, o to pareiškėjas nepadarė. Todėl šioje dalyje, net ir pripažinus atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą dėl netinkamai įrengtų kameros langų, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja likusios dvi civilinės atsakomybė atsiradimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.