Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį, 261 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 7 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. – 2 metai 3 mėnesiai 1 diena.

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. J. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs V. J. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2024 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas turi būti panaikintas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į skunde nurodytas aplinkybes, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. V. J. skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nesuponuoja išvados, jog Nutarimas nėra visapusiškai motyvuotas ir nepagrįstas. Komisijos nutarime, kuriame yra priimtas sprendimas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atsižvelgta į V. J. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad V. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. J. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje svarstomas šeštą kartą. Nustatyta, jog V. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi darbą – (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programą, „Finansinio raštingumo“ ir „Viešojo kalbėjimo“ mokymus bei dalyvavo susitikime su policijos bei „Carito“ atstovais. Bausmės atlikimo metu skatintas šešis kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Minėtos aplinkybės nuteistąjį V. J. charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos taikymui.

Teismas įvertinęs Nutarime, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes nustatė, jog V. J. anksčiau teistas 2 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, disponavimu ir nepilnamečio įtraukimu į nusikalstamą veiką. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 33/34 metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas 36 metų, pirmą kartą ėmė atlikinėti laisvės atėmimo bausmę būdamas 40 metų. 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. birželio 9 d., 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. lapkričio 8 d. Alytaus kalėjime buvo daryti V. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką, kurių metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. liepos 13 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas V. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurios metu nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat 2023 m. gruodžio 28 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio vertinimas, kuriuo buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiant dėmesį į V. J. kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad statiniai veiksniai yra didelis nusikalstamų veikų skaičius (4); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Dinaminiai veiksniai nustatyti tokie kaip nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; psichotropinių medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje; narkotinių medžiagų vartojimas, dėl kurių išsivysto stipri psichologinė priklausomybė; aukštas saves vertinimas; nepakankami problemų indentifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; neigiama nuostata į visuomenės narių interesus ir teises. Apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie kaip gyvenamosios vietos turėjimas; turimas darbas; ryšiai su artimaisiais; pro-socialių ateities tikslų deklaravimas ir jų siekimas. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog V. J. būdingas teisės pažeidimų modelis, asmuo jau būdamas brandaus amžiaus darė nusikaltimus, suvokdamas jų pasekmes ir pavojingumą. Nuteistojo nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, aukštas savęs vertinimas, neigiamas požiūris į visuomenės interesus suponuoja prielaidą griežčiau vertinti nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos V. J. lygtiniam paleidimui, siekiant atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų nustatytą bausmę ar jos dalį, kuri jį taip paveiktų, jog ateityje būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų sukeliama grėsmė aplinkiniams. Be to pažymėtina, jog V. J. bausmės atlikimo eigoje buvo baustas drausmine tvarka 10 kartų, nustatyta nekintanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas rodo, jog V. J. pažanga siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta, o jau aukščiau minėtos teigiamai nuteistajį charakterizuojančios aplinkybės nesuponuoja esminių jo elgesio pokyčių bausmės atlikimo eigoje.

Taip pat būtina įvertinti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl bausmės vykdymo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, pabrėžiant, jog šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu ir disponavimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. J. yra vartojęs narkotinę medžiagą (kokainą), dėl kurios greitai išsivysto stipri psichologinė priklausomybė, bausmės atlikimo laikotarpiu vartojo tiek psichotropines medžiagas, tiek alkoholį, taip padarydamas šiurkščius drausmės pažeidimus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo veiksnys gali būti siejamas su socialiai nepageidautino elgesio pasireiškimu ir nusikalstamo elgesio priežastiniu ryšiu. Vertinant šią aplinkybę, spręstina, jog nuteistasis bausmės vykdymo eigoje, vartodamas psichiką veikiančias medžiagas ir taip padarydamas šiurkščius drausmės pažeidimus nedarė išvadų dėl šių medžiagų vartojimo ir jų įtakos socialiai nepageidautino elgesio pasireiškimui, o būdamas struktūruotoje aplinkoje nesugebėjo visapusiškai laikytis nustatytos tvarkos.

Be kita ko, V. J. teismui pateiktame skunde nurodė, jog Komisija skundžiamame nutarime visapusiškai neįvertino aplinkybės, jog jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visgi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nepilnai įsitraukia į resocializacijos procesą, nuo atvykimo į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus yra fiksuota, kad įsitraukia ne į visas pozityvaus užimtumo priemones, programas ar mokymus, kurie yra organizuojami pusiaukelės namuose. Dėl to spręstina, jog, nors V. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas laikytinas jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis neįdeda maksimalių pastangų teigiama puse keisti savo elgesio, t. y. įsitraukti į visas užimtumo priemones ir programas, rodo tik jo formalų norą įvykdyti minėtas priemones, o ne vidinį siekį teigiama puse keisti savo elgesį ir taip tinkamai resocializuotis atgal į visuomenę.

Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo manyti, kad jis paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo įstaigos laikysis įstatymų. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus V. J. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nuteistojo bausmės atlikimo metu nepakankamai pakitęs požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus V. J. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.