Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Račiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00360-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1960 m. gegužės 25 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2014 m. gegužės 12 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį savo mamai E. M., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, A. M. 2014 m. gegužės 12 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą E. M., sakydamas, kad ją „užmuš, nupjaus galvą“, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (39 b. l.), kad gyvena kartu su mama E. M., jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis šiuo metu šešias paras nuolatos geria alkoholį. 2014 m. gegužės 12 d. naktį ir visą dieną, namuose gėrė alkoholį – sidrą, vyną, degtinę, jautėsi stipriai apsvaigęs. 2014 m. gegužės 12 d. ryte, dėl to, kad nuo pat ryto buvo neblaivus ir nėjo padėti sukasti daržo, žodžiu susipyko su mama. Vakare taip pat buvo susipykęs su mama. Dėl ko susipyko, nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Būdamas supykęs ant mamos, kad ši nuolatos priekaištauja dėl gėrimo, galėjo mamai suduoti kumščiu į galvos sritį ir taip jai sukelti fizinį skausmą bei pasakyti žodžius, kad „ją užmušiu", „nupjausiu galvą", tačiau tikslo nužudyti mamą ar sunkiai sutrikdyti sveikatą niekada neturėjo. 2014 m. gegužės 12 d. įvykių dėl girtumo neprisimena. Dėl to, kad mamai E. M. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji E. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi A. M.. Sūnus dažnai girtauja ir būdamas girtas yra agresyvus. 2014 m. gegužės 12 d. apie 19 val. sūnus, būdamas girtas, pradėjo sakyti, kad nužudys – „užmušiu", „nupjausiu galvą". Tokių sūnaus žodžių labai išsigando, nes nuo sūnaus smurto yra nukentėjusi, sūnus yra teistas už smurtą prieš ją. Kai sūnus grasino, ji išsigando, išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Mano, kad tokie sūnaus pasakyti žodžiai „užmušiu", „nupjausiu galvą" yra visiškai realūs ir įgyvendinami. Kai sūnus taip sakė, jokių kitų žmonių namuose nebuvo. Papildomai nurodė, kad sūnus A. M. alkoholį be pertraukos vartoja beveik 10 dienų. 2014 m. gegužės 12 d. apie 17 val. ji buvo virtuvėje, kai atėjo sūnus ir be priežasties pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, dėl to juto fizinį skausmą. Sužalojimų jai nepadarė, pas medikus nesikreipė. Daugiau smūgių nesudavė. Sūnus išėjo iš namų toliau gerti alkoholį. Apie 19 val. grįžo neblaivus, atėjęs į virtuvę, atsisėdo. Sūnui pasakė, kad eitų į savo kambarį. Sūnus pasakė „tu dingsi iš čia", o jei ne tai „nupjausiu galvą", „užmušiu". Ji išsigando grasinimų, kad sūnus gali, bet ką padaryti, nes buvo neblaivus ir prieš tai dar buvo sudavęs kumščiu vieną kartą į galvą, todėl suprato, kad šis grasinimas gali būti realus ir įvykdytas. Sūnus, pasakęs žodžius „užmušiu, nupjausiu galvą", virtuvėje spintelėje ieškojo peilio. Ji išsigando, išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Policija A. M. išsivežė. Pirminėje apklausoje nepaminėjo, kad sūnus vieną kartą kumščiu sudavė į galvą dėl to, kad po įvykio buvo labai išsigandusi, susijaudinusi. Dėl šio įvykio turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad sūnus negrįžtų į namus, kad gydytųsi nuo alkoholizmo, Ji įvykio metu buvo blaivi. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo (17-19 b. l.).

Nukentėjusioji E. M. 2014 m. gegužės 12 d. protokolu-pareiškimu (9 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad sūnus A. M. 2014 m. gegužės 12 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje jai grasino, sakydamas „nupjausiu galvą“, „užmušiu“. Tokius sūnaus grasinimus ji suprato, kaip realiai įgyvendinamus.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulio būrio patrulio J. K. 2014 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (13-15 b. l.) nurodoma, jog 2014 m. gegužės 12 d. 20 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), E. M. sūnus A. M. grasino, sakydamas „nupjausiu galvą“, „užmušiu“.

2014 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (10-12 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė, kur įvyko konfliktas. Kambariuose tvarkinga, smurto požymių nerasta.

Asmens blaivumo testas (24 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam A. M. 2014 m. gegužės 12 d. 20 val. 46 min. buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį savo mamai E. M., t. y. artimam giminaičiui, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat aptartų duomenų visumą patvirtina, kad kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą E. M., sakydamas, kad ją „užmuš, nupjaus galvą“, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo motinos atžvilgiu, namuose, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (39 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti švelnesnę bausmę (56 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam galutinę 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. kaltinamas dviejų nesunkų nusikaltimų padarymu, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje (49-50 b. l.), teistas, teistumas išnykęs (42 b. l.), baustas administracine tvarka (43-48 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam A. M. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Švelninti bausmę, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo. Kadangi A. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į viešuosius darbus įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 12 d. 20 val. 30 min. iki 2014 m. gegužės 14 d. 20 val. 25 min. (27-28 b. l.), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, santykiu 1:6, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsniu, 54 straipsnis, 64 straipsnio 3 dalis, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Deimantės Banaitienės 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu (40-41 b. l.), kaltinamajam A. M. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti viešaisiais darbai 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., t. y. dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų.

Kardomąją priemonę A. M. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.