- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- N1-2189-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57531-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- T. I., V. P., D. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje
T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nevedęs, nesimoko. nedirbantis, teistas: 1) 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį,
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, mokosi J. V. mokykloje, 6 klasėje, teistas: 1) 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių; 2) 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės – galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėnesių, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. I., V. P. ir D. Š. apiplėšė panaudojus peilį, t. y. 2016 gruodžio 10 d., apie 18.00 val., Petro Cvirkos parkelyje prie autobusų stotelės „Centro poliklinika“, Pylimo g. 3, Vilnius, veikdami bendrininkų grupėje ir su asmeniu, kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, priėjo prie Ž. N. ir J. K., po ko D. Š. įrėmė peilį Ž. N. prie pilvo srities ir grasindamas juo pareikalavo atiduoti G. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, 283 eurų vertės, pagrobęs minėtą mobiliojo ryšio telefoną, priėjo prie J. K. ir pagrasinęs peiliu pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tuo metu kitiems laikant J. K. rankas jai už nugaros, tokiu būdu panaudojus fizinį smurtą ir atėmus galimybę priešintis, pareikalavus atiduoti rankinę, kurią J. K. turėjo su savimi, pastarajai atsisakius atiduoti reikalaujamus daiktus, asmuo, kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, papurškė neaiškios kilmės medžiaga jai į akis, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, po ko bendrais veiksmais visi kartu pagrobė rankinę, priklausančią S. K., 10 eurų vertės, su joje buvusiais daiktais: raktų ryšulys, 10 eurų vertės, kosmetinė, 2,50 eurų vertės, kurioje buvo kosmetika, bendros 15 eurų vertės, 2 vnt., mobilaus ryšio telefono ausinės, bendros 10 eurų vertės, po ko pasišalino, taip bendrais veiksmais apiplėšė panaudoję peilį, padarydami G. N. 283 eurų turtinę žalą, S. K. 47,50 eurų turtinę žalą.
T. I. teisme kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.
V. P. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su D. Š. ir A. M. nuvažiavo prie T. namų. Po to nuvažiavo į prekybos centrą „Gedimino 9“. Ten sutiko L. ir kitą merginą, kurios vardo nežino. Kažkas pasiūlė išgerti. Jie nuvažiavo į parkelį prie Centro poliklinikos, nuėjo į miškelį. Tada D. Š. nuėjo prie merginos, paprašė atiduoti telefoną. D. priėjo ne prie L., bet prie kitos merginos. Mergina pabėgo. Jis negirdėjo pokalbio, bet suprato, kad D. prašė atiduoti telefoną. Jis matė, kaip mergina padavė telefoną. Tada A., T. ir D. priėjo prie L., paprašė duoti telefoną. L. nedavė. Jis stovėjo apie du metrus nuo merginos. Kažkas papurškė ašarinių dujų. Jis nematė, kas papurškė, nes buvo tamsu. T. I. ir D. stovėjo, kalbėjosi su mergina. G. D. paprašė telefono. Jis nieko nedarė. Kai papurškė dujų, L. iš rankų iškrito rankinė. Kažkas paėmė rankinę, ir jie pabėgo. Jis nežino, kodėl bėgo. Rankinėje buvo ausinės, kosmetika, du pakeliai cigarečių. Pinigų atrodo nebuvo. Nepamena, ar buvo raktai. Rankinę jie paliko prie namo. Paėmė iš rankinės ausines ir cigaretes. Peilio pas D. jis nematė.
D. Š. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad susitiko su V. P. ir A. M.. Nuvažiavo iki T. namų. Pabuvo ten iki 16-17 val. Sumąstė vykti į senamiestį. Jis pažįsta L.. Priėjęs pasisveikino ir paklausė, ką ji veikia, pasiūlė išgerti. Ž. ar L. pasiūlė eiti prie Centro poliklinikos. Jie ten nuvažiavo. Jis jau turėjo tikslą pavogti telefoną. Tikslas atsirado, kai jie išlipo Centro poliklinikos stotelėje. Nuėjo iki įvykio vietos. Jis pasikvietė Ž.. Šiai sakė, kad reikia pakalbėti. Pasitraukus 5-6 metrus nuo kitų jis pasakė, kad turi tikslą pagrobti telefoną. Ž. nesuprato. Jis pasakė duoti telefoną. Ž. pasakė imti L. telefoną, o jos neimti. Ž. jam davė L. telefoną, kuris buvo Ž. rankinėje. Kai jam padavė telefoną, jis sakė, kad Ž. atiduotų ir savo. Ž. pasakė, kad neturi, ir nubėgo stotelės link. Nespėjęs atsisukti jis išgirdo kažkokį garsą, lyg kažkas purkštų. Atsisukęs pamatė, kad L. laikosi rankomis už veido. V. P., T. I. ir A. pradėjo bėgti. Ašarines dujas turėjo T. I. arba A. M.. Pabėgę jie ištraukė iš rankinės dvi poras ausinių, du pakelius cigarečių. Nubėgome iki K. M. mokyklos, apžiūrėjome visus daiktus ir nuėjome iki T. I. namų. Toliau nuvažiavome iki Savanorių g. bendrabutį, norėjo ten perinstaliuoti telefoną ir tuo metu A. paskambino kažkoks draugas, kuris paprašė grąžinti telefoną, nes bus nemalonumą. Jis kažkam padavė telefoną, gal V.. Įvykio metu jis neturėjo jokio peilio, nebuvo jokių grasinimų. Tyrimo metu jis norėjo kaltę prisiimti sau, tačiau dabar sako viską kaip buvo.
Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad susitikusios su Ž. nuvyko į centrą. Ž. jau reikėjo vykti namo, todėl ėjo stotelės link. Jos sutiko T., A. ir M. (D.). Kito vaikino vardo nepamena. Šie siūlė išgerti, kažkur eiti. Jos atsisakė, vėliau pasakė, kad eis dėl kompanijos. Nuvažiavome iki Centro poliklinikos, ten užlipo truputį į kalną, stovėjo. Ž. kažkas paskambino. Ši nuėjo toliau nuo visų. D. nuėjo iki Ž. ir kažkas nutiko. Ž. pradėjo bėgti. Ji norėjo bėgti paskui Ž.. Kažkas iš galo ją pradėjo laikyti. Vėliau D. priėjo prie jos, pradėjo grasinti su peiliu, sakė atiduoti telefoną. Ji pasakė, kad telefono neturi, kad paliko pas Ž. rankinėje. Vėliau jai A. papurškė dujomis. Kažkas ją laikė, kažkas paėmė jos rankinę. Vaikinai nubėgo. Ji nubėgo paskui Ž., šios ieškojo. Nuėjusi iki stotelės įjungė savo telefoną ir paskambino mamai, kad ši ateitų. Atėjo jos sesė. Ji matė, kur vaikinai nubėgo. Jos nuėjo į tą pusę. Surado jos rankinę, beveik visus daiktus. Vėliau nuėjo prie namų. Kieme pamatė vaikinus. Sesė priėjusi klausė, kur telefonas. Šie pabėgo. Jos nuėjo namo. Ji parašė Ž.. Ji suprato, kad iš Ž. paėmė telefoną, kai ši pradėjo bėgti ir verkė. Jai žinoma apie T. ir D. gyvenimo būdą, t. y, kad šie mėgsta paimti telefonus. Kad taip įvyko, įsitikino, kai Ž. parašė per kompiuterį. Jos susirašinėjo Ji internetinėje svetainėje „Facebook“ parašė, kad pavogė telefoną, įdėjau vaikinų nuotraukas. Jai atrodo, kad ją sulaikė V., kai ji norėjo vytis Ž.. Ją pagriebė už rankos ties pečiu. Tada prie jos priėjo D. ir pasakė atiduoti telefoną. Ji pasakė, kad neturi, kad padėjo į Ž. rankinę. D. pasakė atiduoti visus daiktus. Kai šis priėjo prie jos, peilį įrėmė jai į delną, pradėjo grasinti. Tada A. jai papurškė. Rankinuką tiesiog pagrobė. T. ją laikė arba stovėjo už jos. V. laikė, o D. reikalavo atiduoti daiktus. Ž. atėjo ryte pas ją į namus ir pasiėmė telefoną. Telefonas atsirado per sesės buvusį vaikiną.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. K. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje. (t. 1, b. l. 64 - 67).
Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad įvykis buvo po 19 val. Ji grįžo namo po darbo. Paskambino J., buvo išsigandusi, verkė ir pasakė, kad stovi už Centro poliklinikos stotelės, kad bijo eiti namo, kad jai skaudą galvą, odą, kad įvyko įvykis, pagrobė rankinę. Ji paprašė vyresnės dukros nubėgti ten ir pasižiūrėti tų daiktų. Irena jai paskambino po kažkiek minučių jau radusi J.. Einant namo dukros rado visus daiktus, išskyrus ausines. K. J. parėjo namo, šios oda buvo sudirgusi. Ji suteikė pirminę medicinos pagalbą, išklausė, kas nutiko. Dukra pasakė, kad iš Ž. pavogė telefoną, įvardino berniokus, bet ne visus pažinojo. „Facebook“ svetainėje beveik visus vaikinus dukra rado, bet nežinojo, ką daryti dėl telefono. Ji patarė dukrai įkelti į svetainę visus veidus ir pasakyti, kad buvo toks įvykis. Tikėjosi, kad vaikinai pamatys ir grąžins telefoną. Kitą dieną ji pabudo ir I. pasakė, kad atėjo buvęs draugas ir kažkaip rado tą telefoną. Ž. atėjo pas juos, ji pati atidavė telefoną. J. pasakojo, kad pradėjo bėgti paskui Ž., kad ją paėmė už rankos, purškė dujomis. Sakė, kad buvo 4 arba 5 vaikinai.
Nukentėjusioji G. N. teisme parodė, kad Ž. paprašė leisti susitikti su drauge. Ji išleido. Gal 18-19 val. Ž. grįžo namo verkianti ir pasakė, kad paėmė telefoną, kad buvo su peiliu. Ž. parodė, kad jai buvo įremtas peilis į kaklą. Jos iškvietė policiją, kuri atvykusi surašė protokolą. Ž. neturėjo telefono, todėl policija davė telefoną paskambinti L.. Tą vakarą buvo surastas telefonas. Kitą dieną Ž. ryte nuvyko pas L., kur jai buvo grąžintas telefonas. Ž. sakė, kad telefoną atėmė M., kad buvo keturi vaikinai, kad vienas priėjo prie Ž., o kiti prie L..
Nukentėjusioji Ž. N. teisme parodė, kad paskambino L. ir pasakė, jog nori susitikti. Jai nesinorėjo, nebuvo nuotaikos. Ji pasakė, kad gali susitikti tik trumpam. Atvažiavo pas L. į namus, kiek pabuvo. Kai jau buvo laikas važiuoti namo, L. pasakė, kad palydės ją į Reformatų stotelę. Atėjusi ji stovėjo, laikė rankose telefoną, pamatė ateinančius kaltinamuosius. Jų buvo keturi. Iš karto įsidėjo telefoną į kišenę. D. priėjo prie jos, kiti priėjo prie L.. D. pasakė atiduoti telefoną. Ji pasakė, kad neduos. D. ištraukė peilį. Ji išsigando ir telefoną atidavė. D. leido eiti, ji pabėgo, o jie visi liko. Viskas vyko stotelėje, ne parkelyje. Ji nebuvo parkelyje. Iš jos stotelėje atėmė telefoną. Ji visus matė pirmą kartą. D. ištraukė peilį ir pridėjo jai prie pilvo. Tikrai buvo peilis. Lauke jau buvo tamsu, bet ta vieta buvo apšviesta. Ji pabėgo į kitą stotelę. Ji atgavo telefoną per L., kuri jai paskambino ir pasakė, kad telefonas pas ją. Kitą dieną ji atvažiavo ir paėmė telefoną.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Ž. N. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 46 - 48).
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad nieko nepamena, įvykis seniai buvo. Jis patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog 2016 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, mieste susitiko su savo draugais T. (pavardės nežino, Facebook tinklalapyje jis pasivadinęs T. T. K.) bei M. (jo pavardės nežino, draugai ji vadina M., bet jo vardas D.), kur leido laiką. Po to apie 18.00 val., mieste prie PC "Gedimino 9", esančio Gedimino pr., Vilnius, sutiko pažįstamą merginą L. K., su kuria susipažino Krizių centre. L. buvo kartu su drauge, kurios vardas Ž., tačiau jos nepažįsta, matė pirmą kartą. Merginas pakvietė pasivaikščioti. Tiek jis, tiek jo draugai matė, kad Ž. turi mobiliojo ryšio telefoną Samsung J5 (matė kaip rašė trumpąsias sms žinutes). Tada visi kartu (jis, T., M.) nusprendė, kad reikėtų iš Ž. atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, visi kartu susitarė, kad reikia nuvažiuoti į parkelį, kuris yra prie Centro poliklinikos, Pylimo g., kadangi ten nebūna žmonių ir yra tamsu. Su merginomis troleibusu nuvažiavo iki autobusų stotelės "Centro poliklinika" ir nuėjo į parkelį, esantį šalia autobusų stotelės. Po ko merginoms pasiūlė parkelyje pasėdėti ant suoliuko, jos sutiko. Po to M. pakvietė Ž. paeiti į šalį ir pasikalbėti, ji sutiko. Tada M. priėjo prie Ž. ir pasakė atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną. Ž. iš karto ištraukė savo telefoną ir padavė M., po ko pabėgo link miesto centro. Tuo metu jis su T. kalbėjosi su L., tokiu būdu norėdami atitraukti jos dėmesį nuo Ž.. Po to kai M. atėmė Ž. telefoną, iš karto pabėgo ir jis grįžo namo. Tą patį vakarą M. atėjo pas jį ir pasakė, kad jam skambino L. sesers draugo pažįstami ir pasakė, kad jeigu telefonas nebus grąžintas, M. laukia nemalonumai. Kiek jam žinoma, M. telefoną grąžino. Nematė, kad tą vakarą, kuris nors iš draugų turėtų peilį ar dujų balionėlį. Pats taip pat neturėjo nei peilio, nei dujų balionėlio. Nematė, kad M. Ž. būtų grasinęs peiliu, jis tik žodžiu pareikalavo atiduoti telefoną. Tuo metu, kai M. atėmė iš Ž. telefoną, jis su T. stovėjo ir kalbino L., jokių daiktų iš L. negrobė, fizinio smurto prieš ją nenaudojo.
Liudytoja I. K. teisme parodė, kad tikslios datos nepamenu, bet žiemą, vakare, jos sesuo J. paskambino mamai ir pasakė, kad šią ir draugę užpuolė. Sakė, kad iš draugės atėmė telefoną, o jos rankinę. Sesuo bijojo viena eiti namo. Ji nuėjo pas sesę, kurią sutiko prie Centro poliklinikos. Paskambinusi mamai pasakė, kad viskas gerai. Mama paprašė paieškoti rankinės. Jos rado rankinę su daiktais. Pas J. buvo paraudonavusios akys. L. sakė, kad iš draugės buvo pavogtas telefonas. Einant namų link L. pasakė, kad mato tuos vaikinus, kurie jas užpuolė. Priėjusi ji paprašė grąžinti telefoną. Vaikinai jas pamatė ir nubėgo. Grįžus namo, ji paskambino pažįstamam asmeniui ir paklausiau, ar šis žino tuos vaikinus. Jis žinojo. Ji paprašė grąžinti telefoną. Jai paskambino po kurio laiko ir pasakė, kad telefoną grąžins. Tą ar kitą vakarą telefonas buvo grąžintas. Jai telefoną atnešė pažįstamas A.. Jai nežinoma, kas davė telefoną. J. nepasakojo, dėl ko kilo konfliktas, bet sakė, kad prie Reformatų atėmė telefoną, kad grasino peiliu ir paėmė rankinę.
Liudytojas S. K. teisme parodė, kad buvo namuose apie 21-22 val. vakaro. Svetainėje „Facebook“ kažką žiūrinėjau ir pamatė nuotrauką su užrašu, kad pavogti du telefonai. Parašė L.. Nebuvo pasakyta, kas pagrobė telefonus. Kriminalinėje policijoje jis davė melagingus parodymus. Svetainėje „Facebook“ buvo paminėta, kad trys vaikinai, bet buvo dviejų nuotraukos. Nebuvo parašyta, kas pagrobė. Tą dieną jis nebuvo susikęs su kaltinamaisiais, su T. nebendravo. Jis vėliau tarėsi su T. dėl parodymų davimo, nes T. norėjo išsisukti. Jis melavo, kad pramiegojo treniruotę. Sakė, kad nuėjo pas T., bet ten nebuvo.
Liudytojas V. I. teisme parodė, kad apie nusikaltimą sužinojau tos dienos vakare. Sūnus ar dukra man pasakė, kad „Facebooke“ yra kažkas, kad paimtas telefonas. Jis paklausė apie tai sūnaus. Titas pasakė, kad telefono nevogė. Jis aiškinosi per draugas, kurie sakė, kad T. nebuvo. T. taip pat sakė, kad jo toje vietoje nebuvo. Šiai dienai pasirodo, kad T. buvo ten. T. jam melavo gal bijodamas, gali būti nubaustas. T. geras sūnus, vartojo antidepresantus, vaikšto pas psichiatrą.
Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad pirmą kartą sužinojo apie įvykį, kai ją iškvietė į komisariatą. Sūnus sutiko su įtarimu iš dalies. Jai vaikas visą laiką sako tiesą. Sūnus prisipažino, kad paėmė telefoną, bet sakė, kad gąsdinimų nebuvo. Dėl kitos mergaitės ji nieko nežino. Sūnus buvo Socializacijos centre. Iš ten išėjęs pradėjo blogai elgtis, susidėjo su bloga kompanija. Sūnus maištavo. Dabar vaikas stengiasi, daug laiko praleidžia su savo mergina, lanko treniruotes, bandė padirbėti. Sūnus nori būti statybininku..
Iš 2016 m. gruodžio 10 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad G. N. pranešė apie tai, jog 2016 m. gruodžio 10 d. 18.00 val. Pylimo g. 3, Vilniuje, Centro poliklinikos autobuso sustojimo stotelėje penki nepažįstami vaikinai priėjo prie jos dukros Ž. N., vienas iš vaikinų, apie 160 cm ūgio, tamsiai apsirengęs, pridėjo peilį dešine ranka prie dukros pilvo ir atėmęs galimybę priešintis atėmė iš rankų mobilų telefoną „Samsung A5“, kurio vertė 328 eurai (t. 1, b. l. 6).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal IT 01-1-57531-16, bendraujant su nukentėjusiosios nepilnametės Ž. N. mama G. N. liudytojo apklausos metu paaiškėjo, kad plėšimo metu dukra Ž. N. buvo su drauge L. K. ir ji Facebook žinute parašė dukrai, kad tai pat nukentėjo nuo penkių nepažįstamų vaikinų, kurie jai kažko pripurškė į akis, bei pavogė rankinę ir daugiau neatrašė. Paskambinus L. K. ji paaiškino, kad Ž. N. nubėgus gatve vaikinai (vieną iš vaikinų pažįsta - M.) pripurškė dujų ir pavogė rankinę, vėliau su seserimi rankinę rado, bet joje nebuvo ausinukų. Pagalbos jai nereikia , mama apie įvykį žino ir į policiją nesikreipė. Ji taip pat pasakė, kad Ž. telefonas yra pas ją namuose, kurį grąžins rytoj, teigė, kad tas pažįstamas M. jai gražino, kad perduotų nukentėjusiajai Ž.. Pagal L. atsiųstą nuorodą į tinklapį Facebook minėtas vaikinas socialiniame tinkle užsiregistravęs M. ?. (M.) (t. 1, b. l. 19).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. N. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung A510 Galaxy A5 2016 Gold“, IMEI (duomenys neskelbtini) garantinio talono kopiją, pirkimo kvito kopiją, draudimo sutarties kopiją, vartojimo kredito sutarties kopiją, kurios buvo apžiūrėtos ir saugomos prie bylos (t. 1, b. l. 26 - 30).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. N. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A510 Galaxy A5 2016 Gold“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas ir grąžintas L. N. (t. 1, b. l. 32, 35).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas G. N. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A510 Galaxy A5 2016 Gold“ (t. 1, b. l. 33 - 34).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė rankinę bei kosmetinę, kurios apžiūrėtos ir grąžintos J. K. (t. 1, b. l. 68, 69 - 70, 71).
Iš asmens parodomo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad J. K. iš jai parodytų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino: T. I. kaip T. (t. 1, b. l. 72 – 74), D. Š. kaip M. (t. 1, b. l. 75 – 77) ir A. M. kaip A. (t. 1, b. l. 78 - 80) apie kuriuos davė parodymus.
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. tyrimo metu pateikė raktų ryšulį (t. 1, b. l. 89).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėti pateikti raktai su pakabuku (t. 1, b. l. 90-91), kurie po apžiūros grąžinti S. K. (t. 1, b. l. 92).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad T. I., V. P. ir D. Š. veikdami kartu apiplėšė panaudoję peilį, t. y. D. Š. grasinant nukentėjusiosioms peiliu jie bendrais veiksmais iš Ž. N. ir J. K. neteisėtai paėmė ir užvaldė svetimą turtą. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir tarpusavyje sutampančių duomenų visuma.
T. I., V. P. ir D. Š. savo kaltę neigė, tačiau iš jų tyrimo metu ir teisme duotų parodymų visumos matyti, kad jie pripažino buvę įvykio vietoje ir bendravę su nukentėjusiosiomis, iš kurių buvo paimtas svetimas turtas. Visi kaltinamieji nutylėjo reikšmingas nusikaltimo aplinkybes ir jų tikslai neįvardijo. Tuo tarpu tiek tyrimo metu, tiek teisme apklausta nukentėjusioji J. K. nuosekliai parodė, kad jos su Ž. centre sutiko kaltinamuosius, su kuriais nuvažiavo iki Centro poliklinikos, ten buvo parkelyje, kur D. iš Ž. paėmė telefoną, po ko grasindamas jai peiliu sakė atiduoti telefoną, vėliau A. papurškė dujų, ją kažkas laikė ir kažkas paėmė jos rankinę, po ko visi kaltinamieji pabėgo. Nukentėjusioji Ž. N. teisme parodė ir patvirtino aplinkybes, kad susitikusi su J. ruošėsi važiuoti namo, kai į stotelę atėjo kaltinamieji. Nukentėjusioji tiek tyrimo metu, tiek teisme vienodai nurodė, kad D. priėjęs prie jos išsitraukė peilį ir pridėjo jai prie pilvo, pasakė atiduoti telefoną, dėl ko ji išsigandusi telefoną atidavė. Reikšminga aplinkybė apie peilį, kuris buvo pridėtas prie Ž. N. pilvo atimant telefoną, buvo nurodytą ir netrukus po įvykio tą pačią dieną rašytame G. N.-pareiškime, apie galimą peilio panaudojimą įvykio metu parodė ir liudytojos G. N. ir I. K.. Liudytojas A. M. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis kartu su kaltinamaisiais leido laiką, mieste sutiko pažįstamą merginą L. K. su drauge Ž., kuri turėjo mobiliojo ryšio telefoną Samsung, dėl ko jie visi kartu nusprendė, kad reikėtų iš Ž. atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko reikia nuvažiuoti į parkelį, kuris yra prie Centro poliklinikos. Pradėjus vykdyti nusikalstamą veiką visi kaltinamieji buvo šalia nukentėjusiosios, visi bendrais veiksmais palaužė nukentėjusiosios J. K. pasipriešinimą, tokiu būdu pritarė vykdomam plėšimo nusikaltimui, kurio metu buvo paimta nukentėjusiosios rankinė su daiktais. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad T. I., V. P. ir D. Š. veikdami bendrininkų grupėje padarė plėšimo nusikaltimą, kurio metu buvo grasinamai panaudotas peilis.
Įvertinus tai, kad kaltinamieji po to, kai buvo panaudotas peilis ir taip palaužtas nukentėjusiųjų noras ar valia priešintis, bendrais veiksmais iš nukentėjusiųjų pagrobė svetimą turtą, jų nusikalstami veiksmai atitinka plėšimo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs tai, kad J. K. tikslai negalėjo įvardinti jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų dėl jų priskyrimo konkretiems asmenims, mato pagrindą tikslinti nusikalstamos veikos aplinkybes, jas aprašant kaip padarytas bendrais kaltinamųjų veiksmais. Be to, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios Ž. N. parodymus dėl įvykio vietos, kurioje buvo įvykdyta jos atžvilgiu nusikalstama veika, nes šios nukentėjusiosios parodymų šioje dalyje nepatvirtina jokie kiti duomenys, kai tiek kita nukentėjusioji J. K., tiek kaltinamieji nurodė, kad įvykis buvo kaltinime nurodytoje vietoje.
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, kad T. I. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. (t. 2, b. l.75). 2017 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistės S. S. specialisto išvadoje Nr. 104MS-31/2017 nurodyta, jog T. I. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 81). Priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 76). Duomenų apie V. P., D. Š. gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
T. I., V. P., D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Pagrindo atleisti T. I., V. P., D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų asmenybes, kiekvieno kaip bendrininko veiksmų turinį, jų kaip nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
T. I. būdamas nepilnamečiu nusikalto pirmą kartą, kaltės nepripažino, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. T. I. iki įvykio nebuvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 65), mokosi, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra nepadaręs. T. I. gyvena su tėčiu, išgyveno mamos netektį, dėl ko turėjo elgesio sutrikimų. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad T. I. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo turėtų būti skirta vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą dėl nusikaltimo įvykdymo pirmą kartą atidedant ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones su įpareigojimais, kurie priverstų nepilnametį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.
V. P. nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltės nepripažino, nusikalstamas elgesys kartojasi ne pirmą kartą, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė savanaudiškais tikslais. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad nepilnametis stengiasi susirasti darbą, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 107), šiuo metu turimais duomenimis po nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad V. P. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį V. P., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, jo kaip bendrininko veiksmus, teismas pripažįsta, kad V. P. gali taisytis laisvėje, todėl teismas mato pagrindą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą su auklėjamojo poveikio priemonėmis ir numatytais įpareigojimais, kurie tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.
D. Š. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė savanaudiškais tikslais, buvo pagrindinis nusikaltimo vykdytojas ir vienintelis naudojęs peilį. D. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltę pripažino iš dalies, nusikalto ne pirmą kartą, šiuo metu teistas du kartus, teisme nagrinėjama dar viena byla dėl jo baudžiamosios atsakomybės. D. Š. mokosi, iki įvykio nebuvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 41), teigė keičiantis gyvenimo būdą, mamos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad D. Š. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas gali būti atidėtas. Teismas įvertina D. Š. amžių, pastangas keistis, dėl ko tiki, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo, tačiau vykdant griežtus teismo skiriamus įpareigojimus, kurie verstų kaltininką kontroliouoti savo elgesį ir nebenusikalsti.
K. T. I., V. P., D. Š. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35, 59, 98) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - kompaktinės plokštelės - paliktinos saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi T. I. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:
- 30 (trisdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
- elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.30 val. iki 6.30 val. būti namuose, kai tai nesusiję su darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti, bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. P. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi V. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:
- 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
- elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.30 val. iki 6.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat mokytis arba dirbti, bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi D. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:
- 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
- elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat mokytis arba dirbti, bei uždrausti lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, bei be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus – palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.