Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovei B. J., ieškovės atstovei adv. padėjėjai Lijanai Paulauskienei, atsakovui D. J., atsakovo atstovui adv. Valdui Rakauskui, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – UAB „MCB Finance“, UAB „General financing“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas D. J. su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko su reikalavimu nutraukti santuoką, su tuo, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kad būtų nustatyta ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, taip pat sutiko su reikalavimais dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuolatinių nesutarimų, ieškovės elgesio pasikeitimo atsakovo atžvilgiu, o ne dėl atsakovo netinkamo elgesio, nes atsakovas visada rūpinosi šeima, vaikais, stengėsi ją materialiai aprūpinti, gerinti šeimos gyvenimo sąlygas, šeima kartu atostogavo, remontavo būstą ir pan., jokio netinkamo elgesio iš jo pusės niekada nebuvo, atitinkamai ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Su reikalavimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo sutiko iš dalies, nurodė, jog nėra pajėgus teikti po 200 € kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi gauna tik apie 150 € darbo užmokestį, šiuo metu ieško papildomo darbo, kad galėtų gauti didesnį atlyginimą. Su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo nesutiko, kadangi nuo faktinio šalių išsiskyrimo nuolat lankė, pasiimdavo ir materialiai rėmė vaikus, pirkdavo jiems maisto produktus, sauskelnes, duodavo ieškovei grynus pinigus, pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš jo darbo užmokesčio išieškomas laikinas išlaikymas. Su reikalavimu dėl kompensacijos už transporto priemonę S. L., v.n. (duomenys neskelbtini) priteisimo nesutiko, kadangi šio turto nebėra, jis dar 2016-02-08 buvo parduotas, todėl negali būti pagrindu priteisti ieškovei turtinę žalą, be to, buvo parduotas tik už 100 €, iš kurių 40 € atsakovas atidavė ieškovei, o už likusius 10 € nupirko vaikams sauskelnių, transporto priemonė buvo nevažiuojanti, turėjo didelių defektų, ieškovė nurodo nepagrįstą turto vertę. Pažymėjo, kad prievolė UAB „MCB finance“ pagal atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį jau pilnai įvykdyta, atsakovas turi tik prievolę UAB „General financing“ dėl paskolos, imtos televizoriui įgyti, ir sutinka, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo liktų jo asmenine prievole.

Tretysis asmuo UAB „MCB finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi dėl to tarp šalių ginčo nėra, tuo tarpu ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo palaiko iš dalies ir mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas į 1 MMA orientuotas išlaikymas, t.y. po 175 € kiekvienam vaikui per mėnesį, nes ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių išskirtinių vaikų poreikių, atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis ir pakankamas teikti ieškovės prašomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-06-29 ieškovė B. J. (mergautinė pavardė – T.) ir atsakovas D. J. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 2015; 2012-12-09 jiems gimė sūnus K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) o 2013-12-16 gimė sūnus G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nutraukti santuoką, kadangi ji negrįžtamai iširo, sutuoktiniai jau keletą mėnesių negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra vilties bei noro atkurti santuokinių ryšių, nurodė nebenorintys taikytis.

Dėl kaltės

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė B. J. prašė nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo D. J. kaltės, teigdama, kad santuoka iširo dėl jo netinkamo elgesio, nesirūpinimo šeima, bendrų poreikių tenkinimu, problemų sprendimu, dėl jo nesirūpinimo vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, visiško abejingumo tiek pačios ieškovės, tiek vaikų atžvilgiu, visą buities, vaikų auginimo naštą užkeliant ant ieškovės pečių, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tuo tarpu atsakovas D. J. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, o teismo posėdžio metu – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigdamas, jog jis per santuokinį gyvenimą rūpinosi šeima, ieškove ir vaikais, ją išlaikė, dirbo, gerino šeimos buities gyvenimo sąlygas, tačiau santykiai su ieškove faktiškai iširo dėl nuolatinių tarpusavio nesutarimų ir konfliktų įvairiais bendro gyvenimo klausimais, skirtingų nuomonių, jausmų atšalinimo, nepakankamų abiejų sutuoktinių pastangų gerinant santykius ir išsaugant šeimą.

Teismas pažymi, kad esminė įrodinėjimo taisyklė bei pareiga, atspindinti rungimosi bei dispozityvumo civiliniame procese principus nurodo, jog kiekviena šalis, pasitelkdama atitinkamas įrodinėjimo priemones (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, nuotraukas, vaizdo ir garo įrašus bei kitus įrodymus) turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 13 str., 178 str.). Tai reiškia, kad įrodymus teismui pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir tretiesiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, tuo tarpu savo iniciatyva rinkti įrodymus teismas gali tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešas interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju byloje vyko net keli parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu buvo aiškinamasi, kokiais įrodymais bus įrodinėjami ieškinyje pareikšti reikalavimai ir nesutikimas su jais, šalys iš pradžių buvo nurodę, jog kaltę dėl santuokos iširimo įrodinės ne tik savo paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais, kuriuos teismas buvo nutaręs apklausti, šalims įsipareigojus užtikrinti jų dalyvavimą posėdžiuose, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės šalys nurodė nebeįrodinėsiantys aplinkybių liudytojų parodymais, prašė jų nebeapklausti, abi šalys byloje naudojosi profesionalių teisininkų – advokato / padėjėjo paslaugomis ir tokiu būdu turėjo visas galimybes teikti teismui įrodymus savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, taip įgyvendindami įrodinėjimo pareigą.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų kiekvienos iš ginčo šalių nurodomas aplinkybes, lėmusias šeimyninių santykių iširimą, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės ar faktus, iš kurių tokia kaltės galėtų būti preziumuojama, taip pat ir atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie išimtinai ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tuo tarpu konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis vien ieškiniu (ieškovės paaiškinimais), teismas negali, nes tai prieštarautų (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintoms bei teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotoms įrodymų vertinimo taisyklėms, teismas sprendžia, jog B. J. ir D. J. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nesant pagrindo konstatuoti vien atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal CK 3.70 str. 2 d. nuostata, suteikianti teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Kaip paaiškino šalys ir kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovė B. J. jokio nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/30 dalys gyvenamojo namo, 53/100 dalys ūkinio pastato ir 13/30 dalys ūkinio pastato, esančių Vilniaus m. Verbų g. 16, kurie nutraukiant santuoka nedalintini. VĮ „Registra“ duomenimis šiuo metu nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise jokių transporto priemonių neturi. Jokių reikalavimų dėl kito galimai santuokoje įgyto turto padalijimo nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė.

Kita vertus, kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir VĮ „Registra“ duomenų, santuokos metu, šalims dar gyvenant kartu, o būtent 2015-03-09 už 600 €, paimtus iš UAB „MCB finance“ paskolos pagrindu, šalių buvo nupirkta 2001 m. gamybos transporto priemonė S. L., v.n. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovas D. J. 2016-02-08, t.y. jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, be ieškovės žinios ir sutikimo (to nei viena iš šalių neginčijo) pardavė R. B., kuris vėliau ją pardavė atsakovo D. J. motinai S. J. (įregistruota jos vardu 2016-02-17). Taigi, ši transporto priemonė, įgyta santuokos metu už bendrai paskolintas lėšas, naudota šeimos poreikiams tenkinti ir faktiškai egzistavusi sutuoktiniams nustojus kartu gyventi santuokinį gyvenimą, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė CK 3.89 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.127 str. 1 d. santuokos nutraukimo byloje padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o šiuo metu susiklostė situacija, kuomet po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos faktiškai nebeliko šio bendrąją jungtinę nuosavybę sudarančio turto, t.y. nėra dalijamo turto (objekto), todėl šis turtas negali būti dalinamas. Kita vertus, vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d., byloje spręstina dėl kompensacijos ieškovei B. J. už bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sumažėjimą, atsakovui D. J. po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo pardavus ją bei neįrodžius, jog gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, priteisimo.

2016-02-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta jos kaina – 100 €, ir atsakovas paaiškino, jog būtent už tokią kainą ją ir pardavė, kadangi automobilis turėjo rimtą automatinės dėžės defektą, dėl kurio buvo nevažiuojantis. Kita vertus, ta aplinkybė, jog po šio automobilio pardavimo R. B., jis per itin trumpą laiką, t.y. jau 2016-02-17 tapo ir iki šiol yra atsakovo D. J. motinos S. J., su kuria atsakovas kartu faktiškai šiuo metu gyvena, nuosavybe, pats atsakovas D. J. pripažino, kad ir po automobilio pardavimo jis ja faktiškai naudojosi (važinėjo), byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie kokius nors automobilio defektus, dėl kurių jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį ar dėl kurių jo vertė būtų ženkliai sumažėjusi, leidžia suabejoti atsakovo D. J. sąžiningumu disponuojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, spręsti apie tikslingą jos perleidimą susijusiam artimam asmeniui (motinai), siekiant išvengti šio turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, o taip pat suabejoti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos jo pardavimo kainos (100 €) tikrumu. Kita vertus, ir pati ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 2000 € dydžio kompensaciją, nepateikė teismui įrodymų apie šio automobilio vertę pardavimo metu, t.y. įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog automobilio vertė 2016 m. vasarį buvo 4000 €: kaip paaiškino šalys ir kaip matyti iš rašytinių įrodymų, automobilis buvo įgytas 2015 m. kovą maždaug už 600 €, paskolintus iš UAB „MCB finance“ pagal 2015-03-01 paskolos sutartį, t.y. už ženkliai mažesnę, nei ieškovės nurodyta 4000 € vertė, kainą, visą laiką buvo eksploatuojamas, tad galėjo natūraliai nusidėvėti ir jo vertė galėjo per tą laiką sumažėti; ieškovės pateikti automobilių pardavimo skelbimai interneto svetainėje www.autoplius.lt negali būti laikomi transporto priemonės S. L. vertės įrodymu, kadangi yra pateikti skelbimai dėl kito modelio transporto priemonės – S. O. – pardavimo, pateikti tik 3 skelbimai dėl 2001 m. gamybos tokių transporto priemonių pardavimo, kurių vidutinė pardavimo kaina yra ne apie 4000 €, o apie 2300 €. Tokiu būdu nei vienai iš ginčo šalių nepateikus tinkamų, pakankamų ir objektyvių įrodymų apie ginčo automobilio būklę ir vertę jo pardavimo metu, tačiau esant byloje nustatytam šio automobilio perleidimo faktui, tokiu būdu atsakovui sumažinus santuokos nutraukimo metu dalintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertę, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog kompensacija ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista, o jos dydis nustatytinas atsispiriant nuo turto įsigijimo kainos, įvertinus turto nusidėvėjimą per tuos vienerius metus (jis nustatytinas pagal analogiją pritaikius LR Pelno mokesčio įstatymo 1 Priede „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ numatytus normatyvus, ir sudaro 60 € per metus), bei tokiu būdu laikant, kad automobilio vertė pardavimo metu galėjo būti apie 540 €; atitinkamai esant abiejų sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principui, ieškovei iš atsakovo priteistina 270 € (540 € / 2) dydžio kompensacija.

Dėl prievolių tretiesiems asmenims

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad B. J. turi neįvykdytą prievolę kreditoriui UAB „MCB Finance“ pagal 2015-01-23 jos sudarytą Paskolos sutartį dėl 812,76 € paskolos, kurios galutinio įvykdymo terminas - 2017-01-12. Kadangi ieškovė prašė šią prievolę pripažinti po santuokos nutraukimo jos asmenine prievole, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu pilnai sutiko, šalys sutiko, kad šią prievolę faktiškai vykdo viena ieškovė, padėdama tėvų, tretysis asmuo UAB „MCB Finance“ jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo nepareiškė, paskola buvo panaudota ieškovės motinos vardu įregistruotai transporto priemonei įsigyti (byloje nėra atsakovo pareikšta reikalavimų dėl šios transporto priemonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar kitų), ieškovės reikalavimas pripažinti šią prievolę asmenine jos prievole tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir trečiojo asmens UAB „General financing“ atsiliepimas rodo, kad atsakovas D. J. turi neįvykdytą prievolę kreditoriui UAB „General financing“ pagal 2014-11-02 Vartojimo kredito sutartį dėl 750,21 € paskolos televizoriaus įgijimui, kurios įvykdymo terminas - 2016-10-20. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu prašė šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievolę, atsakovas taip pat su tuo pilnai sutiko ir prašė prievolę laikyti jo asmenine prievole, tretysis asmuo UAB „General financing“ savo atsiliepime nurodė sutinkantis, jog prievolė yra asmeninė D. J. prievolė, paskola buvo panaudota televizoriui, kuris šalims nustojus faktiškai kartu gyventi buvo paimtas ir šiuo metu faktiškai naudojamas vien atsakovo, įsigyti, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo laikytina asmenine atsakovo prievole.

Nors į bylą buvo taip pat pateikta D. J. ir UAB „MCB Finance“ 2015-03-01 sudaryta paskolos sutartis dėl 600 € paskolos, kuri, kaip pripažino abi šalys, buvo panaudota transporto priemonei S. L. įsigyti, tačiau prievolių pagal šią paskolos sutartį įvykdymo terminas pasibaigė 2016-02-24, prievolė pilnai įvykdyta, jokio įsiskolinimo pagal šią sutartį trečiajam asmeniui nėra, todėl byloje nespręstinas šios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Kadangi atsakovas jokių prieštaravimų dėl nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė, tarp šalių ginčo dėl to nekilo, po faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium iki šiol nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, yra jos prižiūrimi, auginami ir išlaikomi, abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina B. J..

Kadangi atsakovas pilnai sutiko su ieškovės ieškinyje nurodyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri šiuo atveju laikytina teisinga, optimalia, maksimaliai užtikrinančia tiek atsakovo, tiek vaikų teises ir interesus bendrauti, tarp šalių ginčo dėl to nekilo, abi šalys prašė pakoreguoti tik dalį, susijusią su vaikų paėmimu savaitgaliais, numatant, jog atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paima ne penktadienį 15.00 val., o šeštadienį nuo 10 iki 16 val., būtent tokia bendravimo tvarka šiuo teismo sprendimu ir nustatoma.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams K. J. ir G. J. periodinėmis išmokomis po 200 € kiekvienam per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies.

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnamečių K. J. ir G. J. poreikius ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vaikams šiuo metu yra atitinkamai 3,5 ir 2,5 metų, jie lanko Mickūnų vaikų lopšelį – darželį, už kurį per mėnesį vidutiniškai kiekvienam vaikui reikia mokėti apie 43 €, vaikų poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos, taip pat būsto užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų, paslaugų ir priemonių įsigijimą (žaislų, pramogų, kelionių ir kt.), būtinumą pirkti vaistus, kai vaikai serga, higienos priemones, išlaidas vaikų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų pagal sudarytas sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ ir pan. Kita vertus, kaip patvirtino pati ieškovė ir kaip matyti iš bylos medžiagos, vaikų poreikiai nėra išskirtiniai ir padidinti, dėl ko atsirastų pagrindas ženkliai nukrypti nuo teismų praktikoje, kaip orientacinio kriterijaus pripažįstamos 1 MMA dydžio išlaikymo vaikui sumos, ypač atsižvelgiant į tai, kad abiejų tėvų gaunamos pajamos yra minimalios ir finansiškai jie nėra pajėgūs užtikrinti didesnių poreikių patenkinimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį būtina patirti apie 330-350 € sumą, kuri šiuo atveju laikytina optimalia ir protinga. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą nukrypti nuo Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo vaikui dydžio.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė B. J. ilgą laiką vykdė individualią pagalbinę finansinių paslaugų veiklą, tarpininkaudama P. P. S.A., veikiančiam per filialą „Provindent finansai“, sudarant su klientais – fiziniais asmenimis vartojimo kredito sutartis ir iš šios įmonės gaudama atitinkamą atlyginimą pagal tarpininkavimo paslaugų priėmimo – perdavimo aktus ir sąskaitas – faktūras, vidutiniškai – apie 600 € per mėnesį, neatskaičius mokesčių, o šiuo metu nuo 2016-04-12 dirba padavėja UAB „Restoranų grupė Fortas“ pilną darbo laiką ir gauna minimalų darbo užmokestį. Kaip matyti iš atsakovo D. J. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų – VSDFV duomenų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pažymos apie darbo užmokestį - D. J. šiuo metu dirba UAB „Autoskonis“ nepilną darbo laiką (4 val. per dieną) ir gauna apie 150 € darbo užmokestį per mėnesį, atskaičius mokesčius, kaip minėta, asmeninės nuosavybės teise turi dalį nekilnojamojo turto. Kita vertus, toks atsakovo gaunamų pajamų dydis pats savaime nesudaro pagrindo ženkliai mažinti iš jo priteistiną išlaikymo vaikams sumą ir uždėti didesnę vaikų išlaikymo naštą ieškovei, kadangi atsakovams yra jaunas, darbingo amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, nedarbingumą ir pan., kas neleistų jam dirbti ir užsidirbti, atsakovas dirba nepilną darbo laiką, todėl turi galimybę likusį darbo laiką dirbti kitą darbą ir užsidirbti, o tai reiškia, kad atsakovas gali ir privalo vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas iš tikrųjų atsakovas dirba darbovietėje visą darbo dieną ir gauna neoficialų darbo užmokestį, taip pat papildomai uždarbiauja, dirbdamas įvairius elektriko darbus, ką iš dalies patvirtino ir pats atsakovas, nurodęs, jog dėl savo darbinio užimtumo negali nei iš ryto nuvežti vaikus į darželį, nei vakare jų pasiimti, nei paimti vaikus savaitgaliams penktadieniais vakare, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieško papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą, kas savo ruožtu leidžia teismui abejoti, ar šiuo metu oficialiai gaunas darbo užmokestis, sudarantis tik ½ dalį MMA, yra vienintelės atsakovo, be kita ko, tinkamai vykdančio prievoles kreditoriams UAB „MCB Finance“ ir UAB „General finansing“, kas mėnesį mokančias už kurą automobiliui, televizijos ir kitas paslaugas (ką patvirtina jo banko sąskaitos išrašas), t.y. realiai patiriančio didesnes išlaidas, nei jo gaunamos pajamos, pragyvenimo šaltinis. Pagaliau, atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir sutiko, jog galėtų ir būti pajėgus teikti po 150 € kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymą, kuris nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje suformuota, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį, kuri iš esmės yra labai panaši, vadovaudamasis tėvų lygių dalių prievolėje išlaikyti vaiką principu, nustatytais vaikų poreikiais, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovė, įvertinus jų gaunamas pajamas, per mėnesį nebūtų pajėgūs teikti abiem vaikams 400 € kiekvienas (kaip reikalauja ieškovė), sprendžia, jog iš atsakovo kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį turi būti priteista po 160 € kiekvienam vaikui, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės (iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas privalo teikti vaikams laikiną išlaikymą, nustatytą 2016-02-08 nutartimi, kuris ir yra išieškomas antstolio).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. J. susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą – po 500 € kiekvienam už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01 (325 € * 2 * 2 mėn. + 350 € * 2), teigdama, kad nuo šalių faktinio išsiskyrimo atsakovas vaikais visiškai nesirūpino ir jokio išlaikymo jiems neteikė, ir šis ieškovės reikalavimas, vadovaujantis CK 3.192 str., 3.200 str., tenkintinas. Nors kaip matyti iš ieškovės ranka parašytų ir pasirašytų raštelių ir kaip paaiškino šalys, atsakovas D. J. 2016-02-29 perdavė ieškovei 40 €, o 2016-03-16 perdavė ieškovei 100 € vaikų išlaikymui, tačiau šie įrodymai patvirtina dalinio išlaikymo vaikams teikimo faktą jau po bylos iškėlimo ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, t.y. teismui ir taip įpareigojus atsakovą teikti per mėnesį laikiną 150 € išlaikymą kiekvienam vaikui, kuris iš dalies yra išieškomas antstolės N. Š. (kaip nurodė šalys – per mėnesį iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitoma tik apie 80 € vaikų išlaikymui). Tuo tarpų jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas D. J. nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario mėnesio būtų teikęs vaikams išlaikymą – tiek pinigais, tiek daiktais (pvz., maisto produktais, sauskelnėmis ir pan.) byloje nėra, todėl vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo principu, visas abejones aiškindamas nepilnamečių vaikų naudai, teismas iš atsakovo priteisia išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 3 mėnesius, t.y. nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario, viso sudarantį 960 € (160 € * 2 vaikai * 3 mėnesiai).

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiais gyvenančią jų motiną B. J. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl pavardžių

Abiejų šalių prašymu, joms po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (LR CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė B. J. sumokėjo 98 € žyminį mokestį, patyrė 39,92 € išlaidų į bylą teiktoms VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymoms, procesinių dokumentų siuntimui kreditoriams, o taip pat faktiškai patyrė 170 € išlaidų adv. padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (nors ieškovei suteikta teisinių paslaugų už 651,92 € sumą, tačiau faktiškai sumokėti tik 170 €), t.y. viso šioje byloje patyrė 307,92 € bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimus dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo, kita vertus, didžiąja dalimi tenkino reikalavimus dėl kompensacijos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prievolių kreditoriams vykdymo ir pan., tuo tarpu nustatyti tikslų procentą patenkintų ir atmestų reikalavimų šiuo atveju neįmanoma, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, o taip pat teikdamas prioritetą atsakovo prievolių nepilnamečiams vaikams vykdymui, mano esant protinga priteisti iš atsakovo ieškovei 150 € jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 str., 98 str.). Iš atsakovo D. J. taip pat priteistina 4,06 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2012-06-29 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2015, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. J. palikti santuokinę pavadę „J.“, atsakovui D. J. palikti santuokinę pavardę – „Ja.“.

Priteisti ieškovei B. J. iš atsakovo D. J. 270 € (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Prievolę pagal ieškovės B. J. ir trečiojo asmens UAB „MCB Finance“ sudarytą 2015-01-23 Vartojimo kredito sutartį pripažinti asmenine B. J. prievole.

Prievolę pagal atsakovo D. J. ir trečiojo asmens UAB „General financing“ sudarytą 2014-11-02 kredito sutartį pripažinti asmenine D. J. prievole.

Nepilnamečių vaikų K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-12-09) ir G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-12-16) gyvenamąją vietą nustatyti su motina B. J..

Priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečių vaikų K. J. ir G. J. išlaikymui po 160 € (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, bei po 480 € (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimo. Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. Nepilnamečių K. J. ir G. J. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoją (uzufruktoriume) paskirti motiną B. J..

Nustatyti tokią atsakovo D. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. J. ir G. J. tvarką:

Darbo dieną D. J. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su sūnumis K. J. ir G. J.. D. J. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.D. J. bendrauja su K. J. ir G. J. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.D. J. turi teisę bendrauti su K. J. ir G. J. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per metus savo kasmetinių atostogų laikotarpiu.D. J. turi teisę bendrauti su K. J. ir G. J. pirmą pusę vaikų atostogų laiko (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogos) iš anksto suderinęs su B. J. bendravimo laiką.D. J. turi teisę bendrauti su K. J. kitą dieną po jo gimimo dienos (gruodžio 9 d.), ir taip pat su G. J. kitą dieną po jo gimimo dienos (gruodžio 16 d.), iš anksto su B. J. suderinęs bendravimo laiką. D. J. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 vai. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.Neporiniais metais D. J. bendrauja su K. J. ir G. J. pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais - D. J. bendrauja su K. J. ir G. J. antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. D. J. bendravimo dieną 12.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.D. J. turi teisę bendrauti su K. J. ir G. J. Tėvo dieną, iš anksto su B. J. suderinęs bendravimo laiką. B. J. bendrauja su vaikais Motinos dieną.D. J. informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su K. J. ir G. J. ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę D. J. privalo pranešti B. J. trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais:

paimant vaikus darbo dieną - prieš 1 dieną.paimant vaikus savaitgalį - prieš 2 dienas.paimant vaikus metinėms šventėms - prieš 2 savaites.paimant vaikus tėvo atostogų metu - prieš 2 savaites.paimant vaikus vaikų atostogų metu - prieš 1 savaitę.B. J. nedelsiant praneša D. J. SMS žinute ar jo el. pašto adresu apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo veikloje ir kt.), dėl kurių K. J. ir G. J. negalės grafike numatytu laiku bendrauti su tėvu. D. J. turi teisę vaiko ligos metu lankyti jį buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės bei gydymo eigos.Klausimus, susijusius su K. J. ir G. J. auklėjimu ir ugdymu, B. J. ir D. J. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus, norus ir reikmes.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pritiesti iš atsakovo D. J. ieškovei B. J. 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - 4,06 € (keturis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.