Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems V. R., E. R., E. F., gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Gintarui Platūkiui, Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R., E. R., E. F. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2005-04-05 Marijampolės rajono apylinkė teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. R. nuteista pagal LR BK 180 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 214 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d. 5d. 1p. bausmės, paskirtos pagal LR BK 214 str. 1d. ir LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1d. subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 6d. prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėta paskirta švelnesnė subendrinta bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. F. nuteista pagal LR BK 180 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas: E. F. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto 5 (penkių) Litų sumai; E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto 15 (penkiolikos) litų sumai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F., E. R. ir V. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai įvykdė plėšimą įsibrovus į patalpą, t.y. 2006-04-11 apie 23.20 val., veikdami bendrai, V. R. peilio galąstuvu atkabinus durų kabliuką, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. R. prie kaklo J. M. prispaudęs peilį reikalavo atiduoti pinigus, taip pat ranka sudavė į veidą ir jį laikė, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, o tuo metu E. R., E. F. uždegant degtukus ir šviečiant, kraustė J. M. kišenes ir pagrobė kelnių kišenėje buvusią bevertę piniginę ir joje buvusius 20 litų, J. M. asmens tapatybės kortelę Nr. 10387085, J. M. SEB Vilniaus bankas atsiskaitymo kortelę Nr. 4797094100550138, SEB Vilniaus bankas kortelę užrašams, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J. M. 20 Lt turtinę žalą.

Be to, E. R. taip pat nuteista už tai, kad panaudodama svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t.y., laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 11 d. 23 val. 32 min. 4 sek. iki 2006 m. balandžio 12 d. 4 val. 39 min. 42 sek. neteisėtai panaudojo svetimą, AB SEB „Vilniaus bankas" priklausantį mokėjimo instrumentą: „Visa electron" mokėjimo kortelę Nr. 4797094100550138, išduotą J. M. vardu finansinėms operacijoms inicijuoti, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą, J. M. turtą, o būtent: 2006 m. balandžio 11 d. 23 val. 32 min. 4 sek. bankomate Nr. B-080, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino įgyti 40 Lt, 2006 m. balandžio 11 d. 23 val. 32 min. 23 sek. bankomate Nr. B-080, esančiame Laisvės g. 2, Kalvarijoje, pasikėsino įgyti 200 Lt ir 2006 m. balandžio 12 d. 4 val. 39 min. 42 sek. UAB „Rotada" degalinėje Nr. 3, esančios Kušliškių k., Kalvarijos sav., pasikėsino įsigyti prekių už 24,8 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nežinojo kortelės PIN (asmens identifikavimo numerio) kodo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistais V. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistoji E. R. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistoji E. F. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. R., E. R., E. F. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 2d.

Nuteistųjų kaltė įvykdžius LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. įvykdžius plėšimą įsibrovus į patalpą, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtais bei patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu V. R., E. F. ir E. R. parodymais. Nuteistųjų parodymai sutampa su nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei protokole –pareiškime nurodytomis aplinkybėmis apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių. Taip pat atitinka liudytojos I. R. parodymams.. Be to, nei vienas iš nuteistųjų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad visi trys nuteistieji įvykio metu buvo nukentėjusiojo bute. Nuteistasis V. R. neneigė, kad jis laikė prispaudęs nukentėjusįjį prie lovos, nurodė, kad E. F. degiojo degtukus ir taip apšvietė, kad E. R. jam padavė piniginę, kurią apžiūrėjęs rado dvidešimt litų ir tris korteles, penkis litus davė E. F., o likusius E. R. ant maisto vaikams. Kad buvo nukentėjusiojo bute ir degiojo degtukus, neneigė ir E. F..

Ta aplinkybė, kad nuteistieji įvykdė plėšimą, kad V. R. peilio galąstuvu atkabinus durų kabliuką, įsibrovė į patalpą, kur prie kaklo prispaudęs peilį reikalavo atiduoti pinigus, taip pat ranka sudavė į veidą ir jį laikė, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, o tuo metu E. R., E. F. uždegant degtukus ir šviečiant, kraustė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė kelnių kišenėje buvusią piginę ir joje buvusius 20 litų, nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, SEB Vilniaus bankas atsiskaitymo kortelę ir banko kortelę užrašams, patvirtinama nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, protokole-pareiškime užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojo A. Ž. parodymais, kuris nurodė, jog apklausiant nukentėjusįjį, pastarasis parodė, kad jį grasindami peiliu apiplėšė trys asmenys, bute iš vidaus buvo duris užsikabinęs kabliu, pabudo nuo trenksmo, pamatė, kad įsiveržė vyriškis su peiliu, kuris prišoko prie jo ir prispaudė prie lovos, kartu su vyriškiu buvo dvi moterys, viena iš kurių degiojo degtukus, kita kraustė jo kišenes. Be to, liudytoja apklausta I. R. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog V. R. išeidamas iš savo namų pasiėmė peilį. Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis V. R. savo noru pateikė policijos pareigūnams piniginę, J. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, SEB Vilniaus banko kortelę užrašams ir peilio galąstuvą. Šios aplinkybės taip pat patvirtinamos ir E. F. bei E. R. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, kur nuteistosios parodė įvykio aplinkybes. Šiais įrodymais patvirtinama, kad durys pas nukentėjusįjį buvo uždarytos, tai patvirtino abi nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir V. R. apklausiant jį įtariamuoju 2006-04-13. Pirmosios instancijos tesimas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, nes atliekant minėtus procesinius veiksmus dalyvavo kaltinamųjų gynėjai, juose užfiksuotos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nuteistųjų E. F. bei E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o taip pat ir pirminius V. R. parodymus, apklausiant jį įtariamuoju. Todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Ta aplinkybė, kad nuteistais V. R. išėjo ne vienu metu iš savo namų, o vėliau nei nuteistosios, nepaneigia tos aplinkybės, kad į nukentėjusiojo butą įsibrovė visi trys nuteistieji ir jį apiplėšė. Tai, kad į butą įsibrovė visi trys nuteistieji patvirtinama nuteistųjų E. F. ir E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat pirminiais įtariamojo V. R. parodymais, liudytoju apklausto A. Ž. parodymais bei E. F. ir E. R. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis. Tai, kad nuteistais V. R. išeidamas turėjo peilį, patvirtinama liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat ir liudytojo A. Ž. parodymais, kuris nurodė, kad I. R. apklausta liudytoja patvirtino, kad V. R. išeidamas iš namų pasiėmė peilį. Be to, savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota kaip E. R. pateikė lenktinį peilį, naudotą plėšimo metu. Tai patvirtina ir liudytojo G. N. parodymai.

Ta aplinkybė, kad nuteistieji neteisėtai pateko į butą, esantį Laisvės g. 28-5, Kalvarijoje, įrodyta nukentėjusiojo parodymais, protokole-pareiškime užfiksuotomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų V. R., E. R., E. F. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad išeidamas iš namų pasiėmė peilio galąstuvą su tikslu atkabinti duris. Tiek E. F., tiek ir E. R. nurodė, kad atėjus pas nukentėjusįjį, durys buvo užkabintos. Kad duris atidarė V. R. užfiksuota įtariamosios E. R. papildomos apklausos protokole, apklausoje dalyvaujant gynėjai. Nei vienas iš nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad būtų prašę leidimo, beldę į duris, ar kokiu nors kitu būdu bandę pakviesti viduje esantį žmogų

LR BK 180 straipsnis numato atsakomybę už plėšimą, t.y. svetimo turto grobimą, panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. LR BK 180 str. 2d. numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis , t.y. plėšimas įsibraunant į patalpą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Pažymėtina, kad 180 str. 1d. numatyti bendrieji būtini plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai. Baudžiamais įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku-vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius. Bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažįstant asmenį bendrininku, turi būti nustatyta, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes jis sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti ar jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Byloje nustatyta, kad visi nuteistieji žinojo, kad eina pas nukentėjusįjį pinigų. Tai patvirtinama tiek pačių nuteistųjų parodymais, tiek ir liudytojos I. R. parodymais, apie tai, kad ji sakė, jog J. M. turi daug pinigų, o E. F. ir E. R. kalbėjusios apie tai, kad reikia pasiskolini pinigų iš nukentėjusiojo. Byloje nenustatyta, kad nuteistieji būtų ėję pas nukentėjusįjį kitokiu tikslu. Nukentėjusiajam prabudus, V. R. prispaudė jį prie lovos, įrėmęs peilį į kaklą, sudavė vieną smūgį ranka, tuo palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, ir sudarė sąlygas E. R. ieškoti pinigų, kraustyti kišenes. E. F. veiksmai taip pat buvo reikšmingi darant šį nusikaltimą, nes įvykio metu buvo tamsu, buvo vėlus laikas, šviesos bute nebuvo, todėl ji žaibė degtukus. Tokiu būdu, apšvietė įvykio vietą ir sudarė galimybę tiek nuteistajam V. R., tiek ir E. F. vykdyti savo veiksmus. Tiek V. R., tiek ir E. R. bei E. F. matė ir suvokė, ką daro kiti bendrininkai, suvokė, kad kiekvienas savo veiksmais prisideda prie nusikaltimo darymo, V. R. laiko fiziškai prieš moteris stipresnį vyrą, nukentėjusįjį, E. F. apšviečia įvykio vietą degtukų pagalba, o E. R. tuo metu krausto nukentėjusiojo kišenes. Nors tiesiogiai plėšimo sudėties objektyviuosius požymius realizavo V. R., kuri ieškojo pinigų, ir V. R., kuris palaužė nukentėjusiojo pasirpriešinimą, E. F. savo veiksmais palengvino nusikaltimo padarymą. Jei E. F. nebūtų pašvietusi degtukais, nusikaltimo padarymas būtų iš esmės pasunkėjęs, nes buvo vėlu ir kambaryje nebuvo elektros, buvo tamsu. Todėl nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nebuvo tarpusavio susitarimo daryti šį nusikaltimą, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra atmestinas. Pažymėtina, kad asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Todėl nors bendrininkai nesusitarė žodžiu ar raštu įvykdyti šį nusikaltimą, jų susitarimą veikti bendrai parodo darnus nuteistųjų veikimas- durų atkabinimas atsineštu įrankiu, atėmimas galimybės priešintis, panaudojant smurtą ir grasinant peiliu, patalpos apšvietimas degtukais ir nukentėjusiojo apkraustymas, piniginės grobimas.

Byloje nustatyta, kad V. R. davė E. F. 5 litus iš pagrobtosios piniginės. Šią aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja I. R. ir nuteistoji E. R., šios aplinkybės neneigė nei pati E. F., nei pats V. R., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad davė penkis litus iš svetimos piniginės E. F., o likusius pinigus E. R.. Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo pavogtoje piniginėje buvo 20 litų, tačiau nenustatyta konkrečiai, kokios kupiūros, ar monetos tai buvo, todėl apelianto V. R. nurodyta aplinkybė, kad negalėjo padalinti 20 litų iš nukentėjusiojo piniginės, nes buvo dvi kupiūros po 10 litų, nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir turi būti atmestas.

Nuteistasis V. R. skunde taip pat nurodo, kad byloje esančios teismo medicinos ekspertizės prieštaringos. Šis apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad byloje esančios specialisto išvados dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio, nėra dvi prieštaringos išvados. Jos nenustatė prieštaringų aplinkybių. Antroji specialisto išvada tik atsako į papildomai užduotą klausimą. Joje nurodyta, kad nukentėjusiajam kakle padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu. Pažymėtina, kad teismas grasinimo peiliu aplinkybę nustatė ne vien tik remdamasis specialisto išvadomis. Grasinimo peiliu faktas buvo nustatytas remiantis ir kitais aukščiau aptartais įrodymais, išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą.

Remdamasi aukščiau aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji veikė bendrai ir įvykdė kvalifikuotą plėšimą yra pagrįsta, todėl nuteistųjų V. R., E. F., E. R. veika pagal LR BK 180 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

Dėl nuteistojo V. R. skundo

V. R. nuteisimo pagrįstumo pagal LR BK 180 str. 2d. motyvai nurodyti aukščiau.

Nuteistasis V. R. prašo bylą grąžinti tyrimui papildyti. Apelianto prašymas bylą grąžinti tyrimui papildyti nepagrįstas.

LR BPK 326 str. 1d. 4 p. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, tik jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso 224 ir 225 straipsniuose numatytas teismingumo taisykles. LR BPK 326 str. 1d. 5 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, dėl kokių trūkumų byloje turėtų būti atliktas papildomas tyrimas, kokios aplinkybės neišsiaiškintos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nenustatė kaltinamojo akto pažeidimų. Kaltinamasis aktas surašytas laikantis LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, jame nurodytos visos kaltinamajame akte būtinos nurodyti aplinkybės.

Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija. Teismas laikėsi baudžiamojo proceso kodekso taisyklių, reglamentuojančių baudžiamąjį procesą pirmosios instancijos teisme, užtikrino proceso dalyvių teisių realizavimą bei proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimą. LR BPK 224 ar 225 straipsnyje numatytos teismingumo taisyklės nepažeistos.

Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra teisinio pagrindo nuosprendį naikinti ir bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti ar teisminiam nagrinėjimui pirmąja instancija.

Apelianto nurodytas teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo išgauti pažeidžiant LR BPK normas, sulaikymo metu buvo pažeistos jo ir jo šeimos teisės, nebuvo suteikta galimybė turėti gynėją, buvo pažeista jo teisė į gynybą, deklaratyvus. Apeliantas nenurodo jokių šio teiginio argumentų, jis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, išskyrus nuteistojo deklaratyvų teigimą, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus, buvo pažeistos BPK normos. Byloje nėra duomenų, jokių nuteistojo raštų ar prašymų, patvirtinančių, kad jis ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų, taip pat nėra jokių duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtu būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai dokumentai surašyti laikantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu po sulaikymo buvo išaiškintos teisės turėti gynėją (t. 1. b.l. 98), tačiau apklausiant įtariamuoju V. R. nepageidavo gynėjo ir tai patvirtino savo parašu (t. 1. b.l. 99), skiriant įtariamajam suėmimą, gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas, nuteistojo interesus atstovavo advokatas K. K. (t. 1. b.l. 105). Šis gynėjas dalyvavo ir papildomai apklausiant įtariamąjį 2006-05-03 (t. 1. b.l. 111) bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1. b.l. 112-113), apklausiant teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoją I. R., įtariamojo V. R. interesus atstovavo gynėjas V. J. (t. 1. b.l. 132), apklausiant V. R. įtariamuoju 2006-06-20 dalyvavo gynėjas K. K., (t. 2. b.l. 73-74), kuris atstovavo V. R. interesus ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo teiginys, kad nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiem duomenims, ir turi būti atmestas.

Byloje skiriant ir tęsiant V. R. suėmimą buvo vertinama aplinkybių visuma, tame tarpe ir nuteistojo šeimyninė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo suėmimo skyrimo ar pratęsimo nutartys būtų pripažintos nepagrįstomis ar neteisėtomis, todėl nuteistojo teiginys, kad sulaikymo metu buvo pažeistos jo šeimos teisės, nepagrįstas ir yra atmestinas.

Byloje taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kad nuteistais pats ar jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu būtų pareiškę prašymą atlikti kokius nors procesinius veiksmus ar skirti ekspertizę, iš teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, kad nei V. R., nei jo gynėjas jokių prašymų per visą bylos nagrinėjimą teismui nebuvo pateikę, todėl apelianto teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus ir taip pažeista teisė į gynybą, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.). Skirdamas bausmę V. R., teismas įvertino tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, yra tyčinis, smurtinis, turtinis, šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas praeityje teistas 6 kartus, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, įrašytas narkologinėje įskaitoje, gyveno iš gaunamų pašalpų už vaikus. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį bei kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė nuteistajam V. R. laisvės atėmimo bausmę 4 metams. Kadangi nusikaltimas įvykdytas neatlikus visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, skundžiamu ir ankstesniu (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-04-05 ) nuosprendžiu skirtas bausmes subendrino prie naujai paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams 4 mėnesiams.

Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei jo pavojingumą, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą.

Dėl E. R. skundo

E. R. nuteisimo pagrįstumo pagal LR BK 180 str. 2d. motyvai nurodyti aukščiau.

Dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudojant svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, E. R. kaltė įrodyta byloje surinktais ir išsamiai bei nešališkai ištirtais įrodymais.

Nuteistoji neneigia, kad turėjo svetimą kortelę ir bandė atlikti finansines operacijas, bandė atsikaityti šia kortele degalinėje, tačiau ji teigia, kad nežinojusi, jog tai yra ne jos vyro kortelė, o visiškai svetima. Šis nuteistosios aiškinimas nepagrįstas, prieštarauja byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuteistoji parodė, kad V. R. jai atidavė J. M. banko kortelę. Pripažino, kad bandė atsiskaityti, kad melavo degalinės darbuotojui, jog kortelė yra jos vyro, kad pamiršo PIN kodą. Teismas pagrįstai rėmėsi šiais nuteistosios parodymais, nes jie atitinka byloje ikiteisminio tyrimo metu E. R. duotus parodymus, o taip pat jie patvirtinami liudytojos I. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, apie tai, kad R. pasiūlė jai važiuoti į degalinę ir pasitikrinti kortelės sąskaitą, E. R. bandė aiškinti darbuotojui, kad kortelė jos vyro, tačiau PIN kodo nežinojo ir nebuvo aptarnauta. Be to, šios aplinkybės patvirtinamos ir liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei liudytojo A. Ž. parodymais. Šiais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji žinojo, jog kortelė yra svetima ir bandė ja pasinaudoti, kad turėtų sau naudos, t.y. bandė paimti pinigų iš bankomato ir apsipirkti degalinėje, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nežinojo PIN kodo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios kaltė įvykdžius LR BK 214 str. 1d. ir LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 2d. numatytus nusikaltimus pilnai įrodyta, nuteistosios veikos kvalifikuotos teisingai.

Bausmė E. R. skirta teisinga. Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad ji padarė iš viso tris nusikalstamas veikas, sunkų nusikaltimą (LR BK 180 str. 2d.), apysunkį (LR BK 214 str. 1d.) ir pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1d. ). Praeityje teista 2 kartus, teistumai neišnykę. Visi nuteistosios padaryti nusikaltimai yra savanaudiški, du iš jų turtiniai, vienu taip pat buvo kėsinamasi ir į asmens sveikatą (LR BK 180 str. 2d.). Skiriant bausmę už LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji charakterizuojamas neigiamai, palieka vaikus be priežiūros, gyvena iš vaikų pašalpų. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį bei kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė nuteistajai E. R. už LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams, už LR BK 214 str. 1d. –laisvės atėmimo bausmę 1 metams, už LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams. Kadangi LR BK 214 str. 1 d. ir LR BK 22str. 1d., BK 182 str. 1 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, teismas pagrįstai bausmes už šiuos nusikaltimus subendrino apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Bei vadovaudamasis LR BK 63 str. 1d., 4d., 6d. prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo paskirtą švelnesnę subendrintą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Dėl E. F. apeliacinio skundo.

Apeliantė skunde teigia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, nes : 1) atmesti prašymai atlikti daktiloskopinę ekspertizę, iškviesti į teismą specialistą, atlikusį ekspertizę, posėdis vyko nedalyvaujant nukentėjusiajam; 3) teismo išvada, kad ji, t.y. nuteistoji, savo veiksmais „patalpos apšvietimas degtukų pagalba“ įvykdė LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą, nelogiška, tuo neteisingai pritaikytas įstatymas.

E. F. nuteisimo pagrįstumo pagal LR BK 180 str. 2d. ir teisingos nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį motyvai nurodyti aukščiau.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato pagrindinę baudžiamojo proceso taisyklę, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra būtinas kaltinamojo dalyvavimas. Byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant kaltinamajam tik esant išimtiniams baudžiamojo proceso kodekse numatytiems atvejams. Tuo tarpu jei į posėdį neatvyksta nukentėjusysis, įstatymas suteikia galimybę teismui nuspręsti, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas nukentėjusiojo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau buvo nustatyta, kad nukentėjusysis serga ir dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, sprendžiant klausimą ar galima bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajam, tam neprieštaravo nei vienas proceso dalyvis. Nei E. F., nei jos gynėjas taip pat neprieštaravo tam, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant nukentėjusiajam. Kaip matyti iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir nedalyvaujant nukentėjusiajam. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei E. F., nei jos gynėjas nepateikė jokių prašymų, todėl apeliantės argumentai, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai dėl to, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant nukentėjusiajam, ir nepatenkinti nuteistosios prašymai, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad nebuvo padaryti baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų, kurie būtų lėmę iš esmės neteisingo nuosprendžio priėmimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistųjų kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų V. R., E. R., E. F. apeliacinius skundus atmesti.