Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. pinigų pasisavinimo 2001 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2001 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių. Taip pat pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. pinigų pasisavinimo 2001 m. spalio 16 d.) R. R. nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2001 m. spalio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, R. R. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleista.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartis, kuria nuteistosios R. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteista už tai, kad, dirbdama AB banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo poskyrio kasos operacijų inspektore, 2001 m. balandžio 25 d. suklastojo tikrą dokumentą – 2001 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „gavau“ pasirašė nukentėjusiosios H. M. vardu bei, panaudojusi šį dokumentą, pasisavino jos žinioje buvusius, AB bankui (duomenys neskelbtini) patikėtus ir H. M. priklausančius 500 Lt, išimdama šiuos pinigus iš H. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat R. R. nuteista už tai, kad, dirbdama AB banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo poskyrio kasos operacijų inspektore, 2001 m. spalio 16 d. suklastojo tikrą dokumentą – 2001 m. spalio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „gavau“ pasirašė nukentėjusiosios H. M. vardu ir, panaudojusi šį dokumentą, pasisavino jos žinioje buvusius, AB bankui (duomenys neskelbtini) patikėtus ir H. M. priklausančius 400 Lt, išimdama šiuos pinigus iš H. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasaciniu skundu nuteistoji R. R. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir kvalifikuoti jos veiksmus pagal BK 184 straipsnio 1, 4 dalis, kartu pašalinti padarytus apeliacinės instancijos teismo procesinius pažeidimus.

Skunde kasatorė nurodo, kad teismai neįsigilino į jos prašymus, kurie išdėstyti jos apeliaciniame skunde, t. y. skirti rašysenos ekspertizę, surinkti papildomą medžiagą jai atlikti, atlikti banko skyriuje dokumentinę reviziją ir kt., nors juos įvykužius, būtų galima kitaip kvalifikuoti jos veikas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar jos veikoje nėra BK 184 straipsnio 1, 4 dalyse numatytų veikų požymių. Teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai nepatvirtina kasatorės kaltės ir ji mano, kad pinigai galėjo būti išduoti kitam asmeniui ir dėl neatsargumo, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Taip pat buvo pažeista kasatorės teisė į gynybą, nes be pagrindo buvo atsisakyta paskirti jai gynėją, nors ji nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Nedalyvaujant gynėjui apeliacinės instancijos teisme, ji negalėjo išdėstyti savo argumentų teisiniu aspektu. Teisė į gynybą pažeista ir todėl, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo išverstas į rusų kalbą, todėl iš jo turinio ji beveik nieko nesuprato. Be to, skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojamas jos prašymas apklausti nukentėjusiąją jai dalyvaujant ir ji negalėjo nukentėjusiajai pateikti svarbių klausimų.

Nuteistosios R. R. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl teisės į gynybą užtikrinimo

Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai nagrinėjamos nemokančių proceso kalbos asmenų bylos.

Iš ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo protokolų, abiejų instancijų teismo posėdžių protokolų matyti, kad šiuose proceso veiksmuose dalyvavo vertėjas, nes R. R. nemoka proceso kalbos. Tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta R. R. paskirti gynėją. Gynėjas V. K. dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nors gynėjui ir buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, o nuteistoji R. R. prašė bylą nagrinėti apeliacine tvarka jam nedalyvaujant, nurodydama, kad gynėjas jai nėra būtinas, nes visi motyvai yra išdėstyti jos apeliaciniame skunde. BPK 52 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo, tačiau šiame straipsnyje numatyti atvejai, tarp jų ir aptariamas, kai teismui neprivalomas gynėjo atsisakymas. Taigi teismas privalo spręsti priimti gynėjo atsisakymą ar jį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. R. ir kitų proceso dalyvių nuomones, nutarė bylą nagrinėti gynėjui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko trumpai, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o per baigiamąsias kalbas nuteistosios R. R. pasisakymas buvo lakoniškas, pažymint tik tai, kad ji palaiko savo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas R. R. gynėjo atsisakymą, nuteistosios teisių į gynybą nepažeidė.

Tačiau kasatorė pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 14 dalį.

BPK 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią jie moka. BPK 324 straipsnio 14 dalis sukonkretina šį reikalavimą ir nurodo, kad nuteistajam ir išteisintajam, nemokantiems lietuvių kalbos, nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašai privalo būti įteikiami išversti į kalbą, kurią jie moka.

R. R. bylos procesas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose vyko dalyvaujant vertėjui, todėl ir šių instancijų teismų procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti išversti į jos gimtąją kalbą. Byloje yra duomenų (T. 1, b. l. 157), kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė nuteistajai R. R. priimto nuosprendžio nuorašus tiek lietuvių, tiek nuteistosios gimtąja rusų kalba, tačiau byloje nėra apeliacinės instancijos teismo nutarties vertimo ar patvirtinimo, jog šio teismo procesinio dokumento vertimas buvo įteiktas ar išsiųstas nuteistajai R. R. Ši aplinkybė laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau neesminiu. Nuteistosios R. R. teisė į gynybą dėl to nebuvo pažeista, nes iš kasacinio skundo, kurį pasirašė pati R. R. ir kuris paduotas nepraleidus apskundimo termino, matyti, kad apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys kasatorei žinomas, aiškus ir ji suvokia, kokių įrodymų pagrindu, kokiais teismo pateiktais motyvais jos apeliacinis skundas atmestas. Todėl minėtas BPK 324 straipsnio 14 dalies pažeidimas šiuo atveju esminiu nelaikytinas. Tai iš esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gruodžio 19 d. sprendime Kamasinski prieš Austriją (Kamasinski v. Austria, judgement of 19 December 1989, Series A no. 168, § 85) išsakytą poziciją, kad rašytinio nuosprendžio vertimo nebuvimas savaime nereiškia, jog pažeista nuteistojo, kuris nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, teisė naudotis vertėjo pagalba (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktas), kai yra aišku, kad asmuo pakankamai suprato teismo priimtą spendimą ir jo motyvus, kad galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko BPK nustatyta tvarka.

Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikymosi

Kitų skunde nurodytų BPK pažeidimų kasacinė teisėjų kolegija nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismas patikrino apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismas pasisakė dėl skunde nurodytų prašymų ir juos motyvuotai paneigė.

Kasatorė skunde nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojamas jos prašymas apklausti nukentėjusiąją jai dalyvaujant. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistoji R. R. buvo pateikusi tokį prašymą. R. R. teisę užduoti klausimus nukentėjusiajai galėjo nevaržomai įgyvendinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau šia teise ji nepasinaudojo.

Įrodymai, patvirtinantys R. R. kaltę padarius veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti teismų sprendimuose. R. R. kaltę dėl šių veikų padarymo pagrindžia nukentėjusiosios vienodi, nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos D. V. parodymai, AB banko (duomenys neskelbtini) 2004 m. lapkričio 16 d. aktas, nukentėjusiosios taupomoji knygelė, kai kurie pačios nuteistosios paaiškinimai apie faktines bylos aplinkybes. Veikų kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį aptartas atsižvelgiant į šių veikų požymius ir yra teisingas bei pagrįstas. Tenkinti kasatorės prašymą – kvalifikuoti jos veikas kaip turto išvaistymą – nebuvo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistosios R. R. kasacinį skundą.