Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-427-978/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
II-427-978/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02150-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
R. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-427-978/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02150-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) A. T. 2020 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 10ANR_N-14431-2020 (toliau – nutarimas) panaikinimo/pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

R. V. su nutarimu nesutinka, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nenustačius teisinių pagrindų, sudarančių pagrindą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, - nutarimą pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnį, švelninant nuobaudą ir skiriant kitą nuobaudos rūšį, nesusijusią su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu arba visai neskirti nuobaudos. Skunde R. V. dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad įvykio dieną, jam važiuojant J. D. gatve, iš Logistikos terminalo išvažiavo krovininis automobilis, kuris užkirto jam kelią, dėl ko buvo priverstas stabdyti, pastarajam lėtai judant, jį aplenkė. Iš kiemo į pagrindinį kelią išvažiavęs krovininis automobilis, užstojo kelio ženklą, nurodytą nutarime, todėl neturėjo galimybės jo matyti ir taip įvertinti atstumo tarp jo paties vairuojamo automobilio ir geležinkelio pervažos, bei suprasti, kad krovininio automobilio lenkimas vyksta geležinkelio pervažoje, pažymėtoje kelio ženklu galiojimo zonoje Nr. 102 (pervaža be užtvaro) ir Nr. 138 (geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį). Keliamos abejonės dėl tarnybinio pranešimo surašymo laiko ir patikimumo įrodymų vertinimo prasme, nes jame nurodytas kelio ženklo galiojimo zonos Nr. 108, o nutarime – Nr. 138, be to tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau nutarime tuo nėra kaltinamas. Administracinį nusižengimą tyręs asmuo nenustatinėjo ir nepateikė geležinkelio pervažos ribų galiojimo schemos, faktinių atstumų, neapklausė krovininio automobilio vairuotojo, nenustatinėjo kurioje vietoje ir kokiu greičiu važiavo krovininis automobilis, kai jis buvo lenkiamas. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad jis sukėlė pavojingą situaciją. Neginčija faktinių aplinkybių, bet nesutinka su jų teisiniu kvalifikavimu. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnį. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs asmuo nevertino pateiktų dokumentų (neįgaliojo pažymėjimo, darbuotojo charakteristikos), taip pat paaiškinimų, kad jo pagrindinė darbo priemonė yra automobilis, kuris yra būtinas ne tik darbui, bet ir dėl sveikatos problemų, be to, yra dideli įsipareigojimai bankui, kurių vykdymas nutrūktų, jei netektų teisės vairuoti transporto priemonės. Nutarimas surašytas formaliai, vienpusiškai vertinant bylos medžiagą, darant prielaidas, nepaisant jo paaiškinimų, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, taip pat nepaisant teismų praktikos.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius) pateikė atsiliepimą į R. V. skundą, kuriuo prašo jo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog R. V. veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuomet buvo lenkta kita transporto priemonė pervažoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 102 (pervaža be užtvaro) ir Nr. 138 (geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį), šių ženklų galiojimo zonoje, įrodyta. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilyje esančio vaizdo registratoriaus. Nors R. V. teigia, kad kelio ženklą Nr. 102 jam užstojo krovininis automobilis, vaizdo įraše matosi, kad ženklai Nr. 102 (pervaža be užtvaro) stovi abiejose kelio pusėse, taigi R. V. privalėjo matyti kairėje esantį ženklą. R. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo R. V. buvo supažindintas (jo kopija jam buvo įteikta), nurodyta, kad buvo pažeisti kelio ženklų Nr. 102 ir 138 reikalavimai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, būtent administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (šiuo atveju pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį inkriminuojamas lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti). ANK 420 straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi ir tuo atveju, jeigu tai nesukėlė padarinių, nesukėlė pavojingos situacijos, neprivertė kitų vairuotojų staiga stabdyti ir panašiai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, R. V. asmenybę. Papildomai nurodė, kad geležinkelio pervaža nebenaudojama, pateikė atitinkamas nuotraukas. Teismui nenustačius teisinių pagrindų naikinti nutarimą ir bylą nutraukti, prašoma R. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo sutinka su tuo, kad pažeistos KET, be to, R. V. yra neįgalus (30 procentų darbingumo), transporto priemonė reikalinga ne tik darbo funkcijoms, bet ir judėjimui palengvinti, nes sveikatos būklė neleidžia naudotis viešuoju transportu, patiria skausmą stovėdamas, serga ir kitomis ligomis (diabetu, širdies liga), be to, prižiūri (duomenys neskelbtini) metų mamą, gyvenančią kaime, pas kurią tenka važiuoti bent 2 kartus į savaitę. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, prarastų ir darbą, kuris susijęs su važiavimu pas klientus (į dieną įveikia 400- 500 km darbinėms funkcijoms atlikti), būdamas neįgalus, Covid 19 sąlygomis kito darbo nesusirastų.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucija nepateikė prašymo bylos nagrinėjimo atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui (ANK 630 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdydamas patruliavimą matė įvykį ir pervažoje atliktą lenkimą, kuris buvo užfiksuotas ir vaizdo registratoriumi darytame įraše. Geležinkelio pervažą be užtvaro nurodantys ženklai buvo abiejose kelio pusėse, kairėje esantis ženklas vairuotojui turėjo būti matomas, net jei dešinįjį ženklą būtų užstojęs įsukantis krovininis automobilis, atitinkamą aplinkybę patvirtina ir registratoriumi darytas vaizdo įrašas. Tarnybiniame pranešime dėl techninės klaidos pažymėtas kelio ženklas Nr. 108 vietoje kelio ženklo Nr.138, tačiau administracinio nusižengimo protokole, kuriuo grindžiamas kaltinimas ir kuris buvo pirmiausiai įteiktas R. V., ženklas Nr. 138 L. K. buvo pažymėtas teisingai.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad priėmė ginčijamą nutarimą, kaip ir liudytojas L. K., paliudijo iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios buvo jam žinomos priimant nutarimą. Išimtinių aplinkybių nutarime nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

R. V. skundas tenkinamas iš dalies.

R. V. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. R. V. neginčija to, kad jis lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti uždrausta – geležinkelio pervažoje, tačiau teigia, kad atitinkamą kelio ženklą jam užstojo iš Logistikos terminalo išvažiavęs lėtai judantis krovininis automobilis. Pažymėtina tai, kad tiek iš liudytojų L. K., A. T. parodymų, tiek iš byloje esančio paties įvykio vaizdo įrašo, užfiksuoto pareigūnų automobilyje esančio vaizdo registratoriaus, matyti, kad geležinkelio pervažą be užtvaro nurodantys kelio ženklai buvo abiejose gatvės pusėse, tad R. V., net ir esant užstotam vienam iš kelio ženklų (dešinėje nuo vairuotojo), turėjo būti pakankamai dėmesingas tam, kad pastebėtų kairėje nuo vairuotojo esantį analogišką kelio ženklą, kuris yra gerai matomas ir įvykio metu vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad R. V. padarė KET 140.2 punkte numatytą administracinį nusižengimą, lenkdamas kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai. Administracinio nusižengimo protokole esant nurodytam tiksliam kaltinimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, KET 140.2 punktą bei jį patvirtinančioms aplinkybėms, net ir esant techninių klaidų pareigūno tarnybiniame pranešime, skundo pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Skunde taip pat iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neskirti jam įstatymu numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog R. V. buvo skirta minimali bauda (170 Eur) ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 mėnesiai). R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam skirtos administracinės nuobaudos – 170 Eur dydžio baudos neginčija, tačiau prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali <...> administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. V. padarytu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių sunkinančių ar kitokių R. V. neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Teisme R. V. teigė, kad neginčija administracinio nusižengimo fakto, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. V. yra dirbantis, neįgalus (30 procentų darbingumo), rūpinasi kaime gyvenančia garbaus amžiaus motina, turi finansinių įsipareigojimų. Darbovietės administracija (b. l. 50) R. V. charakterizavo išimtinai teigiamai bei patvirtino jo skunde išdėstytas aplinkybes, dėl kurių jam labai svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones (dėl vykdomų funkcijų, sveikatos problemų) bei tai, kad R. V. apribojus galimybę vairuoti, jis nebegalėtų atlikti darbo funkcijų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokiu atveju būtų prarasta galimybė jam atsiskaityti ir su kreditoriais. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, kad R. V. neteistas, už analogiškus administracinius nusižengimus administracine tvarka nebaustas ir tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei R. V. charakterizuojančios aplinkybės, ypatingai vertinant situaciją jo sveikatos, ribotų galimybių judėti ir jo motinos priežiūros interesų kontekste, leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu R. V. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties. Dėl to R. V. skundas tenkinamas iš dalies ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V. pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta 170 Eur dydžio bauda ir neskiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti nutarimo dalį, kuria R. V. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą .

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė