Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiajai L. T., nukentėjusiojo T. T. įstatyminiam atstovui Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Svetlanai Priščepai

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta po iškeldinimo (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. smurtaudamas mažamečiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Šios veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: D. T. 2012 m. vasario 8 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), supykęs, vieną kartą, pastūmė rankomis į krūtinę, neįgalų, vidutinio neįgalumo lygio, mažametį sūnų T. T. g. (duomenys neskelbtini), kuriam atsitrenkus galva į lovos medinį atlošą, sumušė galvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas kairio smilkinio srities muštinę žaizdą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą;

Taip pat jis, 2012 m. vasario 26 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), supykęs, ne mažiau trijų kartų, spyrė sutuoktinei L. T. į kojas, tuo nukentėjusiajai padarydamas abiejų kelių sąnarių priekinių paviršių kraujosruvas, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis, galiojant Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Vijolės Vitienės 2012 m. vasario 10 d. ir 2012 m. vasario 28 d. nutartims ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-00144-12 medžiagoje, dėl smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonių, kuria jis įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų – mažamečio sūnaus T. T. g. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės L. T., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, pažeidė šių nutarčių sąlygas: laikotarpiu 2012 m. vasario 14 d. – 2012 m. kovo 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, lankydavosi bute (duomenys neskelbtini), matėsi ir bendravo su mažamečiu sūnumi T. T., sutuoktine L. T.,

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ir parodė, kad iš tiesų 2012-02-08 būdamas bute (duomenys neskelbtini), supykęs pastūmė savo sūnų T. T., kuris griūdamas galva atsitrenkė į lovos medinį atlošą. Taip pat prisipažino, kad 2012-02-26, būdamas bute (duomenys neskelbtini), supykęs ant sutuoktinės, kad iškvietė policiją jai kelis kartus spyrė jai į kojas. Taip pat po to kai buvo priimtos teismo nutartys dėl jo išsikeldinimo ir draudimo bendrauti su L. T. ir T. T., jis kelis kartus matėsi su sūnumi bei buvo užėjęs į butą, taip pat bendravo su L. T..

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas įtariamuoju bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis šias aplinkybes patvirtino (b. l. 66-67, 73-74,109-111)

Įrodymai dėl mažamečio sužalojimo, veikos kvalifikavimas

Nukentėjusysis T. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad gyvena namie. Nežino, kur yra namai. Nežino gatvės pavadinimo. Nežino kur mokosi. Turi brolį. Mama kartu gyvena. Brolio vardas G.. Tėtis yra namuose, nežino jo vardo. Tėtį tėčiu vadina, vardo nežino. Tėtis geras. Nežino ar tėtė mušė. Neatsimena ar tėtė skriaudė jį. Tėtė taip padarė (atsakė paklausus, kas jam taip padarė, galvoje yra siūlė). Buvo siūlas, susiuvo greitoji. Susiuvo ir paleido. Tėtė pastūmė ranka. Jis atsitrenkė į stalą, tada jis verkė. Jam labai skaudėjo. Tėtė tada namie buvo. Tėtė buvo girtas, žino. Nežino dėl ko jis jį pastūmė. Neatsimena, kiek laiko praėjo. Vienas siūlas buvo, bet išėmė siūlus daktaras. Jį pastūmė į lovą, lova buvo didelė, praskėlė čia (rodo kairę galvos pusę, ties smilkiniu). Nežino kaip vadinasi ta vieta. Kai galvą praskėlė, mama, brolis buvo namie. Iš karto važiavo į ligoninę, kai praskėlė. Tėtis nevažiavo kartu, darbe buvo. Tėtė buvo kalėjime uždarytas, dabar paleistas. Ilgai buvo. Namuose tėtė nesispardo. Tėtė taip pirmą kart jam padarė ( b.l. 10).

Iš 2012-02-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 81/12(08) matyti, kad T. T. padarytas kūno sužalojimas kairio smilkinio srities muštinė žaizda, kuris priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 14)

Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2012-02-08 apie 19.15 val., jai būnant savo gyvenamoje vietoje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), jos vyras D. T. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo metu pradėjo kibti prie jos, o po to prie vaikų T. ir G. T.. Tuo laiku ji virtuvėje gamino valgyti, o vaikai buvo kambaryje su tėvu D. T.. Prieš išeinant iš kambario į virtuvę ji girdėjo, kad T. T. sakė tėvui D. T., kad „tu tete girtas, prisivedi bomžų“. Būnant virtuvėje girdėjo, kad vyras triukšmavo kambaryje, tuo metu ką tai sakė vyresniajam sūnui T. T., o ką jam atsakė neišgirdo. Po poros minučių į virtuvę atbėgo verkdamas sūnus G. T. ir pasakė, kad „tėtė T. prakirto galvą“. Po to ji nubėgo pasižiūrėti kas nutiko į kambarį. Tuo metu kambaryje pamatė stovintį viduryje kambario sūnų T., kuris ranka buvo užsidengęs galvą, kairėje pusėje ir verkė. Paklausus kas yra, T. pasakė, kad jį stūmė tėtis ir jis atsitrenkė į lovos medinį atlošą. Paklausus vyro ar jis tai padarė, jis pasakė, kad sūnaus T. nestūmė, o kai jaunesnis sūnus G. pasakė, kad tėtis pastūmė T., tada ir vyras pasakė, kad „nu pastūmiau“. Po to ji iškvietė greitąją pagalbą ir su sūnumi T. T., greitąja medicinine pagalba nuvyko į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo prakirstą vietą galvoje, kairėje pusėje. Po to su sūnumi ji nuvyko į policiją ir ten parašė pareiškimą, dėl vyro D. T. elgesio. Šio įvykio, išskyrus jaunesnįjį sūnų G. T. daugiau niekas nematė, visi šie įvykiai vyko minėto vieno kambario buto patalpoje. Jos nukentėjusiajam sūnui T. T. g. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, yra išduotas 2011-01-31 neįgaliojo pažymėjimas ir jis nuo pirmos klasės, t.y. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. lanko Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centrą. T. į minėtą mokyklą ir iš jos yra palydimas, tai jį lydi ji, arba lydėdavo vyras D. T.. Šeimoje T. noriai su jais bendrauja, ramaus būdo, savo nuomonę išreiškia visiškai atvirai, ką galvoja, tą ir išsako (b.l. 22, 23)

Iš 2012-03-15 liudytojos L. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. T. parodė, bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje vakarienės ruošimo vietą, verkiančio sūnaus T. T. aptikimo kambaryje vietą, sūnaus T. T. parodytą atsitrenkimo galva į medinį sofos – lovos atlošą vietą, pastūmus tėčiui D. T. (b.l. 24-27)

Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad gimęs (duomenys neskelbtini), Mokosi Utenos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 2 klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose gyvena 4 žmonės, jis, mama, brolis ir tėtė. Mamos vardas L., brolis – T., tėtis – D.. Namuose nelabai gerai. Matė, kaip tėtė netyčia T. praskėlė galvą, gal netyčia. Neprisimena, kada tai buvo, gal prieš savaitę. Tai buvo arba vasarį, arba sausį. Tai buvo vakare. T. atėjo pas tėtę, abu kambaryje buvo ir jis buvo. Tėtė kaip ir žaisdamas, netyčia praskėlė T. galvą. Tėtė buvo girtas, nesvirduliavo. Jis nebuvo piktas. Pastūmė T., kaip ir netyčia. Žaidžiant pastūmė jį ranka. T. atsitrenkė į lovos kraštą. Lovos kraštas medinis. Toje lovoje miega tėtis ir mama. T. tada užsidėjo popieriaus, jis stipriai verkė. Jam buvo jo gaila. Mama atėjo pažiūrėti į kambarį. T. atvažiavo greitoji, surišo ir išvažiavo į ligoninę. Tėtis buvo namuose, jis nėjo miegoti. Jį išvežė 2 paroms, mama iškvietė policiją. Jis viską matė. Jis „biškį“ pyko ant tėtės. Kraujo nelabai daug buvo. Galvą praskėlė šone (vaikas rodo galvos kairę pusę, smilkinį). Greitoji vežėsi brolį ir mamą. Susiuvo jam, o kiek siūlių buvo nematė. Po 5 d. jam ištraukė siūlus (b.l. 16)

Iš 2012-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame buvo sumuštas mažametis T. T. yra lova su mediniu atlošu (b.l. 7-8).

Nukentėjusysis bei liudytojai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, naudojusį fizinį smurtą prieš jį. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtino nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas sužalojimo aplinkybes. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Šie įrodymai esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis šią veiką padarė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis mažamečiui nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Įrodymai dėl L. T. sužalojimo, veikos kvalifikavimas

Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2012-02-26 apie 20.30 val. į namus esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos vyras D. T., kuriam 2012 m. vasario mėnesį, Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Ji D. T. į namus neįsileido. Jis keletą minučių beldė į duris, po to pradėjo duris spardyti. Ji nenorėdama, kad D. T. sulaužytų duris, jas atidarė. Atidarius duris D. T. puolė į vidų ir dešine koja pradėjo spardyti jai į kojas, suduodamas mažiausiai tris kartus. Visa tai matė jų mažamečiai vaikai. Įspyręs jai mažiausiai tris kartus D. T. išėjo. Už kelių minučių vėl sugrįžo, bet duris buvo užsirakinusi ir D. T. neįsileido. D. T. nuolat girtauja, tai vyksta apie 2 metus. D. T. bandė „koduotis“ nuo alkoholizmo, bet tai nepadėjo. Būdamas neblaivus D. T. nuolat koliojasi, neleidžia naktimis miegoti, į namus atsiveda draugus, su kuriais girtauja. D. T. tris mėnesius niekur nedirbo, įsidarbino tik prieš vieną savaitę. Smurtaudamas prieš ją D. T. padarė jai sužalojimus, jau teismo įpareigotas nesiartinti prie sūnaus T. T., iškeldintas iš nuomojamo buto ir tai jam nesutrukdė toliau smurtauti, nors buvo paskirti jam tokie apribojimai. Šiuo metu ji nesa apsisprendusi ar šioje byloje ji reikš civilinį ieškinį, sutuoktinio D. T. atžvilgiu, galutinai apsispręs bylos nagrinėjimo metu teisme (b.l. 39, 40, 41-42, 43, 112).

Iš 2012-02-28 nukentėjusios L. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. T. parodė, kad ji buvo sumuša buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Jai D. T. spyrė į jos abi kojas. (b.l. 45-47)

Iš 2012-02-28 specialisto išvados Nr. G 107/12(08) matyti, kad L. T. padaryti kūno sužalojimai abiejų kelių sąnarių priekinių paviršių kraujosruvos, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 49)

Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2012-02-26 jis apie 21.00 val., vėl gavo nurodymą iš Utenos apskrities VPK budėtojo, kad D. T., vėl neteisėtai atėjo į minėtą butą ir bute sumušė savo žmoną L. T., po ko nuvykus minėtu adresu bute rado tik L. T., bei jos mažamečius du vaikus, o namo, pirmo aukšto koridoriuje rado D. T., bei L. G. ( b. l. 51-52).

Iš 2012-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad L. T. buvo sumuša bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose buvo sumušta sutuoktinė L. T. (b.l. 34-38).

Nukentėjusioji nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, naudojusį fizinį smurtą prieš ją. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtino nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Šie įrodymai esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis šią veiką padarė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis L. T. nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Įrodymai dėl teismo sprendimų nesusijusių su bausme nevykdymo, veikos kvalifikavimas

Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad kai buvo sumušta 2012-02-26, apie 20.30 val. sutuoktinio D. T., prieš tai nuo 2012-02-14, kai jis darbinosi į įmonę dirbti šaltkalviu, įmonės pavadinimo nežino, jis buvo atėjęs į butą paimti vaikų T. ir G. gimimo liudijimų, savo medicininės knygelės, nes jam reikėjo šių dokumentų įsidarbinimui. Jis buvo atėjęs pora kartų ir minėtu laiku jis gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyras D. T. pastoviai bute negyveno nuo 2012-02-10, kada jam buvo paskirti teismo apribojimai, tik kaip minėjo buvo atėjęs paimti savo ir vaikų dokumentų įsidarbinimui, bei ji pati buvo jį vieną kartą išsikvietusi telefonu, nes buvo sugedęs automobilis „Peugeot 406“, v.n. neprisimena, kuris registruotas jo vardu ir automobiliu jie abu naudojasi, po ko D. T. automobilį nuvarė į garažą. Jis yra prašęs, kad jį priimtų į butą, tačiau kadangi jam yra paskirti teismo apribojimai, jo gyventi į butą nepriėmė. Dar buvo, kad D. T. keletą kartų buvo užėjęs į butą pasiimti darbinių drabužių, striukės, batų, kai ateidavo kartais bendraudavo su vaikais, T. ir G. (b.l. 41-42)

Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2012-02-26, jis apie 19.50 val., pagal grafiką budėjo Utenos apskrities VPK, Operatyvaus valdymo skyriuje. Tuo metu gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl teismo nurodymų nevykdymo, nes ten būnantis asmuo buvo iškeldintas iš gyvenamų patalpų, dėl vartojamo smurto prieš šeimos narius. Nuvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini), bute jis rado L. T., bei jos sutuoktinį D. T., kuris buvo akivaizdžiai matyti apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu be minėtų asmenų bute daugiau nieko nebuvo. Prieš važiuojant į šį įvykį budėtojas davė jam Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, kurioje buvo pažymėta, kad D. T. iškeldinamas iš minėto buto, bei jam uždrausta lankytis minėtame bute, bendrauti su sūnumi T. T.. Jį radus neteisėtai būnant minėtame bute, jis jam išaiškino, parodęs jam minėtą teismo nutartį, kad jis pažeidžia teismo sprendimą ir tuo metu jis jam parašė šaukimą, įteikiant jam pačiam į rankas, kad jis privalo 2012-02-27 d. atvykti į Utenos apskrities VPK, po to D. T. iš buto išėjo (b.l. 52)

Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad D. T. yra jo vaikystės draugas, todėl jis 2012-02-10, kada buvo paleistas iš Utenos policijos, po sulaikymo, jis pasiprašė pas jį, jo bute laikinai pagyventi, nes jis pats jam sakė, kad negali sugrįžti į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes teismas uždraudė gyventi minėtame bute, bei bendrauti su šeima, dėl sūnaus T. T. pastūmimo ir sužalojimo. Dėl šių aplinkybių jis pas jį bute gyveno apytikriai iki 2012-02-24. Pradėjus D. T. pas jį gyventi, jis po kelių dienų įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, Utenos m., šaltkalviu, tačiau minėtoje įmonėje neilgai dirbo, vartojo alkoholį, todėl po kurio laiko jis buvo atleistas, tai sužinojo iš jo žmonos L. T.. Vienu metu, tikslaus laiko neprisimena, D. T. jam pasakė, kad jis eina pas vaikus į savo namus. Jis jam tuo metu pasakė, kad jam teismo uždrausta lankytis namuose. Jis pasakė, kad jis tai žino ir tuo metu pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš jo namų. Nuo to laiko jis pas jį negyveno. Kur po išėjimo iš jo namų D. T. gyveno jis nežino, nes jis jam to nepasakojo (b.l. 50).

Iš Utenos rajono apylinkės teismo nutarčių kopijų ( b.l . 81, 83 ) matyti, kad 2012-02-10 ir 2012-02-28, D. T. buvo įpareigotas išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. T. bei L. T..

Nukentėjusioji bei liudytojas L. G. bei D. N. nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Šie įrodymai esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis tyčia nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 245 str.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 punktas ).

Atsakomybę pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Daugiau atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, juos padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas buvo nukreiptas prieš mažametį vaiką, į psichiatro įskaitą neįrašytas, į priklausomybių įskaitą įrašytas (b.1. 98), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina pagal BK 140 str. 1 d., 245 str. skirtina arešto bausmė, o pagal 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b.l. 94), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas teigiamai. (b.l. 101), daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. kadangi kaltinamasis smurtavo prieš savo artimus asmenis, jiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų (BK 67 str. 2 d. 8 p., 75 str. 2 d. ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam vienerius metus laisvės atėmimo.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam trisdešimt parų arešto.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. ir paskirti jam trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir pakirti subendrintą bausmę, vienerius metus vieną mėnesį laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens ir uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. T. lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2012 m. vasario 10 d. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę - įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimą nesiartinti prie nepilnamečio sūnaus T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2012 m. vasario 28 d. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę-įpareigojimą nesiartinti prie sutuoktinės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.