- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-225-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04359-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Vanesos turtas“
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rivarda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 pagal ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovui A. Ž., trečiasis asmuo UAB „Rivarda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. 460 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 894 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas naudojasi sklypu plane pažymėtu Nr. 21. G. S., pagal įgaliojimą atstovaudamas atsakovą, ir ieškovė sudarė sutartį dėl žemės sklypo geodezinių bylučių darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti geodezinio matavimo darbus kiekvienam žemės sklypo atskiram turtiniam vienetui. Kiekvieno žemės sklypo geodezinio matavimo bylutės kaina 434 Eur (1500 Lt). Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 434 Eur (1500 Lt) už žemės sklypų geodezinių darbų atlikimą. RUAB „Vanesos turtas“ savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau už minėtus darbus atsakovas ieškovei liko skolingas 434 Eur (1500 Lt) sumą. Taip pat ieškovė prašė priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius už 30 dienų, kurių suma yra 26 Eur (90 Lt) (b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad atsakovo kartu su kitais įgaliotojais, 2013 m. spalio 3 d. sudarytoje pavedimo sutartyje su G. S., nėra numatyta, kad įgaliotinis G. S. turėjo teisę gauti įgaliotinio atlyginimą, todėl pavedimo sutartis laikytina neatlygintine. Sutartyje taip pat nenurodyta, kad įgaliotojai suteikė teisę įgaliotiniui G. S. perduoti kitam asmeniui pavedimo vykdymą. Kadangi atsakovas ne su ieškove, o su fiziniu asmeniu G. S. susitarė dėl geodezinių matavimų bylos parengimo, ši paslaugas turėjo būti suteikta nemokamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį nurodydama, kad 2012-12-09 buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovo A. Ž.. Ieškovė atliko darbus, už kuriuos atsakovas vengė atsiskaityti, todėl 2015-03-12 priimtu preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus teismas tenkino. Ieškovės reikalavimas 2015-04-17 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perduotas kitam kreditoriui, kuris įgijo teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. skolos bei su ja susijusių mokėjimų grąžinimo (CK 6.101 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo faktu 2015-04-17 sudarytoje sutartyje ieškovė nurodo ir šalių sudarytą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su atsakovu bei kitas sutartis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad tokiu atveju iškiltų grėsmė skolininko interesams, kadangi teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus tiek ieškovė, tiek reikalavimo teisių perėmėja, galėtų tuo pačiu pagrindu, išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo A. Ž., kas prieštarautų įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei sąlygotų situaciją, kad skolininkas būtų priverstas įvykdyti prievolę du kartus, skirtingiems kreditoriams. Vadovaudamasis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ reikalavimas atsakovui A. Ž. dėl 460 Eur skolos, pagal Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas priėmė sprendimą pažeisdamas CPK 267 straipsnio nuostatas, kadangi šioje byloje priėmė sąlyginį sprendimą. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek reikalavimo teisių perėmėja (trečiasis asmuo UAB „Rivarda“) galėtų tuo pačiu pagrindu išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo A. Ž.. Tačiau byloje dalyvaujantis asmuo UAB „Rivarda“ niekada pretenzijų dėl susidariusios skolos atsakovui nereiškė, be to iki šiol laiko, kad atsakovas yra skolingas ieškovei. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.101 straipsnio nuostatas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pirmiau kreipėsi į teismą, o tik po to buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis su UAB „Rivarda“, pagal kurią šalys susitarė, jog šioje byloje ieškovu ir toliau liks RUAB „Vanesos turtas“, kuris prisiteisinės skolą iš atsakovo A. Ž.. UAB „Rivarda“ visą bylos nagrinėjimo laikotarpį laikė, kad tinkamas ieškovas šioje byloje yra RUAB „Vanesos turtas“. Todėl teismas be pagrindo laikė ginčo išsprendimui svarbia aplinkybe – reikalavimo perleidimo sutartį, kuri buvo sudaryta po preliminaraus sprendimo priėmimo ir jokių teisinių pasekmių šiam ginčui nesukėlė. Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ visuomet save laikė tinkamu ieškovu, tačiau, jeigu teismas manė, kad jis yra netinkamas ieškovas, UAB „Rivarda“ galėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, su savarankiškais reikalavimais (CPK 45 str.). Šiuo atveju UAB „Rivarda“ nereiškė byloje savarankiško reikalavimo, tokiu būdu išreiškė poziciją, kad RUAB „Vanesos turtas“ yra tinkamas ieškovas. Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai panaikino preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 267 straipsnio nuostatas atmestini, nes teismo sprendimas išdėstytas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo sprendime nėra išreikšta jokios papildomos sąlygos, nuo kurios priklausytų pagrindinės sprendimo išvados – panaikinti 2015 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti įvykdymą. Apeliantas savo skunde bando aiškinti teismo sprendimo motyvus, kurie jo manymu, yra sąlyginiai. Apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo UAB „Rivarda“ niekada nereiškė pretenzijų yra visiškai nepagrįstas. Trečiasis asmuo perėmė iš ieškovo reikalavimus ir apie tai atsakovui pranešė po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir teismas 2015 m. kovo 12 d. priėmė preliminarų sprendimą. Pažymi, kad teik ieškovas, tiek trečiasis asmuo yra registruoti tuo pačiu adresu ir jų abiejų direktorius yra tas pats G. S.. Ieškovas perleisdamas reikalavimą siekė, kad vykdymo rezultatas patektų į suvaržymų neturinčią įmonę, nes ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovo iniciatyva, tačiau jis nebuvo aktyvus, atsiliepimų neteikė, pretenzijų į skolininką nereiškė, todėl teismas pagrįstai panaikino preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Pažymi, kad ieškovas neturėjo jokio materialinio reikalavimo atsakovo atžvilgiu ieškinio teismui pateikimo metu, nes į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra GDN „Nr. 1777(2015-06-01) įrodo, kad ieškovas tik 2015 m. birželio 1 d. priėmė žemės sklypo kadastrinius matavimus iš UAB „Geodezininkai“. Tai reiškia, kad ši sąskaita kartu su ieškiniu nebuvo pateikta teismui, kuris yra prima facie įrodymas teisiniuose santykiuose. Be to, ieškovas skolos reikalavo tik iš vieno atsakovo, nors yra 37 žemės sklypų savininkai. Be to, ieškovas visus atliktus darbus perdavė atsakovui tik 2015 m. lapkričio 5 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypo plano, nustatyta, jog atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklauso 1071/72970 dalis žemės sklypo Nr. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–11). Atsakovas kartu su kitais minėto žemės sklypo savininkais 2013 m. spalio 3 d. pavedimo sutarties Nr. 2 pagrindu įgaliojo G. S., kaip UAB „Vanesos turtas“ direktorių, atstovauti juos, parengiant, pasirašant visus dokumentus, reikalingus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano darbams atlikti, parengto geodezinių matavimų bylas kiekvienam žemės sklypo atskiram turtiniams vienetui, notariškai atidalinti į atskirus turtinius vienetus, pažymėtus detaliojo plano schemoje, parengti inžinerinių tinklų gyvenamųjų namų kvartalui projektus eksplikacija (b. l. 11–15). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Vanesos turtas“ su kitais minėto žemės sklypo bendrasavininkais, tame tarpe ir atsakovu A. Ž., buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl žemės sklypo detalaus plano darbų atlikimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (sutarties data nenurodyta). 2012 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta kita sutartis, pagal kurią kiekvienas iš bendrasavininkų įsipareigojo kreditoriui UAB „Vanesos turtas“ sumokėti po 1500,00 Lt už geodezinių matavimų bylutes, tarp jų ir atsakovas (b. l. 16). UAB „Geodezininkai“ 2015 m. sausio 22 d. parengė ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis ir žemės sklypo planą (b. l. 30–36). Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ 2015 m. sausio 28 d. atsakovui A. Ž. išsiuntė pranešimą, kad geodeziniai matavimai atlikti, todėl pareikalavo per 5 kalendorines dienas sumokėti 1500,00 Lt, atitinkamai 434,00 Eur (b. l. 17–18). Negavusi per nustatytą terminą iš atsakovo apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovė 2015 m. vasario 4 d. atsakovui išsiuntė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Nesulaukusi iš atsakovės apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ ieškinys patenkintas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 460,00 Eur skola. Atsakovas A. Ž. 2015 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Atsakovo atstovas 2015 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prašymą ieškovą RUAB „Vanesos turtas“ pakeisti tinkamu ieškovu UAB „Rivarda“, kuriam RUAB „Vanesos turtas“ 2015 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teises, todėl ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (b. l. 60). Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovei RUAB „Vanesos turtas“ pasiūlė pateikti nuomonę dėl netinkamos šalies (ieškovo) pakeitimo tinkamu ieškovu UAB „Rivarda“ (b. l. 63–64). Ieškovė pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašymu dėl šalies pakeitimo, kadangi išlaidas pagal sutartį patyrė RUAB „Vanesos turtas“ dar iki perleidžiant reikalavimo teises, todėl ji yra šioje byloje tinkamas ieškovas. Teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo iniciatyva įtraukė UAB „Rivarda“ (b. l. 73), bylą išnagrinėjo iš esmės, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės reikalavimas, kurio pagrindu ji teismui pateikė ieškinį, 2015 m. balandžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perduotas kitam kreditoriui UAB „Rivarda“, kuris įgijo teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. skolos bei su ja susijusių mokėjimų grąžinimo (CK 6.101 str. 2 d.). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas laikė, kad šiuo atveju iškiltų grėsmė skolininko interesams, kadangi teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus tiek ieškovė, tiek reikalavimo teisių perėmėja galėtų tuo pačiu pagrindu išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo A. Ž.. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė CPK 267 straipsnio nuostatą, nes priėmė sąlyginį sprendimą.
CPK 267 straipsnyje nurodyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šis straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, t. y. teismo procesinis sprendimas yra konkretus ir aiškus, jokių sąlygų šiame teismo sprendime nenurodyta, jo vykdymas nėra susietas su kokia nors priklausoma nuo įvykimo ateityje sąlyga, todėl apelianto argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 267 straipsnio nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.101 straipsnio nuostatas, nes trečiasis asmuo UAB „Rivarda“ jokių pretenzijų niekada nereiškė.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Taigi, kreditoriaus teisę perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės, o naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo perleidimo faktu 2015 m. balandžio 17 d. sudarytoje sutartyje ieškovė nurodo ir šalių sudarytą Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su atsakovu bei kitas sutartis, iš kurių ieškovė kildino savo ieškinio reikalavimus. Tačiau ieškovė iš proceso pasitraukti nesutiko, todėl teismas reikalavimo teisių perėmėją savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 45 str.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovei perleidus savo reikalavimo teises trečiajam asmeniui UAB „Rivarda“, ji neteko reikalavimo teisės į atsakovą A. Ž., pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2015 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, o ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ieškinį atmetė.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.