- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-252-898/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- I. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkės), Vladislavo Lenčiko ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas galioti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. D., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Priimtų sprendimų esmėI. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, dviem mėnesiams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu I. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiais nuteistajam I. D. paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.I. D. bausmės vykdymo pradžia 2017 m. birželio 27 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. gruodžio 27 d. I. D. 1/3 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2017 m. gruodžio 27 d.Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. 59-106 netaikyti I. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, atmestas nuteistojo skundas ir paliktas galioti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas nuteistajam I. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, jog nuteistajam vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tris kartus buvo taikyta amnestija, tačiau pastarasis savo elgesio nepakeitė, išvadų nepadarė, teismo jam suteikto pasitikėjimo nepateisimo, padarė daug naujų nusikaltimų, nusikalsdavo neišnykus ankstesniems teistumams, todėl konstatavo, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
II. Skundo argumentai ir prašymai
Skundu Vilniaus apygardos teismui I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo skundo argumentus dėl Komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, jog yra baudžiamas už ankstesnius teistumus, nors bausmes už jas jau yra atlikęs ir visiškai neatsižvelgiama į jo norą auginti savo mažametę dukrą. Pažymi, kad pataisos namuose bausmę jis atlieka neturėdamas nuobaudų, prašo atkreipti dėmesį į dabartinį jo elgesį, o ne į jo praeitį. Atkreipia teismo dėmesį, jog jis labai stengiasi, kad būtų paleistas į laisvę ir galėtų gyventi kaip doras Lietuvos pilietis.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <.....>. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų I. D. ankščiau teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka bausmę už dar du paskutinius nuosprendžius, didžiąją dalį nusikaltimų jis padarė nuosavybei, ir nors savo skunde nuteistasis prašo neatsižvelgti į jo teistumus, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą (nuteistasis identifikuojamas recidyvistu). Pažymėtina ir tai, kad I. D. praeityje taikytas lygtinis paleidimas, taip pat tris kartus amnestija, tačiau nuteistasis paleistas į laivę ir vėl padarydavo naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau nuolat pažeidinėja įstatymus. Šiuo metu I. D. atlieka bausmę už vagystes, už nusikaltimus nuosavybei nuteistasis atlieka nuolat, savo požiūrio į visuomenėje priimtas taisykles nekeičia. Kaip matyti iš asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados nors nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba palaikyti ilgalaikiškesnius santykius, tačiau tikrų draugų neturi, nuteistojo savęs vertinimas pažemintas, prastas saviveiksmingumas, nebrandžios sunkumų įveikimo strategijos, būdamas priklausomame santykyje, siekdamas greito ir neatidėliotino savo norų patenkinimo, veikia asocialiai, palaiko savo galios jausmą. Nuteistasis pripažįsta, jog yra ne kartą perdozavęs narkotinių medžiagų su tikslu nusižudyti, turėjęs priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau nuo šios priklausomybės nėra gydęsis. Nuteistajam būdingi savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, jo nusikalstamai elgsenai būdingas agresyvus, kitus kontroliuoti siekiantis, elgesys. Nuteistajam sunku identifikuoti kylančias problemas, jo problemų sprendimų įgūdžiai yra prasti, pastarasis negeba brandžiai, pozityviai tenkinti savo poreikių, linkęs pasiduoti kitų įtakai, negeba iš anksto apmastyti savo elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes sau bei kitiems, teisingai interpretuoti socialines situacijas, atsakomybę už savo nusikalstamą elgseną prisiima, tačiau negeba įvardinti jos darymo priežasčių.Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamas veikas nuteistasis darė sistemingai, ilgą laiką (asmens bylos lapai 7-15), nuteistasis visiškai nekreipia dėmesio į jo atžvilgiu priimamus teismo nuosprendžius bei jo atžvilgiu taikomą pasitikėjimą. Nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms, o tai rodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Todėl nuteistojo skunde išdėstytas argumentas, kad jam turi būti suteikta galimybė pasitaisyti ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima izoliuotai atsižvelgti tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ir spręsti ar jis jau pasitaisė, bet reikia vertinti ir tai, už kokių nusikalstamų veiksmų padarymą jis yra nuteistas, kokią padarė žalą, kaip elgėsi iki bausmės atlikimo, ir ar šiuo metu yra pilnai įgyvendintas nubaudimo už padarytas veikas principas.Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika priskirtina vidutinei rizikos grupei (93 balai), pažymėtina, kad nuteitajam nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai ženkliai viršija nusikalstamo elgesio žemos rizikos ribą (nuo 1 iki 40 žema riba), šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Patikrinus byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis konstatuotina, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau, kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis išėjęs iš pataisos įstaigos pakeistų savo elgesį ir pradėtų gyventi dorai ir pan., tačiau visi nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Įvertinus ankščiau aptartas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad I. D. paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
Atmesti I. D. skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.