Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 81104-1181 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui laisvės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 20 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2017 m. birželio 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 7 mėnesiai 9 dienos.Komisija 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 81104-1181 nutarė taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nors ir įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, gerai elgėsi, tačiau vis tik negalima daryti išvados, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir sudaranti pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis P. S. skundžia šią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis išsako savo neigiamą požiūrį ir emocijas prokurorės, kuri apylinkės teismo prašė netenkinti komisijos nutarimo, atžvilgiu. Nurodo, kad lygtinį paleidimą reglamentuoja BVK 157 straipsnis. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat prisipažino turintis priklausomybę alkoholiui, kas buvo panaudota prieš jį. Skunde P. S. teigia, kad jis deda dideles pastangas taisytis, kad daugiau ateityje nebenusikalstų. Nurodo, kad savo pastangomis susirado vietą reabilitacijai ir susitarė dėl jo priėmimo, apgyvendinimo ir gydymo nuo priklausomybės ligų, tą patvirtino ir pataisos namuose gauta iš reabilitacijos nuo priklausomybių centro pažyma.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo P. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą P. S. nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nustatyta vos keliais balais žemesnė nei aukšta rizika (nuo 100 balų), t.y. kaip vidutinė – 98 balas, iš kurių 40 balų sudaro statiniai veiksniai ir net 58 balus – dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali pakeisti. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateiktoje medžiagoje konstatuota, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvotai, nemąstydamas apie elgesio pasekmes. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, pasekmių suvokimas nepakankamas. Be to, pats nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, ir nors išėjęs planuoja vykti į reabilitaciją, kurioje planuoja gyventi, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis teistas eilę kartų už analogiškas veikas, o motyvą nurodęs – jog tai vienintelis pragyvenimo šaltinis, kad galėtų nusipirkti maisto ir alkoholio. Jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba, o jo požiūris į tai nėra tinkamas – jis tikisi, kad jam suras darbą, duos pašalpą, tad akivaizdu, kad susiklosčius netinkamoms aplinkybėms jis gali prarasti motyvaciją ir grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, nei kartą pataisos namuose nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės (nuo 113 balų iki 98 balų), tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyta ir visa eilė kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, silpna darybinė motyvacija, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje oficialiai nėra dirbęs. Jo darbinės veiklos stažas – 1 metai, kurį gavo dirbdamas pataisos namuose atlikdamas bausmes už ankstesnius teistumus. Nors atlikdamas ankstesnes bausmes P. S. įgijo net kelias specialybes, tačiau išėjęs į laisvę įsidarbinti nesiekė, darbo biržoje nestojo, vienintelis pajamų šaltinis buvo būtent iš nusikalstamų veikų. Atlikdamas šią bausmę nuteistasis noro dirbti taip pat neišreiškė, kas įrodo, kad nuteitasis nedaro pažangos ir nesiekia panaikinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Kaip minėta, P. S. nelinkęs mąstyti apie savo elgesio pasekmes, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šią abejonę sustiprina dar ir tai, kad nuteistajam anksčiau ne kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygas P. S. vis pažeisdavo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.