- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-869-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01998-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“
- Ieškovas
- Kroes
- Trečiasis asmuo
- žemės ūkio bendrovei Panoterių
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2324-559/2015 pagal ieškovo Kroes&Jansma GbR ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“, trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei Panoterių ūkis dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vokietijos Respublikos bendrovė Kroes&Jansma GbR kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo KB „Blauzdžių agroservisas“ 37 700 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vokietijos Respublikos bendrovė Kroes&Jansma GbR 2014 m. vasario 22 d. ketino parduoti ir pagal CMR važtaraštį pristatyti 26 karves trečiajam asmeniui ŽUB Panoterių ūkis. Kadangi už perduotas karves ŽUB Panoterių ūkis neatsiskaitė, ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, tačiau ŽŪB Panoterių ūkiui pareiškus prieštaravimus ir nurodžius, kad bendrovė yra netinkama šalis, nes galvijų ji nepirko ir jie (galvijai) buvo perduoti ne ŽUB Panoterių ūkis, o kitai bendrovei – KB „Blauzdžių agroservisas“, kuri ir turi atsakyti. Jonavos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. kovo 4 d. raštu patvirtino, kad minėtos 26 karvės nuo pat jų pristatymo į Lietuvą dienos (2014-02-22) užvaldytos ir valdomos KB „Blauzdžių agroservisas“. Atsižvelgiant į tai, kad už įsigytas karves niekada nebuvo sumokėta, karvės iki šiol yra Kroes & Jansma GbR nuosavybė, ieškovas 2015 m. kovo 6 d. su pretenzija kreipėsi į KB „Blauzdžių agroservisas“ dėl žalos atlyginimo, tačiau pastarajai į pretenziją nereaguojant, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą reikalaudamas iš atsakovo grąžinti tai, ką įgijo be pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė KB „Blauzdžių agroservisas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp KB „Blauzdžių agroservisas“ ir ŽŪB Panoterių ūkis žodinės sutarties pagrindu buvo sukurti neatlygintinos ir neterminuotos pasaugos sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė vykdė ir vykdo sutartinę saugotojo prievolę. Iškilus ir/ar esant gyvulių kritimo rizikai, atsakovė pardavė dalį gyvulių už saugojimo vietovės rinkos kainą, o kritusius gyvulius perdavė utilizavimo paslaugas teikiančiai įstaigai. Gyvulių pervežimo sutarties sudarymas ir vykdymas, siuntėjo statuse dalyvaujant ieškovui, o gavėjo – trečiajam asmeniui, pardavimo sąskaitos forma pateiktas ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui vykdyti sutartinę piniginę/atsiskaitymo prievolę, pagrindžia faktą, kad pirkimo – pardavimo sandoriu tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sukurti pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl ŽŪB Panoterių ūkis pagrįstai valdomus ir naudojamus gyvulius teisėtai perdavė saugoti atsakovei. Kadangi dėl gyvulių valdymo ir naudojimo atsakovas yra pasaugos teisiniuose santykiuose su ŽŪB Panoterių ūkis, todėl iki atskiro trečiojo asmens pareikalavimo teisėtai valdo ir naudoja 3 gyvus ieškovo nuosavybe esančius gyvulius.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo ŽŪB Panoterių ūkis su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo niekada nebuvo sudaręs sutarties su ieškovu dėl ieškinyje nurodytų galvijų pirkimo-pardavimo. Ne trečiasis asmuo, bet atsakovas turėjo juos pirkti iš ieškovo. Būtent todėl šie galvijai buvo pristatyti ir perduoti atsakovui. Vien tai, kad ieškovas suklydo ir ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, nereiškia, kad trečiajam asmeniui atsirado pareiga atsiskaityti už atsakovą. Pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iki 2014 m. gruodžio 5 d. iš esmės priklausė tam pačiam savininkui – Norvegijos piliečiui O.K. R.. Atsakovas ieškovo perduotus galvijus perėmė be teisinio pagrindo bei gavo materialinę naudą iš galvijų priežiūros ir pardavimo, todėl būtent atsakovas padarė žalą ieškovui, kurią turi atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Kroes&Jansma GbR atsakovo KB „Blauzdžių agroservisas“ naudai 1 720 Eur bylinėjimosi išlaidų; paliko galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi.
Teismas nustatė, kad ieškovas Kroes&Jansma GbR žodžiu (telefonu) su atsakovo ir trečiojo asmens pajininku O. K. R. tarėsi dėl 26 vienetų galvijų pirkimo trečiajam asmeniui ŽŪB Panoterių ūkis. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau CMR važtaraščio (vežėjo kodas 15088) duomenimis nustatyta, kad 26 vnt. galvijų 2014 m. vasario 21 d. buvo pakrauti Klixbull vietovėje, Vokietijoje ir turėjo būti pristatyti gavėjui – trečiajam asmeniui ŽŪB Panoterių ūkis, adresu Jonavos r. sav., Šilų sen., Panoterių mstl. Ieškovo paaiškinimu galvijai į vietą buvo pristatyti 2014 m. vasario 22 d., nors CMR važtaraštyje tokių duomenų nėra. Vietoje gavėjo važtaraštyje pasirašė J. D., kuri minėtu laikotarpiu dirbo atsakovės KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėja. Važtaraštyje nėra duomenų, patvirtinančių, kokie galvijai buvo perduoti vežėjui, kartu su važtaraščiu perduotų dokumentų kopijos teismui nepateiktos, tačiau 2014 m. vasario 22 d. pardavimo sąskaitoje Nr. 140059 ieškovas nurodė 26 vnt. galvijų – karvių identifikavimo duomenis. Minėta sąskaita buvo pateikta vykdyti trečiajam asmeniui ŽŪB Panoterių ūkis, sąskaitoje nurodyta bendra karvių kaina – 37 700 Eur, vienos karvės kaina – 1 450 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad 2014 m. pradžioje O.K. R. buvo septynių įmonių Jonavos rajono savivaldybėje pagrindinis akcininkas (pajininkas). Šių įmonių, tarp jų ir KB „Blauzdžių agroservisas“ bei ŽŪB Panoterių ūkis, 2014 m. vasario mėnesį vadovu buvo V. P., kurio paaiškinimu jam apie O. K. R. ir ieškovo susitarimą dėl karvių pirkimo nebuvo žinoma. Apie tai jis sužinojo iš veterinarijos tarnybos, kai karvės buvo atgabentos į Lietuvą. Tokiu būdu jam skubiai reikėjo priimti sprendimą, kur galvijus patalpinti, nes atvežtiems iš užsienio galvijams turėjo būti taikomas vieno mėnesio karantinas. Kadangi ŽŪB Panoterių ūkis nebuvo patalpų ir sąlygų karvių laikymui, karvės laikinai karantino laikotarpiui buvo perduotos atsakovui. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis, iš 26 galvijų 2015 m. kovo 14 d.: 19 karvių buvo paskersta, viena karvė kritusi, 6 karvės buvo likę gyvos. 2015-08-18 raštu Nr. 2821-(28.25)-128 patikslinus duomenis, nustatyta, kad iš likusių šešių karvių: 1 karvė krito, dvi atiduotos skerdimui, trys liko gyvos. Ieškovui nesulaukus apmokėjimo už perduotus gyvulius, ieškovas per savo atstovus Lietuvoje kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 37 700 Eur skolos, 2038,9 Eur sutartinių ir 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko ŽŪB Panoterių ūkis. 2015 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. eL2-348-814/2015 buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau skolininkui pateikus prieštaravimus ir nurodžius, kad jis yra netinkama šalis, teismo įsakymas panaikintas, o ieškovas kreipės iš teismą su ieškiniu atsakovui KB „Blauzdžių agroservisas“, prašydamas atlyginti žalą, padarytą įsijus turtą be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis).
Dėl taikytinos teisės.
Teismas, spręsdamas dėl ginčui taikytinos teisės, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tiek ieškinį, tiek vėlesnius procesinius dokumentus grindžia Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normomis, sprendė, kad tokiu būdu ieškovas aiškiai išreiškė savo valią, kad byla būtų nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos teisę, t. y. valstybės, kurioje padarytas veiksmas (galimai neteisėtai be teisinio pagrindo pasisavinti galvijai), teisę.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui padaryta žala yra siejama su ieškovo ir trečiojo asmens teisiniais santykiais, kuriuos ieškovas įvardija kaip ikisutartinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius, o atsakovas savo atsikirtimus grindžia pasaugos sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens sąlygų egzistavimu, nustatinėjant atsakovo veiksmų teisėtumą ir jo pareigą atsakyti ieškovui, pirmiausia teismas įvertino veiksmų atitiktį šalių sudarytų sutarčių sąlygoms.
Ieškovo Kroes&Jansma GbR ir atsakovo KB „Blauzdžių agroservisas“ materialų teisinį santykį, iš kurio kildinamas nagrinėjamas ginčas, teismas kvalifikavo kaip deliktinės civilinės atsakomybės teisinį santykį, kuris apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neigė sutartinių santykių buvimo tarp jo ir trečiojo asmens ŽŪB Panoterių ūkis faktą, nurodė, kad santykiai buvo ikisutartiniai, o ieškovas buvo ir liko perduotų galvijų savininku, todėl, netekęs galvijų dėl atsakovo veiksmų, patyrė turtinę žalą, kurios dydį tapatina su sutarta šių galvijų pardavimo kaina. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pačių šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimai. Abi šalys neginčijo fakto, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens pajininko O. K. R. buvo žodinis susitarimas pirkti-parduoti galvijus, kurie turėjo būti perduoti trečiajam asmeniui ŽŪB Panoterių ūkis. Teismas vertino, kad Vežimo sutarties (CMR važtaraščio) sudarymas patvirtina, kad sutarties dalykas (galvijai) 2014 m. vasario 21 d. buvo perduotas vežėjui, kuris pristatė krovinį į važtaraštyje nurodytą krovinio pristatymo vietą gavėjo ŽŪB Panoterių ūkis buveinės adresu. Krovinio vežimo sutartis yra laikytina sutartimi trečiojo asmens (gavėjo) naudai ir gavėjas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti krovinį. Pagal Tarptautinio krivinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR), gavėjas įgyja teisę disponuoti kroviniu: jei apie tai yra parašyta važtaraštyje; pristačius krovinį į paskirties vietą; perdavus gavėjui antrą važtaraščio egzempliorių. Šiuo atveju atsakovo vadovas V. P., kuris tuo metu buvo ir ŽŪB Panoterių ūkis vadovu, patvirtino, kad krovinį jie priėmė 2004 m. vasario 22 d., kad kartu su kroviniu buvo perduoti ir visi lydimieji dokumentai, važtaraštis, galvijų pasai ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad minėti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, nes viena sutarties šalis perdavė sutarties dalyką kitai šaliai, o kita šalis perduodamą daiktą priėmė ir jai atsirado pareiga sumokėti prekės kainą. Sutarties sudarymo faktą patvirtino ir pats ieškovas, kai 2015 m. sausio 20 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens ŽŪB Panoterių ūkis skolą už parduotus gyvulius. CMR važtaraštyje krovinio gavėju buvo nurodytas ne atsakovas, o ŽŪB Panoterių ūkis, krovinys buvo pristatytas gavėjo adresu, tačiau vėliau, atsižvelgiant į krovinio specifiką (galvijai, kuriems turėjo būti taikomas karantininis laikotarpis ir atitinkamos laikymo sąlygos), galvijai buvo pristatyti atsakovui KB „Blauzdžių agroservisas“, kurio darbuotoja J. D. ir priėmė krovinį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas krovinio gavėju, nes galvijai buvo perduoti atsakovui tik laikinam karantininiam laikotarpiui. Be to, pats ieškovas pripažino, kad krovinys buvo skirtas ir perduotas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, kuris turėjo pareigą sumokėti krovinio kainą, ką patvirtina ieškovo 2014 m. vasario 22 d. trečiajam asmeniui ŽŪB Panoterių ūkis išrašyta sąskaita Nr. 140059 dėl 37 700 Eur už pristatytus galvijus apmokėjimo, kuri buvo įtraukta į trečiojo asmens buhalterinę apskaitą ir finansiniuose įmonės dokumentuose buvo apskaitoma kaip įsiskolinimas ieškovui.
Teismas nesutiko su ieškinio argumentu, kad atsakovas turi pareigą atsakyti ir atlyginti nuostolius, kadangi veterinarijos tarnybos duomenimis jis buvo įregistruotas perduotų gyvulių savininku viešame registre bei disponavo minėtais galvijais parduodamas juos skerdimui. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog galvijai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje buvo užregistruoti atsakovo savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas galvijais disponavo kaip jų savininkas. Be to, iš atsakovo vadovo paaiškinimų teismas nustatė, kad gyvuliai atsakovui buvo perduoti laikinai, karantino laikotarpiui, ir tokie santykiai atitiko pasaugos sutartinius teisinius santykius.
Vadovaudamasis tuo, kad pagal CMR nuostatas nuo krovinio perdavimo gavėjui momento arba nuo važtaraščio egzemplioriaus perdavimo momento gavėjas (šiuo atveju ŽŪB Panoterių ūkis) įgyja disponavimo teisę į krovinį, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai laiko save parduotų galvijų savininku, nes nuo krovinio perdavimo momento jis prarado disponavimo jais teisę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais (turėdamas savo žinioje 26 vnt. galvijų ir po to dalį jų pardavęs skerdimui) negalėjo padaryti žalos ieškovui, kuris po krovinio perdavimo momento šiais galvijais jau nedisponavo ir jie nebuvo ieškovo nuosavybė.
Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą atsakovui kaip pasaugos gavėjui arba kaip asmeniui, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko negalėjo gauti (CK 6.237 straipsnis), turi daikto pirkėjas, kuris nuo daikto perdavimo momento įgijo disponavimo teisę į daiktą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju galėjo reikšti reikalavimą kitai pirkimo-pardavimo sutarties šaliai (trečiajam asmeniui) dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo. Ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodinėjo žalos dydžio pagal 6.249 straipsnyje nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus, o padarytos žalos dydį (37 700 Eur) grindė sąskaitoje faktūroje (kuri buvo adresuota ne atsakovui, o trečiajam asmeniui) nurodyta prekės pardavimo kaina, t. y. faktiškai prašė iš atsakovo, kuris nėra sutarties šalis, sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, įvykdymo. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, dėl ko ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas pažymėjo, kad ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Įvertinęs tai, kad atsakovo patirtos 1 920 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir advokato darbo laiko sąnaudas, teismas sprendė, kad atsakovo atstovavimo išlaidos yra optimalios ir todėl priteistinos, išskyrus prašomą priteisti 200 Eur dydžio atlygį už kitoje civilinėje byloje surašytą skundą dėl antstolio veiksmų. Eliminavęs minėtą 200 Eur sumą, teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1720 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Blauzdžių agroservisas“ prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, liečiančią bylinėjimosi išlaidas, ir padidinti jas iki 1920 Eur. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi šios bylos ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – ir pinigines lėšas 37 700 Eur sumai. Vykdydama šią teismo nutartį, antstolė R. M. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. e2-2324-559/2015 areštavo 37 700 Eur atsakovo pinigines lėšas, esančias pas KB „Agrobanga”, dėl ko apeliantas Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. Turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Jonavos rajono apylinkės teismas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino skundžiamą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Už minėto skundo surašymą apeliantas patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų, kuriuos ir prašė priteisti iš ieškovo nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Pažymi, kad vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Vadovaujantis tuo, apelianto vertinimu, 200 Eur išlaidos už skundo dėl antstolio veiksmų surašymą, kuris formaliai buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, yra tiesiogiai susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti išspręstas nagrinėjamoje byloje. Apelianto nuomone, patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas šioje byloje eliminuotų naują civilinį teismo procesą dėl jo patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 146 straipsnyje numatytu pagrindu, kas atitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apelianto prašomos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos kitoje byloje dėl antstolio veiksmų, kuri buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Todėl, ieškovo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovo prašomoms išlaidoms priteisti šioje civilinėje byloje (CPK 88 straipsnis). Be to, bylose nagrinėjamose ypatingos teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra atlyginamos. Todėl atsakovas ir šiuo pagrindu neturi teisės reikalauti tokių atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias atsakovas patyrė kitoje civilinėje byloje, teismui išnagrinėjus jo skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių realizavimu. Anot apelianto, nežiūrint į tai, kad prašomos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidos formaliai patirtos kitoje byloje, jos yra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje, todėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti išspręstas būtent šioje byloje.
Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 37 700 Eur vertės atsakovui priklausantį turtą. Vykdydama Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį šioje byloje, antstolė R. M. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. e2-2324-559/2015 areštavo 37 700 Eur atsakovo pinigines lėšas, esančias pas KB „Agrobanga”. Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti minėtą antstolės patvarkymą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2750-598/2015, tenkinęs atsakovo skundą, panaikino 2015 m. rugpjūčio 25 d. Turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. e2-2324-559/2015. Kauno apygardos teismas, bylą peržiūrėjęs apeliacine tvarka, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, o 2016 m. kovo 3 d. papildoma nutartimi priteisė KB „Blauzdžių agroservisas“ iš suinteresuoto asmens Kroes&Jansma Gbr 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu prašė priteisti ir 200 Eur išlaidas, patirtas už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2750-598/2015.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas kai byla užbaigiama teismo sprendimu ginčą išnagrinėjus iš esmės. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo pareikštas skundas dėl antstolio veiksmų buvo susijęs su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. jų realizavimu, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad minėtas skundas buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės priteisti šalies patirtas išlaidas kitoje civilinėje byloje. Be to, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl klausimas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013).
Įvertinus tai, kad atsakovo prašomos priteisti 200 Eur išlaidos patirtos kitoje byloje, kurioje ginčo esmė – antstolio veiksmų, susijusių su teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių realizavimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos atsakovo KB „Blauzdžių agroservisas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti pateiktas būtent toje byloje, kurią nagrinėjant ir buvo patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Tai, kad apeliantas suprato šią savo teisę, patvirtina minėtoje byloje dėl antstolio veiksmų apelianto pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuris Kauno apygardos teismui, bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, buvo patenkintas.
Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas Kroes&Jansma GbR nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 350 Eur atstovavimo išlaidų bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Esant ieškovo prašymui šias išlaidas priteisti ir atstovavimo išlaidoms neviršijant maksimalių jų dydžių pagal Rekomendacijų 7 (955,63 Eur) ir 8.11 punktus, ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui Kroes&Jansma GbR (juridinio asmens kodas 221604271) iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ (juridinio asmens kodas 256713470) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.