- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-192-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31586-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas, UAB „Viktorialas“, Valstybinis studijų fondas, BAB bankas SNORAS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: AB DNB bankas, UAB „Viktorialas“, Valstybinis studijų fondas, BAB bankas SNORAS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstoliai Irmantas Gaidelis, Jurgita Bareikienė ir Darius Stakeliūnas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. P. pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsirado jo nemokumas, buvo ekonominė krizė, paveikusi nekilnojamojo turto sektorių, o dėl šios priežasties jam nepavyko sėkmingai realizuoti įsigyto nekilnojamojo turto. Be to, prie nemokumo prisidėjo ir jo vadovautos įmonės bankrotas. Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams sudaro 676 721,16 Lt, kuri viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, todėl pareiškėjas yra nemokus. Nors turi nekilnojamojo turto - žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais Dvariškių g. 16, Vilniuje, tačiau jis įkeistas AB DNB banko naudai. Kito nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi. 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo nubaustas 256 MGL dydžio bauda, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pradelsti įsiskolinimai išieškomi antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontoroje bei antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje. Teismuose iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėjas turi kreditinių įsipareigojimų, kurių suma sudaro 676 721,16 Lt. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas AB DNB banko naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė žemės sklypo vertė yra apie 348 334 Lt, gyvenamojo namo vertė yra 63 900 Lt, ūkinių ir kitų pastatų vertė apie yra 14 927 Lt.
Pareiškėjas su AB DNB banku 2008 m. vasario 12 d. sudarė kredito sutartį Nr. 2000-2008-35447, pagal kurią pareiškėjui suteiktas 157 553,29 EUR kreditas; įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui įkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su AB DNB banku 2008 m. balandžio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. 2000-2008-39396 dėl 8 688,60 EUR kredito suteikimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pradelstų ir išieškomų įsiskolinimų suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA. Pareiškėjas niekur nedirba. Kita vertus, pareiškėjas nurodo, kad turi santaupų, iš kurių kas mėnesį pragyvenimui skiria apie 1 500 Lt. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija įstatymo nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, jie vykdomi priverstine išieškojimo tvarka, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka įstatymo kriterijus nemokumui nustatyti. Kita vertus, fizinių asmenų nemokumo būklė nesudaro besąlygiško pagrindo iškelti asmeniui bankroto bylą (FABĮ 6 str. 1 d.).
Iš teismo išreikalautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančių įrodymų apie pareiškėjo darbovietes nustatyta, kad nuo 2010 m. pareiškėjas nepastoviai gaudavo pajamas iš darbo užmokesčio. Keliose darbovietėse pareiškėjui nuolat būdavo nedraudiminis laikotarpis. 2011 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką ir jam paskirta bauda. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad vadovaudamas įmonei pasisavino UAB „Viktorialas“ priklausantį turtą. Be to, pareiškėjo pagrindė skola yra AB DNB bankui už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, pareiškėjas kredito sutarčių sudarymo metu turėjo suvokti savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus ne tik sutarties pasirašymo dienai, bet ir ateityje.
Teismui nepateikti įrodymai apie pareiškėjo aktyvias pastangas susirasti gerai mokamą darbą. Pareiškėjo nemokumo priežastys pareiškime nurodytos labai lakoniškos. Dėl nurodytų priežasčių manytina, kad pareiškėjas pats sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ilgą laiką negauna nuolatinių pajamų, apie turimas santaupas (jų dydį) teismui įrodymai nepateikti, realizavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo skola pagrindiniam kreditoriui ženkliai sumažėtų. Pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. Todėl tikėtina, kad turėdamas didelę darbo patirtį, pareiškėjas galėtų įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos. Situacija, kuomet pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau pareiškime pažymėdamas, kad turi tinkamos vadovaujamos darbinės patirties ir ketina ateityje įsidarbinti, laikytina nesąžiningu pareiškėjo elgesiu kreditorių atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iškelti jam bankroto bylą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: nepagrįsta teismo išvada, kad jis yra nesąžiningas. Jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti. Didžioji dalis lėšų yra išleidžiama vaikų išlaikymui ir būtinų jų poreikių užtikrinimui. Vadinasi, jam per mėnesį tenkanti suma pragyvenimui siekia maždaug 800 - 900 Lt (231,70 - 260,66 EUR). Kaip teisingai nurodė teismas, jis turi tinkamos vadovaujamos darbinės patirties ir ketina ateityje įsidarbinti, tačiau ne tik nuo jo intensyvių pastangų priklauso įsidarbinimo rezultatas. Iki šios dienos jam savarankiškai nepavyko rasti darbo vietos. Kita vertus, jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, iš kurios šiai dienai yra gavęs vieną darbo pasiūlymą, be to, jau perėjo trečią etapą kitoje įmonėje projekto vadovo pareigoms ir nuo 2015 metų sausio mėn. pradžios turėtų pradėti dirbti naujoje įmonėje. Taigi tas faktas, jog jis turi vadovaujamos darbinės patirties, tačiau šiuo metu nėra įsidarbinęs, negali būti laikoma kaip nesąžiningas elgesys kreditorių atžvilgiu, nes jis imasi visų nuo jo priklausančių ir galimų veiksmų dėl darbo paieškos. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog kredito sutarčių sudarymo metu jis turėjo suvokti savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus ne tik sutarties pasirašymo dienai, bet ir ateityje. Kadangi jis nėra ekonomistas ir neturi ekonominių žinių, todėl jis negalėjo numatyti, jog visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, prasidės ekonominė krizė. Taigi jis negalėjo numatyti, kad pasikeis ekonominės ir rinkos sąlygos. Atsakomybę dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir pats kreditorius AB DNB bankas. Remiantis išdėstytu, jis negali būti pripažįstamas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, kuris pats sukėlė savo nemokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė, o pareiškėjo būklė nėra kritinė. Pareiškėjas nemokumą sukėlusias priežastis apibrėžė labai lakoniškai, nedetalizavo, kokias pajamas gaudavo iki prisiimdamas įsipareigojimus, kokių tikslų siekė pirkdamas nekilnojamąjį turtą. Nesant įrodymų apie aktyvias fizinio asmens pastangas susirasti gerai apmokamą darbą ir atsiskaityti su kreditoriais, teismas pagrįstai konstatavo, kad fizinio asmens neveikimas laikytinas nesąžiningu elgesiu. Sudarydamas paskolų sutartis, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su jų sąlygomis, įvertinti savo finansinę padėtį ir kaip protingas, atidus ir rūpestingas asmuo apsvarstyti, ar galės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir ateityje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas paskolų sutartis sudarė ir įsipareigojimus prisiėmė ne laisva savo valia ar įsipareigojimų nebegalėjo vykdyti dėl tam tikrų kreditorių veiksmų, todėl kreditoriai nėra atsakingi už tai, kad asmuo nevykdė pareigos prievoles vykdyti sąžiningai ir tinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: pareiškėjo bendra skolos suma padidėjo dėl jo paties kaltų ir nusikalstamų veiksmų. Apelianto nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu įrodo ir ta aplinkybė, kad jis, turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, sudarinėjo vis naujus sandorius, tokiu būdu didindamas savo įsiskolinimus ir mažindamas galimybę atsiskaityti su turimais kreditoriais. Apelianto vadovaujamai įmonei 2013 m. kovo mėn. buvo iškelta bankroto byla ir jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, tačiau darbo biržoje užsiregistravo tik prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat niekur nedirbo. Taigi, faktiškai dvejus metus jis niekur nedirbo ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų apie visų turimų santaupų sumą ir nesugebėjo paaiškinti, kaip pavyko sutaupyti nemenką santaupų sumą, turint didelių įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi apeliantas darbo neteko dar 2013 m. kovo mėn. ir savo poreikiams tenkinti kas mėnesį skyrė po l 500,00 Lt (434,44 EUR), akivaizdu, kad santaupų suma sudarė ne mažiau kaip 32 000 Lt. Dėl to visiškai neaišku, kodėl užuot tinkamai vykdęs įsipareigojimus kreditoriams arba bent iš dalies dengęs turimus įsiskolinimus, kaupė santaupas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokie apelianto veiksmai rodo, kad jis ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas ateityje turės galimybę įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl jam neturėjo būti iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Viktorialas“, BAB bankas SNORAS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstoliai Irmantas Gaidelis, Jurgita Bareikienė ir Darius Stakeliūnas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2-4 p.); mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.); kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.). Taigi FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti apeliantui (pareiškėjui) bankroto bylą, nustatęs, kad apeliantas (pareiškėjas) buvo nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t.y. kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu nėra reikalinga pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais fakto. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad apeliantas (pareiškėjas) buvo nesąžiningas ir tik savo neapdairiu, nerūpestingu bei nusikalstamu elgesiu privedė save prie nemokumo. Netgi turėdamas finansinių įsipareigojimų, apeliantas juos dar labiau didino, sunkino savo finansinę padėtį, tuo mažindamas savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. jis sudarė kreditavimo sutartis su AB DNB banku (bendra kredito suma – 166 241,89 EUR; kredito paskirtas namo su žemės sklypu įsigijimas ir vartojimo poreikiai) ir pirkimo išsimokėtinai sutartį su AB banku SNORAS (kredito limitas – 1 448,10 EUR). Pastebėtina tai, kad tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2008 m. iki 2011 m.) apelianto darbinės pajamos nesudarė net 290 EUR (1 000 Lt), o tuo metu, kai prisiėmė didžiausius finansinius įsipareigojimus AB DNB bankui, jis, būdamas UAB „Viktorialas“ direktoriumi, darė nusikalstamas veikas: savinosi, apgaule įgijo svetimą turtą ir jį švaistė. Dėl padarytų nusikalstamų veikų apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 184 str. 1 d., BK 228 str. 2 d. Taigi, veikdamas nusikalstamai, apeliantas dar labiau padidino savo turimus finansinius įsiskolinimus, nes pagal civilinį ieškinį iš jo buvo priteista UAB „Viktorialas“ 9 433,31 EUR ir paskirta 25 MGL bauda. Vertinant apelianto elgesį, prisiimant, vykdant finansinius įsipareigojimus ir juos padidinant savo nusikalstamu veikimu, jis negali būti pripažintas sąžiningu. Apelianto nesąžiningumą įrodo ir tai, kad bylos duomenimis jis nuo 2014 m. balandžio 15 d. nedirba (nedirba ir šiuo metu) ir, kaip jis teigia, visą laiką gyvena iš savo santaupų, mėnesiui tam skirdamas 434 EUR (1 500 Lt), tačiau duomenų apie turimas santaupas teismui nepateikė. Įtarimų, kad apeliantas neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties, t.y. elgiasi nesąžiningai, kelia tai, kad bylos duomenimis jo darbinės pajamos nebūdavo didelės, tuo tarpu nuo 2008 m. prisiimti įsipareigojimai viršijo 165 000 EUR.
Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti apeliantui (pareiškėjui), kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 p. pagrindu. Bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apelianto (pareiškėjo) K. P. atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikę suinteresuoti asmenys Valstybinis studijų fondas ir AB DNB bankas neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.