Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-14 · Byla Nr. Iv-3448-624/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1291-561/2010Nutartis · 2010-11-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Iv-3448-624/2011Sprendimas · 2011-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
Iv-3448-624/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01623-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3448-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01623-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui M. S. ir jo atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. skunde, įvardintame prašymu, prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2011-06-28 įsakymą Nr. 10-TE-327. Nurodo, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriuje jo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „NORFA“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo V. F. 2011-05-09 skundą. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2011-06-17 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-125 „Dėl parduotuvės „NORFA“ apsaugos darbuotojo V. F. skundo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje teigiama, kad jis, nagrinėdamas 2011-03-23 (ROIK 0111000180696) bei 2011-04-10 (ROIK 0111000215807) pareiškimus, neva veikė aplaidžiai, nesiėmė reikiamų ir galimų priemonių patikrinti gautą informaciją ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis (nesiekė nustatyti pareiškimuose nurodytų asmenų, galimai įvykdžiusių vagystes, buvimo ar gyvenamųjų vietų, jų neapklausė), tokiu būdu savo neva kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 191p., 44 p. bei Vilniaus AVPK Vilniaus m. pirmojo PK PS tyrėjo pareigybės aprašymo 7.9 p., 7.10 p. Vilniaus AVPK l. e. viršininko pareigas A. M. 2011-06-28 įsakymu Nr. 10-TE-327paskyrė jam tarnybinę nuobaudą už Išvadoje konstatuotus tariamus pažeidimus. Nesutinka su Išvadoje nurodytais kaltinimais, taip pat su įsakymu, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, kadangi įsakymas priimtas pažeidus pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, numatytas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 str. 6 d. nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas - Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Taigi, pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė. Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendime administracinėje byloje Nr. A - 678/2004 nurodė, jog tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus: nustatyti pažeidimo padarymo faktą jį padariusį pareigūną aplinkybes, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kalte. Pareiškėjo atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus, surinktus tarnybinio patikrinimo metu. Pažymėjo, kad vagystės fakto administracinių teisės pažeidimų medžiagose Nr. ROIK 0111000180696 bei Nr. ROIK 0111000215807 apskritai nebuvo nustatyta, todėl pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėtose administracinio teisės pažeidimo medžiagose priimti nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėti, todėl įsakymu tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. UAB „Norfos Mažmena“ atstovai į policiją kreipėsi ne iš karto po galimų vagysčių, o praėjus pakankamai ilgam laikui, t. y. medžiagoje Nr. ROIK 0111000180696 2011-03-23 dėl 2011-03-17 neva įvykdytos vagystės, o medžiagoje Nr. ROIK 0111000215807 kreiptasi 2011-04-10 dėl 2011-02-13 neva įvykdytos vagystės. Iš prie pareiškimų pridėtų vaizdo įrašų nematyti vagystės fakto. Daro prielaidą, jog nustačius prekių trūkumą būtinai reikėjo ką nors apkaltinti vagyste, nes priešingu atveju atitinkama atsakomybė būtų taikoma šios parduotuvės apsaugos darbuotojams. Šią prielaidą patvirtina ir faktas, jog skundą dėl jo neva netinkamų veiksmų darbdaviui pateikė būtent apsaugos darbuotojas, o jo priimtų nutarimų nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Tik teismas gali konstatuoti, kad nutarimas yra surašytas nepagristai ir neteisėtai. Todėl pareigūnas, kuris atliko tarnybinį patikrinimą, neturėjo teisės konstatuoti, kad nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra surašytas neteisėtai. Šiuo atveju atitinkamo teismo priimtas sprendimas (nutartis) dėl jo nutarimų pagrįstumo turėtų lemiamą reikšmę vertinant, buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ar ne. Šiuo atveju nei vienas nutarimas nebuvo apskųstas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. LVAT administracinėje byloje Nr. A-1480/2005 nurodė, jog taikant pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už neveikimą turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo. Kaip matyti iš Išvados, šio tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi tuo metu jo atlikti veiksmai, nebuvo vertinamas jo darbo krūvis. Dėl šių priežasčių Išvadą vertina kaip vienpusišką ir neobjektyvią. Dėl to šios Išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas. LVAT 2009-06-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-63-651/2009 nurodė, kad Tvarkos teisės normos imperatyviai nurodo, jog tikrintojas privalo informuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie atliekamą tarnybinį patikrinimą įteikiant pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat suteikti minėtam asmeniui teisę pateikti paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad būtinas tarnybinio nusižengimo elementas yra kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl tiriant nusižengimą būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Teismas konstatavo, kad visos šios aplinkybės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu netirtos (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl išvadoje konstatuojamų naujų pažeidimų, apie kuriuos pareiškėjas nebuvo informuotas), nevertintos ir nepaneigtos, o tai - esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirtą nuobaudą pripažino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2011-05-24 pranešime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad jis netinkamai išnagrinėjo UAB „Norfos mažmena“ direktorės T. B. 2010-11-03 pareiškimą medžiagoje ROIK 0110000604596 dėl vagystės iš parduotuvės „Norfa“, tačiau įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad netinkamai išnagrinėjo du kitus pareiškimus (Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807). Taigi, šiuo atveju jam tarnybinė nuobauda paskirta už pažeidimus (netinkamai išnagrinėjus pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807), apie kuriuos jis nebuvo informuotas ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą. Tokiu būdu buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Pažymėjo, kad tarnybinė atsakomybė yra atskira administracinės prievartos rūšis, kas suponuoja pareigą atsakovui surinkti duomenis, patvirtinančius, kad jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Vien dėl tarnybinio patikrinimo išvados aukščiau minėtų trūkumų, kurie LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą pažeidimas ir jo pagrindu priimtas administracinis aktas negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. Taigi, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai, tyrimas iš esmės neatliktas, Išvada nemotyvuota, jo kaltė dėl Išvadoje konstatuotų tariamų nusižengimų neįrodyta, o tarnybinė nuobauda - pastaba - paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Mano, kad įsakymas, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti panaikintas dėl to, kad jo veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis bei dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrime procedūros, numatytos teisės aktuose. Taip pat pažymėjo, kad jis, vadovaudamasis Tvarkos 23 p., kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM) su prašymu įvertinti Išvados pagrįstumą. PD prie LR VRM 2011-07-15 surašė išvadą „Dėl Vilniaus apskr. VPK atlikto tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, nagrinėjant asmenų pareiškimus (pranešimus) apie teisės pažeidimus, išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo“ Nr. 5-11-IS-34, kurios 2 p. nurodė Vilniaus AVPK viršininkui panaikinti įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda. Vilniaus AVPK nevykdė PD prie LR VRM nurodymo ir iki šiol nepanaikino įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas Vilniaus AVPK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus AVPK viršininkas 2011-05-10 Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo V. F. 2011-05-09 skundą (reg. Nr. 10-G-7845) dėl galimai neteisėtų Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 1 PK) Prevencijos skyriaus (toliau – ir PS) pareigūnų veiksmų. V. F. savo skunde nurodė, kad ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK siekiant, kad būtų išaiškintos vagystės, įvykdomos parduotuvėje „NORFA“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nepraėjus nei mėnesiui po pateiktų pareiškimų, buvo gaunamas atsakymas, jog vadovaujantis ATPK 250 str. priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. V. F. atkreipė dėmesį, jog paskutinius du kartus policijos pareigūnams buvo pateikti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu, kuriuose yra matomi asmenys, įvykdę vagystes iš parduotuvės. V. F. įsitikinimu, pareiškimai dėl vagysčių iš parduotuvės tiriami aplaidžiai, neišnaudojus visų įmanomų priemonių ir galimybių, nesiekiant nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis. Prie skundo buvo pridėtos Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus pareigūnų - tyrėjo M. S. ir vyriausiojo tyrėjo M. Z. priimtų nutarimų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną kopijos pagal 2010-11-03 pareiškimą (ROIK 0110000604596) ir pagal 2011-03-23 pareiškimą (ROIK 0110000180696), o pagal 2011-04-10 pareiškimą nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (ROIK 0111000215807). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjas M. S., būdamas asmeniškai atsakingas už funkcijų ir užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku (Pareigybės aprašymo 7.1 p.), turėdamas pareigą nustatyti teisės pažeidimą padariusius asmenis, bei nagrinėti pareiškimus, prašymus, skundus bei pasiūlymus, šias savo funkcijas vykdė netinkamai bei aplaidžiai, pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių aktų (Pareigybės aprašymo 7.9 p. ir 7.10 p., Aprašo 19.1 p., 44 p., VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.) nuostatas bei nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų, t. y. nesiaiškino visų aplinkybių, kurias reikia išanalizuoti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodo, kad Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 str. 6 d. nustatyta tarnybinio nusižengimo sąvoka ir požymiai, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - ir Tvarka). Vadovaujantis Statuto 26 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. LVAT 2009-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-470/2009 nurodė, kad Statuto 26 str. 1 d. nustatytų kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, sąrašas nėra baigtinis, kadangi pagal šią įstatymo normą skiriant tarnybines nuobaudas turi būti atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tai leidžia skiriamą tarnybinę nuobaudą individualizuoti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą. Sistemiškai aiškinant Statuto 26 str. 1 d. bei Tvarkos 5 p. konstatuotina, kad šiose teisės normose nurodytas kriterijų sąrašas taip pat nėra baigtinis, nes kitų aplinkybių sąvoka leidžia atsižvelgti į kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes. Pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos visos būtinos faktinės aplinkybės, jos pagrįstos leistinais įrodymais, pateiktas tarnybinio nusižengimo teisinis įvertinimas. Baigus tarnybinį patikrinimą 2011-06-17 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-125, kurią patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas. Išvadoje buvo įvertinti tyrėjo M. S. veiksmai ir nustatyta, kad pareiškėjas rinko medžiagą pagal visus tris nagrinėjamus pareiškimus. M. S., tirdamas 2010-11-03 pareiškimą (ROIK 0110000604596), bendravo su T. T., peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą į policijos įstaigas išsiuntė aplinkraštį dėl pažeidėjo nustatymo bei surašė tarnybinį pranešimą. Daugiau tyrimo veiksmų atlikta nebuvo. Tirdamas 2011-03-23 pareiškimą (ROIK 0111000180696), tyrėjas peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą. Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra. Tirdamas 2011-04-08 pareiškimą (ROIK 0111000215807), M. S. peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą. Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra. M. S. tyrimą pagal 2011-03-23 ir 2011-04-10 pareiškimus atliko neišsamiai, nevisapusiškai bei aplaidžiai, netgi turėdamas nusižengimą galimai padariusių asmenų duomenis - vardus, pavardes, gimimo metus, nevykdė jų paieškos, nesiėmė visų galimų priemonių, kad šie asmenys būtų surasti bei apklausti ir būtų nustatyta, ar jie padarė minėtus nusižengimus. Pažymėjo, kad vienas iš asmenų (L. V.) pats apsaugos darbuotojui pripažino pavogęs prekes. Pažymėjo, kad pareiškėjo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie vaizdo įrašus yra klaidinanti, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, tirdamas 2011-04-08 pareiškimą (ROIK 0111000180696) nurodė, kad medžiagos patikrinimo metu buvo bandoma peržiūrėti vaizdo įrašą, bet su turima programine įranga jo peržiūrėti nebuvo galimybės. Nuvykus į parduotuvę „Norfa“, apsaugos darbuotojas nurodė, kad vaizdo įrašas neišsaugotas, nuotraukų pateikti negali . Tirdamas 2011-04-22 pareiškimą (ROIK 0111000215807) nurodė, kad medžiagos patikrinimo metu buvo bandoma peržiūrėti vaizdo įrašą, bet su turima programine įrangą jo peržiūrėti nebuvo galimybės. Nuvykus į parduotuvę „Norfa“, apsaugos darbuotojas V. F. nurodė, kad vaizdo įrašas neišsaugotas, nuotraukų minėto įvykio pateikti negali. Susipažinus su M. S. 2010-11-29, 2011-04-08, 2011-04-20 surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose teigiama, kad kadangi nei parduotuvėje, nei Vilniaus m. 1 PK PS nebuvo galimybės peržiūrėti įrašo, buvo pagalbos kreiptasi į Nusikaltimo tyrimo skyriaus pareigūnus, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes susipažinus su visa medžiaga nerasta jokio Vilniaus m. 1 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, kurie tariamai peržiūrėjo vaizdo įrašą tarnybinio pranešimo, kad jie iš viso žiūrėjo tokius vaizdo įrašus. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra tik jo pamąstymai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar dokumentais. Tarnybinio patikrinimo metu papildomai apklausus V. F., jis nurodė, kad 2011-04-05 M. S. skambino ir klausė ar galima peržiūrėti parduotuvėje vaizdo įrašą. V. F. pasakė, kad galima ir susitarė, kad M. S. į parduotuvę atvyks 2011-04-08, tačiau neatvyko peržiūrėti vaizdo įrašo, o vėliau sužinojo, kad 2011-04-08 buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Dėl pareiškimo pateikto 2011-04-10, V. F. nurodo, kad 2011-02-13 smulkų svetimo turto pagrobimą įvykdė L. V., kadangi jis pats po vagystės (kuomet buvo parduotuvėje sulaikytas dar kartą) prisipažino, kad 2011-02-13 vagystę įvykdė jis. V. F. nurodė, kad įrašai parduotuvėje buvo saugomi iki 2011-05-20, tačiau niekas jų neprašė peržiūrėti. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad priimti nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėti. Pareiškėjas, nagrinėdamas 2011-03-23 bei 2011-04-10 pareiškimus, veikė aplaidžiai, nesiėmė reikiamų ir galimų priemonių patikrinti gautą informaciją ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis (nesiekė nustatyti pareiškimuose nurodytų asmenų, galimai įvykdžiusių vagystes, buvimo ar gyvenamųjų vietų, jų neapklausė), tokiu būdu savo kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19.1 p, 44 p. ir Pareigybės aprašymo 7.9 p. bei 7.10 p. reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatytą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (15 str. 1 d. 4 p.). M. S. 2010-11-29 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmė neturėdamas teisinio pagrindo tai daryti, kadangi, esant administracinio teisės pažeidimo požymiams, tačiau nenustačius veiką padariusio asmens, nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo subjekto ir savo ruožtu - pažeidimo sudėties. Tai buvo galima nustatyti tik suradus veiką įvykdžiusį asmenį ir konstatavus, kad jis neatitinka ATPK numatyto pažeidimo subjekto požymių (yra mažametis, nepakaltinamas ar pan.). Tokiais savo veiksmais tyrėjas M. S. nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų, t. y. nesiaiškino visų aplinkybių, kurias reikia išanalizuoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamoje situacijoje, viso tyrimo metu nepavykus nustatyti veiką padariusio asmens, tyrimą buvo galima nutraukti ATPK 250 str. 7 p. numatytu atveju, t. y. tik išnaudojus ATPK 35 str. numatytus terminus. Tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, tyrėjas M. S. tyrimą nutraukė, neišnaudojęs viso įstatyme numatyto galimo termino. Visi aukščiau paminėti M. S. aplaidus kalti veiksmai (neveikimas) buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. M. S. yra policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus. Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybinę drausmę pažeidžiantys veiksmai nesiderina su policijos pareigūnams keliamų reikalavimų samprata. Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo nurodo, kad pareiškėjas painioja administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną ir administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo vertinamas administracinių teisės pažeidimų teisėtumas ir pagrįstumas, o buvo tikrinama administracinių teisės pažeidimų medžiagų surinkimo bei tyrimų atlikimo kokybė. Panaikinti nutarimą ATP byloje gali tik teismas (ATPK 292 str.), o apskųsti priimtą nutarimą gali tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė ATP protokolą (ATPK 291 str.), tačiau šios ATPK nuostatos nekliudo tikrintojui tarnybinio patikrinimo metu vertinti pareigūnų darbo teisės aktų laikymosi aspektu, o nustačius, jog nutarimas priimtas nesant teisės aktuose numatytų pagrindų, siūlyti organui, priėmusiam nutarimą, pasinaudoti ATPK 291 str. numatyta teise apskųsti tokį nutarimą. Tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas administracinių teisės pažeidimo medžiagų teisėtumas ir pagrįstumas liudija ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados siūlymų 5 p. nurodyta informuoti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK viršininką G. B. bei įpareigoti kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl 2011-04-08 (ROIK 011000180696) bei 2011-04-22 (ROIK 0111000215807) nutarimų apskundimo terminų atnaujinimo bei pačių nutarimų apskundimo. Dėl tarnybinio patikrinimo išvados vertinimo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nemotyvuotai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirti visi pareiškėjo atlikti veiksmai. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2005-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. A15 -1480/2005, kadangi teismo nagrinėta situacija nėra tapati tyrėjo M. S. atliktai veikai. LVAT nagrinėtu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo taikoma už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimą nustatytais terminais. M. S. atveju, kaip nurodyta 2011-06-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-125, pastarasis tirdamas 2010-11-03 pareiškimą tyrimą nutraukė, neišnaudojęs viso įstatyme (ATPK 35 str.) nustatyto termino, t. y. po 26 dienų nuo pareiškimo gavimo. Šį pareiškimą tirdamas M. S. atliko keturis veiksmus. Tirdamas 2011-03-23 pareiškimą tyrėjas atliko du veiksmus, nutarimas buvo priimtas po 16 dienų nuo pareiškimo gavimo. Tiriant 2011-04-08 pareiškimą tyrėjas atliko du veiksmus, nutarimas buvo priimtas po 12 dienų nuo pareiškimo gavimo. Visais atvejais tyrimai buvo baigti ir sprendimai priimti neišnaudojus viso galimo tyrimo termino ir neišnaudojus visų galimybių surasti teisės pažeidimus padariusius asmenis. Didelis darbo krūvis gali būti laikomas aplinkybe, pateisinančia tyrimo neatlikimą per maksimaliai trumpą laiką, o ne netinkamą tyrimo atlikimą. Tai yra nurodęs ir LVAT 2011-07-05 administracinėje byloje Nr. A62- 1113/2011. Dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą įteikimo nurodo, kad vadovaujantis Tvarkos 17 p. nuostatomis, pareigūnas tyręs V. F. skundą, 2011-05-24 surašė pranešimą M. S. dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-7-PR3-245 ir 2011-05-26 išsiuntė faksu pranešimus Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK viršininkui įteikti pareiškėjui ir M. Z.. Pranešimas buvo surašytas remiantis pirmine tyrimo informacija (apsaugos darbuotojo V. F. 2011-05-09 pareiškimu bei jo pateiktomis priimtų nutarimų kopijomis) pagal toje tyrimo stadijoje turėtus duomenis. M. S. su pranešimu susipažino ir pasirašė, tokiu būdu jis buvo informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą. Pranešime buvo prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tvarkos 16 p. yra numatytos tikrinamo pareigūno teisės. Tačiau viso tarnybinio patikinimo metu pareiškėjas paaiškinimo nepateikė. Pareiškėjui įteikus pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą jam buvo sudaryta galimybė gintis nuo pareikšto įtarimo, tačiau tyrimo metu nepateikdamas jokio paaiškinimo dėl pranešime nurodytų aplinkybių, jis savo veiksmais parodė, kad atsisako Tvarkos 16.1 p. numatytos teisės teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. 2011-05-26, jau po fakso su pranešimais išsiuntimo, tikrintojui buvo pateiktos administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagų (registruotos ROIK 0110000604596, ROIK 0110000180696, ROIK 0111000215807) kopijos. Tyrimo metu analizuojant minėtas medžiagas paaiškėjo, kad tyrėjas M. S. pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus nagrinėdamas ir tirdamas visus tris pareiškimus. Taip pat pažymėjo, kad Tvarkos 17 p. nenustato imperatyvios pareigos tikrinamam pareigūnui tarnybinio patikrinimo metu įteikti papildomus pranešimus apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vadovaujantis Tvarkos 23 p. jis kreipėsi į PD prie LR VRM su prašymu įvertinti minėtos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. PD prie LR VRM 2011-07-15 surašė išvadą, kurios 2 p. nurodė Vilniaus AVPK viršininkui panaikinti įsakymą kuriuo M. S. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Tačiau Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 24 p. (Vidaus tarnybos sistemoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vidaus reikalų ministro ar viceministro pavedimu vertina Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas. Vidaus reikalų ministras ar viceministras gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo), 2011-07-22 Policijos departamento išvadą apskundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui. Vidaus reikalų ministerija dėl minėtos tarnybinio patikrinimo išvados sprendimo nėra pateikusi, todėl įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo šiuo pagrindu neturi būti naikinamas (b. l. 23-28).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo PD prie LR VRM nurodo, kad savo poziciją dėl ginčijamo įsakymo yra išdėstęs 2011-07-15 išvadoje Nr. 5-11-IS-34 (b. l. 120).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus AVPK viršininko 2011-06-28 įsakymo Nr. 10-TE-327, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumą ir pagrįstumą.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir kad šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Atsižvelgiant į tai, skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas 2011-05-10 Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsaugos darbuotojo V. F. 2011-05-09 skundą (reg. Nr. 10-G-7845) dėl galimai neteisėtų Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 PK PS pareigūnų veiksmų, prie skundo buvo pridėtos Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus pareigūnų – tyrėjo M. S. ir vyriausiojo tyrėjo M. Z. – priimtų nutarimų nepadėti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylų pagal pareiškimus Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0110000180696, Nr. ROIK 0111000215807 teiseną kopijos (b. l. 45-50). 2011-05-26 gavus administracinių teisės pažeidimų medžiagas Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0110000180696, Nr. ROIK 0111000215807 (b. l. 67), tarnybinį tyrimą atlikusi pareigūnė 2011-05-26 faksu išsiuntė 2011-05-24 surašytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-7-PR3-245 M. S., kuriuo pastarąjį informavo, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal V. F. skundą ir kad yra duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent: netinkamai išnagrinėjo UAB „Norfos mažmena“ direktorės T. B. pareiškimą medžiagoje Nr. ROIK 0110000604596 dėl vagystės iš parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai ir 2011-11-29, galimai nesant teisinio pagrindo, priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 52, 54). Pareiškėjas M. S. paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo, apie dėl kurio atliekamą tyrimą jam buvo pranešta, nepateikė. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2011-06-17 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-125, kurią patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas (b. l. 32-43). Išvadoje, vertinant tyrėjo M. S. veiksmus, nurodoma, kad pareiškėjas rinko medžiagą pagal visus tris nagrinėjamus pareiškimus: M. S., tirdamas 2010-11-03 pareiškimą (ROIK 0110000604596), bendravo su T. T., peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą, į policijos įstaigas išsiuntė aplinkraštį dėl pažeidėjo nustatymo bei surašė tarnybinį pranešimą. Daugiau tyrimo veiksmų atlikta nebuvo; tirdamas 2011-03-23 pareiškimą (ROIK 0111000180696), M. S. peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą. Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra; tirdamas 2011-04-08 pareiškimą (ROIK 0111000215807), M. S. peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą. Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra. Konstatuota, kad M. S. tyrimą pagal 2011-03-23 ir 2011-04-10 pareiškimus atliko neišsamiai, nevisapusiškai bei aplaidžiai, netgi turėdamas nusižengimą galimai padariusių asmenų duomenis – vardus, pavardes, gimimo metus, nevykdė jų paieškos, nesiėmė visų galimų priemonių, kad šie asmenys būtų surasti bei apklausti ir būtų nustatyta, ar jie padarė minėtus nusižengimus; M. S. 2010-11-29 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmė neturėdamas teisinio pagrindo tai daryti, kadangi, esant administracinio teisės pažeidimo požymiams, tačiau nenustačius veiką padariusio asmens, nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo subjekto ir savo ruožtu – pažeidimo sudėties. Tai buvo galima nustatyti tik suradus veiką įvykdžiusį asmenį ir konstatavus, kad jis neatitinka ATPK numatyto pažeidimo subjekto požymių (yra mažametis, nepakaltinamas ar pan.). Tokiais savo veiksmais tyrėjas M. S. nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų, t. y. nesiaiškino visų aplinkybių, kurias reikia išanalizuoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 39). Toliau tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma (b. l. 40), kad M. S., nagrinėdamas 2011-03-23 bei 2011-04-10 pareiškimus, veikė aplaidžiai, nesiėmė reikiamų ir galimų priemonių patikrinti gautą informaciją ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis (nesiekė nustatyti pareiškimuose nurodytų asmenų, galimai įvykdžiusių vagystes, buvimo ar gyvenamųjų vietų, jų neapklausė), tokiu būdu savo kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 19.1 p, 44 p. ir Pareigybės aprašymo 7.9 p. bei 7.10 p. reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (15 str. 1 d. 4 p.). Vertinant M. S. veiksmus tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu, pažymėta, kad tyrėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už funkcijų ir užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku (Pareigybės aprašymo 7.1 p.), turėdamas pareigą nustatyti teisės pažeidimą padariusius asmenis bei nagrinėti pareiškimus, prašymus, skundus bei pasiūlymus, nagrinėdamas 2011-03-23 bei 2011-04-10 pareiškimus, šias funkcijas vykdė netinkamai bei aplaidžiai, pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimus (Pareigybės aprašymo 7.9 p. ir 7.10 p., Aprašo 19.1 p, 44 p., VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.). Išvada pareiškėjui M. S. už tarnybinį nusižengimą – Aprašo 19.1 p., 44 p., Pareigybės aprašymo 7.9 p. bei 7.10 p., VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. nesilaikymą – pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Vilniaus AVPK viršininkas, įvertinęs 2011-06-17 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-125, 2011-06-28 įsakymu Nr. 10-TE-327 pareiškėjui M. S. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 31).

Pateiktu skundu pareiškėjas M. S. ginčija įsakymo pagrįstumą, taip pat teisėtumą tuo aspektu, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo jis buvo informuotas apie atliekamą tarnybinį tyrimą dėl jo veiksmų nagrinėjant UAB „Norfos mažmena“ direktorės T. B. 2010-11-03 pareiškimą medžiagoje ROIK 0110000604596, tuo tarpu tarnybinė nuobauda jam skirta už veikas nagrinėjant pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinius pažeidimus, apie kuriuos jis nebuvo informuotas ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, galima manyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinio pažeidimo, yra pagrįsti: nors atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą teigia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už visus tarnybinio patikrinimo nurodytus jo aplaidžius, kaltus veiksmus, t. y. tiriant tiek pareiškimą ROIK 0110000604596, tiek pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, nors joje nurodoma, kokius veiksmus pareiškėjas M. S. atliko tirdamas pareiškimą Nr. ROIK 0110000604596, pateiktas šių veiksmų atitikimo ATPK nuostatoms vertinimas, tačiau tokių jo veikų vertinimas tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu nėra pateikiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimo tarnybos padaryta išvada, kad tarnybinėn atsakomybėn pareiškėją pasiūlyta patraukyti už dviejų pareiškimų – Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807 – netinkamą nagrinėjimą (b. l. 18-19), atitinkamai – tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ir ginčijamu įsakymu, kuriame nėra nurodytas papildomas faktinis ir teisinis jo pagrindimas, realiai yra skirta tik už veikas, atliktas tiriant minėtus du pareiškimus.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 17 ir 18 p. numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos 7 ir 13 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti įstaigos, kurioje dirba, vadovui (tikrintojui) rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Tvarkos priedo esančiame Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdyje nurodyta, kad pranešime, be kita ko, turi būti nurodomos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Kadangi pareiškėjui M. S. nebuvo pranešta, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo metu bus tiriamas ir jo veiksmų, atliktų tiriant pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, teisėtumas ir pagrįstumas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas Vilniaus AVPK pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Pažymėtina, kad atsakovo teiginys, jog Tvarkos 17 p. nenustato imperatyvios pareigos tikrinamam pareigūnui tarnybinio patikrinimo metu įteikti papildomus pranešimus apie tarnybinį nusižengimą, todėl atsakovas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nepranešęs apie jas, nepažeidė imperatyvių Tvarkos nuostatų, yra nepagrįstas: minėtose Tvarkos nuostatose įtvirtintas bendras teisės principas įspėti kitą šalį apie jai reiškiamus kaltinimus, pretenzijas tam, kad ji galėtų dėl jų pasiaiškinti, būti išklausyta. Tam, kad asmuo galėtų tokia savo teise pasinaudoti, pareiga pranešti apie tarnybinį patikrinimą turi būti įvykdyta tinkamai, t. y. asmuo turi žinoti kokie jo veiksmai bus vertinami. Jei pareiga pranešime nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes nėra įvykdyta, t. y. nurodytos ne visos aplinkybės, Tvarkos nuostatos įpareigoja ne papildomai, o ją tinkamai įvykdyti, t. y. tokia pat forma informuoti asmenį apie visas ar bent likusias nenurodytas galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką ne kartą buvo akcentuota, jog „vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“ (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/04; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir, ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę, analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam Tvarkos 16 punkte garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus).

Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. S. dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, neteko galimybės tinkamai realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, kas teismo vertinimu šiuo atveju akivaizdžiai apribojo visų aplinkybių tinkamą įvertinimą, atitinkamai - ir ginčijamo sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.): pareiškėjas M. S., kaip matyt iš pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 57) ir liudytojo M. Z. parodymų, tyrėjo pareigose dirba nuo 2010-08-17, t. y. tirdamas pareiškimus Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, turėjo ribotą tokio darbo patirtį, pagal Pareigybės aprašymą, taip pat kaip patvirtino liudytojas M. Z., administracinių teisės pažeidimų bylose savarankiškai priimti procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma pradėti arba atsakoma padėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neturėjo, todėl akivaizdu, kad jo veiksmų tyrimų atlikimo metu kontrolę, tame tarpe – visų reikalingų atlikti procesinių veiksmų pakankamumą pažeidimui tinkamai ištirti turėjo užtikrinti už tai atsakingas pareigūnas, šiuo atveju – vyriausiasis tyrėjas M. Z., kuris ir priimdavo procesinius sprendimus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės arba perduodama kompetentingam organui priimti sprendimą. Atžvelgiant į tai, kad visus tris M. S. pasiūlytus procesinius sprendimus, kuriuos atsakovas įvardija esant ydingais, patvirtino (2010-11-29 patvirtino (dėl vėlgi vienu laikotarpiu egzistavusios praktikos), o 2011-04-08 ir 2011-04-22 priėmė vyriausiasis tyrėjas), akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti aiškinamasi komisariate nusistovėjusi praktika atliekant tokio pobūdžio veiksmus, kadangi tokios aplinkybės yra svarbios pasisakant dėl pareigūno, kuriam jį kontroliuojančio pareigūno nurodymai yra privalomi, kaltės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas įsakymas naikinamas.

Kartu teismas pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais ATPK ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylų tyrimą, pažeidimais, padarytais tiriant pareiškimus Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0111000180696, Nr. ROIK 0111000215807: aplinkybė, kad nėra nustatytas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 250 str.; kiekvienas byloje atliktas veiksmas turi būti atitinkama forma fiksuojamas – surašomas tarnybinis pranešimas, apklausos protokolas ir t. t.; nors su pareiškimais pateikti vaizdo įrašai savaime nepatvirtina juose fiksuotus asmenis padarius pažeidimus, numatytus ATPK 50 str., sprendimas atsisakyti pradėti ar nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, galėjo būti priimtas tik apklausus nukentėjusį ir asmenį, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, pareikalavus pateikti papildomus įrodymus, be to, netgi atsižvelgiant į tuo metu nustatytas aplinkybes, bet kokiu atveju ne 2011-04-08 ir 2011-04-22 nutarimuose nurodytu faktiniu jų pagrindimu (nenustačius asmens, padariusio pažeidimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-06-28 įsakymą Nr. 10-TE-327.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas